Kažkur ir kažkada girdėjau ar skaičiau, kad dėl gero skonio reikia ginčytis.
O bet tačiau… Juk žmonės tokie skirtingi. Be galo, be krašto. Nemėgstančiam saldumynų neįrodysi, kad jie geriau už kumpį. Nemėgstančiam jokių sviestinių kremų niekaip nepaaiškinsi, koks prabangiai skanus gardumynas yra šis tortas. Ar tas, kuris net negali pagalvoti apie karamelę, supras, kokį dievišką skanumyną jis valgo?
Aš pamišusi dėl pieniško šokolado, bet mano mama mėgsta tik juodą. Aš dievinu desertus su kokosais, o G. apie juos išgirdus, iškart susiraukia. Aš nekenčiu paprikų, o didžioji dalis mane supančių žmonių jas dar ir kaip mėgsta! Mielai valgau tortus, gausiai turtingus kremais, o D., štai, tokie nepatinka ir neįtinka. Ir dar tūkstančiai pavyzdžių… „Skonio reikalas“ – lengva pasakyti. Bet šis reikalas toks sudėtingas.
Kaip ir su šiuo pyragu. „Snickers“. Kai netyčiom užtikau šį receptą, iškart supratau – gaminsiu. Dar daugiau, jam nereiks sulaukti savo eilės, jis iškart dideliu žingsniu šoka į patį priekį. Jei ir to dar negana – šeštadienio rytą dėl produktų šiam pyragui aš išsiruošiau keliauti į ne tokią jau ir artimą parduotuvę, ne tokiu jau ir tobulu oru… Ir jau tos pačios dienos vakarą pyragas buvo pagamintas, laukė ragautojų. Ir tūkstančio ir vieno komplimento. Bet.
Skonio reikalas? Dėl skonio nesiginčijama? Dėl gero skonio reikia ginčytis?
Aš įsimylėjau šį pyragą. Kiekvienas kąsnelis man – tartum mažas gabalėlis rojaus. Jam tirpstant burnoje, norisi užsimerkti. Skonių simfonija visiškai atitinkanti ir net keliskart pranokstanti mano norus. Rodos, tai desertas, tobulai sukurtas man. Rodos, tai apskritai tobulas desertas!
Ir vėl – bet… be manęs šį pyragą valgė dar lygiai penki žmonės. Ir – mano didžiausiam pasaulyje nustebimui – jiems buvo skanu. Tik skanu. Kai aš norėjau beveik šokinėti iki dangaus, dėl to, koks jis nuostabus, jie tiesiog valgė lyg… kokį eilinį keksą ar panašiai. Ir čia aš tikriausiai pirmąkart gyvenime susidūriau su tokiu neįmanomai dideliu skonių neatitikimu.
Kodėl visa tai rašau? Nes noriu ginčytis. Noriu šaukti, rėkti ir įtikinėti, kad tai iš tiesų šimto balų vertas pyragas! Noriu surasti likimo draugą, kuris dėl gabalėlio šio pyrago ir į kitą pasaulio kraštą pėstute nueitų. Juokauju, žinoma. Bet vis tiek norėčiau.
Skonis: 10+/10. Ir čia, kaip visi supranta, be galo subjektyviai. Kitų taip pat klausiau – sakė, duotų gal apie devynis balus.
O dabar konkrečiai apie pyrago skonį. Bent jau man jis tikrai primena klasikinį „Snickers“ šokoladuką. Pagrindas trapus ir nelabai saldus. Pirmasis, karamelinis sluoksnis, priešingai, laaabai saldus, o tie kepinti žemės riešutai… mmm. Riešutų kremo sluoksnis purus ir stebina savo subtiliu… šiek tiek juntamu rūgštumu. Kuris puikiai dera su jau minėtu karamelinio sluoksnio saldumu ir sukuria nerealiai skanų skonių duetą. Ir, galiausiai, šokolaaaadas. Man patinka šokoladas, labai patinka!
Sudėtingumas: yra ką nuveikti.
Kur radau? Sunshine’s kitchen
Pyragas „Snickers“
Atsispausdinti
INGREDIENTAI
Pagrindui:
245 g miltų
75 g miltelinio cukraus
50 g maltų migdolų
žiupsnelis druskos
1/2 arb.š. vanilinio cukraus
140 šalto sviesto
1 kiaušinio
Karameliniam žemės riešutų sluoksniui:
150 g cukraus
5 valg. š. vandens
45 g sviesto
60 ml grietinėlės, 36 % riebumo
200 g smulkintų kepintų žemės riešutų
Žemės riešutų kremui:
250 g kreminio sūrio (pvz., maskarponės)
50 g miltelinio cukraus
200 g žemės rieštutų sviesto
200 g grietinėlės, 36 % riebumo
Šokoladiniam glaistui:
100 g pieniško šokolado (arba juodo, kokį mėgstate)
100 g grietinėlės, 36 % riebumo
GAMINIMO EIGA
1. Paruoškite pyrago pagrindą. Miltus sumaišykite su milteliniu cukrumi, maltais migdolais, žiupsneliu druskos ir vaniliniu cukrumi.
2. Suberkite šaltą, kubeliais pjaustytą sviestą. Trinkite tarp pirštų tol, kol susidarys trupiniai.
3. Įmuškite kiaušinį. Išminkykite vientisą tešlą.
4. Paruoštą tešlą suvyniokite į maistinę plėvelę. Dėkite į šaldytuvą mažiausiai dviems valandoms.
5. Praėjus šiam laikui, tešla išklokite kepimo formą (28 cm skersmens). Ant viršaus dėkite lakštą kepimo popieriaus, ant jo supilkite kelias dideles saujas pupelių – tai neleis kepimo metu tešlai deformuotis.
6. Kepti iki 180 ºC temperatūros įkaitintoje orkaitėje apie 15 minučių. Tuomet kepimo popierių su pupelėmis nuimkite ir kepkite dar apie 10 minučių, kol pagrindas bus visiškai iškepęs. Leiskite atvėsti.
7. Paruoškite karamelinį žemės riešutų sluoksnį. Į nedidelį puodą suberkite cukrų ir supilkite vandenį. Kaitinkite ant vidutinės ugnies, nuolat maišydami, kol cukrus ištirps. Stebėkite, kad ant prikaistuvio sienelių neliktų cukraus kristalų.
8. Cukrui ištirpus, ugnį padidinkite iki didelės. Nustokite maišyti masę, tiesiog, laikydami už prikaistuvio rankenos, lengvai jį judinkite sukamaisiais judesiais.
9. Maždaug už 1 minutės masė turi pradėti burbuliuoti, o dar po kelių minučių iš šviesaus gintaro spalvos ji turi pavirsti į vidutiniškai tamsią karamelę.
10. Kai tik karamelės spalva tampa vidutiniškai tamsi, iš karto sudėkite į prikaistuvį sviestą ir išmaišykite, kol ištirps.
11. Nuimkite prikaistuvį nuo ugnies ir iš karto lėtai, nuolat maišydami, supilkite grietinėlę. Būkite atsargūs! Grietinėlę pilkite ypač atsargiai, nes karamelė ims labai stipriai burbuliuoti ir gali jus skaudžiai nudeginti.
12. Įmaišyti smulkintus kepintus žemės riešutus. Supilkite ir tolygiai paskirstykite ant iškepusio pyrago pagrindo.
13. Paruoškite žemės riešutų kremą. Kreminį sūrį, miltelinį cukrų ir žemės riešutų sviestą išplakite iki vientisos masės.
14. Kitame dubenyje iki standžių putų išplakite grietinėlę. Grietinėlę atsargiai, per kelis kartus įmaišykite į žemės riešutų kremą.
15. Paruoštą žemės riešutų kremą tolygiai paskirstykite ant atvėsusio karamelinio sluoksnio.
16. Paruoškite šokoladinį glaistą. Šokoladą, susmulkintą gabalėliais, sudėkite į dubenį ant garų vonelės. Supilkite grietinėlę.
17. Ant garų vonelės kaitinkite tol, kol šokoladas ištirps ir gausite vientisą masę.
18. Atvėsinkite iki kambario temperatūros ir tolygiai užpilkite ant pyrago viršaus.
19. Viršų apibarstykite smulkinto šokoladinio batonėlio gabalėliais ir saujele smulkintų kepintų žemės riešutų.
20. Palaikykite pyragą šaldytuve bent kelias valandas ar geriausiai per naktį.
118 komentarai
Atrodo nuodėmingai. Šviečiasi uraganas virtuvėje su kankinančiais laukimo tarpsniais kai tik atsiras laisvo laiko… :))
Ingrida, bent jau aš sakau, kad šis pyragas vertas ir uragano, ir viesulo, ir dar nežinia ko.. Jei išbandysi, būtinai papasakok, kaip patiko 🙂
Ką tik ragavau sesers paruoštą tokį pyragą… Iš tiesų kiekvienas kąsnelis atrodė įpatingas! 🙂 kaip ir snickers maži ledai, taip ir šis pyragas yra tipas. Pats gaminu klasikini juoda „tinginį” ir tikrai norėčiau kartu su šio recepto autore paruošti tokį puikų pyragą. 🙂
Miela Asta, puikios foto:) Sveikinu 🙂
Ačiū, Živile! Gera girdėti 🙂
Inga, ir tu tai vadini „nieko labai sudetinga”? Man atrodo vos ne aukstasis pilotazas visi tie sluoksniai… Bet jei jau sakai, kad skanu, tai gal visai ir pasirysiu. Aciu uz labai gera bloga :)))
Oi, atsiprasau, ASTA!!!! Susipainiojau :((((
Nieko tokio, kam nepasitaiko 🙂
Va – pasitaiko ir man 🙂 Tikrai nevadinu tai „nieko labai sudėtinga”, įsivėlė klaidelė. Todėl nedelsdama ištaisiau į realesnį „yra ką nuveikti” 🙂 Nes tikrai yra :)) Bet verta!
Ačiū, kad lankaisi mano saulėtoje virtuvėje! 🙂
Ką tik ragavau sesers paruoštą tokį pyragą… Iš tiesų kiekvienas kąsnelis atrodė įpatingas! 🙂 kaip ir snickers maži ledai, taip ir šis pyragas yra tipas. Pats gaminu klasikini juoda „tinginį” ir tikrai norėčiau kartu su šio recepto autore paruošti tokį puikų pyragą. 🙂
Aplenkei mane! 🙂 Aš irgi buvau nusižiūrėjusį šį pyragą, tik dar nespėjau išsikepti 🙂
Viktorija, kai išbandysi, būtiniausiai lauksiu mūsų nuomonių palyginimų 🙂
Skiriu šiam tinklaraščiui “Stilish blogger award”.
Dėkui, Rūtuliuk! :))
Aš vien nuotraukas pamačiusi, galiu pėstute dėl šio pyrago į kitą pasaulio kraštą nutrepsėti 😉
nuostabu. tiesiog nuostabu…
Ačiū 🙂 Ir linkiu išbandyti pačiai – kad nereikėtų taip toli vis tik trepsėti :))
Snickersus tai mėgstu, vyras mėgsta dar labiau, todėl visai tikiu, kad man būtų daugiau nei ‘labai skanu’ 🙂
Jurga, neišbandžius praktikoje šito nesužinosi 🙂 O jei nuspręstum išbandyti, tai labai laikyčiau kumščius, kad jums su vyru tikrai patiktų labiau nei labai labai :))
turėtų būti nuostabu,man seilė nutįso vos pavadinimą perskaičius…
Bet atrodo,kad tiek daug vargo,tiek daug laiko reikia įdėti – tai šaldytvan kažką sudėti,tai pakaitinti. Na ,bet tikriausiai verta dėl tokio skonio 😉
Karolina, vargo šiek tiek gal ir yra. Bet vargą visada atperka rezultatas. Šiuo atveju ir šis rezultatas man mano vargą (ar malonumą – iš kitos pusės) atpirko šimtą kartų. Ir kartočiau, kartočiau, kartočiau… Ir kartosiu :))
O kokio riebumo grietinėlę naudojai? 🙂
Justina, naudojau 36 proc. riebumo grietinėlę 😉
koks entuziastingas aprašymas! Aš jau vien iš paskaitymo esu tavo pusėj – nusijaučia man, kad LABAI geras daiktas
Dalia, valiooo 😀 Ačiū :))
Spėju nusižiūrėję jis visi buvo 😀
Aš irgi )
Diana, nežinau, galbūt 🙂 Jei gaminsi, nepamiršk pasidalinti įspūdžiais! Man labai smalsu 😉
Cha, prisidėsiu prie tų, kurios buvo nužiūrėjusios šį pyragą. 🙂 Bet dar geriau, nereiks papildomai gaišti laiko verčiantis.
Dėl gana šaldo valgytojų ragavimo Tave visiškai suprantu :). Šiandien dariau latte kavą. Viriau, plakiau pieną, paskui su tuo sluoksniavimu žaidžiau, o Jis tik makt makt išgėrė, net nepažiūrėjęs. Ot širdį skaudėjo…
Kotryna, na, lauksiu atsiliepimų ir iš tavęs dabar jau :))
O dėl tų neįvertinimų, tai taip taip… bet numoji ranka ir toliau gamini – ką čia jau dabar padaryti, kad yra tokių, kurie šitokio skonio neįvertina 😀
Beje, gal netyčiom latte įsigudrinai padaryti visiškai namų sąlygomis, be jokių aparatų ir t.t.? :))
Labai laaaaabai skaniai ir atrodo, ir skamba, ir būtina greitai paragauti.
O dėl degustuotojų skonių – aišku, būna skaudu, bet numoji ranka ir pasakai: „Ką jie supranta… :)”. Yra gyvenime svarbesnių ir malonesnių smulkmenų. Ir visi mes tą žinom, nereikia nė sakyti 🙂
Saulėtos Tau, Asta, dienos, kad ir koks šlykštus tas oras dabar 🙂
Jūrate, dėkui 🙂 Diena buvo tikrai reto bjaurumo, bet jei širdyje saulė – ir tai yra išgyvenama :))
Į tuos skirtingus skonius aš šiaip nereaguoju beprotiškai, tačiau dėl įgimto jautrumo ir norėjimo, kad viskas visiems patiktų, kartais trupučiuką nusiviliu. Bet didelio čia daikto, kaip tu sakai – ką jie tesupranta… :)))
Hi 🙂 Kaip nudžiugau pamačius kad tu jį gaminai, nes, kaip ir daugelis, irgi buvau jį nusižiūrėjus, bet dvejojau gamint/negamint, o išgirdus tavo nuomonę tikrai gaminsiu :))
Karolina, oi, bet tikrai kiek čia daug tokių nusižiūrėjusių ir neišdrįsusių yra! :))
Dabar jau būtinai gamink ir būtinai pasakok, kaip patiko. Lauksiu! 🙂
Asta, o zemes riesutus nesudytus naudojai?
Taip, nesūdytus 🙂
SVEIKA ASTA…ATSIPRASAU JEI KLAUSIMAS PASIRODYS KVAILAS,BET KREMINIS SURIS,TAI-TEPAMAS SURIS???ACIU UZ ATS;)
Sandra, geriausias kreminio sūrio pavyzdys – sūris „Philadelphia”, tačiau aš dažniausiai naudoju maskarponę 🙂 Arba riebesnę, laaabai gerai pertrintą (kad neliktų jokių jokių nė mažiausių gumuliukų!) varškę. Pastarasis jau toks supaprastintas lietuviškas variantas 🙂
Beje, būtent šį variantą – labai pertrintą varškę – aš naudojau ir šiam pyragui. Jei kepsiu dar kartą, ją naudosiu ir vėl, nes man taip patiko, kad neįsivaizduoju, jog galėtų būti dar geriau :))
As naudojau Philadelphia 🙂 Vakar smagiai pagaminau 🙂 Tik skonio dar nezinau – palikau sldytuve per nakti. Manau bus puiku 🙂 Ziuriu i tavo nuotrauka – pas mane riesutu sluoksnis gavosi zyyyymiai storesnis 🙂 Bet ir naudojau kitokia forma, gal del to 🙂 Anyway, bandysiu vakare ir ziuresiu rezultata 🙂 Aciu 🙂
Skaitytoja, pas mane riešutų sluoksnis kažkaip vienam krašte storesnis buvo, kitam plonesnis, tai nuotrauka ne visiškai objektyvi 🙂
Laikau kumščius, kad tortas būtų super ultra nerealus! :))
o kodėl į karamelinį sluoksnį sugalvojai želatinos įdėti (originale jo nėra)? bijojai, kad nesustings?
Aha, Jūrate, apsidraudžiau :))
o didele tikimybe kad nesustings? nes as su zelatina nedraugauju.. tai galvoju ar butina cia ja det.
Emi, tikrai turėtų sustingti 🙂 Nebūtina šiaip, aš tik apsidraudimui ją dėjau – originaliame recepte jos nebuvo net 😉
nu tada gerai, nes ziuredama i foto net skoni jauciu:D jis artimiausias mano planuose:)kepsim kepsimmm..
Linkiu, kad tas jaučiamas skonis pasitvirtintų šimtu dešimt procentų 🙂 Papasakok, kaip patiko, kai jau paragausi 😉
net ragaut nereikia, jis man jau dabar patinka! 😀 okei,butinai papasakosiu 🙂
emi, prajuokinai 😀 Bet aš vis tiek lauksiu, lauksiu :))
GAMINAU IR AS SI PYRAGA…DARANT YDARUS,IR JU PARAGAVUS TAI GALVOJAU KAS CIA PER S… GAUSIS,NES NELABAI SALDUS IR NEPERSKANIAUSI;DDD BET KAI PORA DIENU PALAIKIUS PARAGAVOM….SUPEEEERRRRR;DDD TIK GAMYBOS PROCESAS UZTRUNKA ILGIAU,NEI SNICKERS TORTA PADARYT…BET SIAIP REKOMENDUOJU TIKRAI VERTAS DEMESIO PYRAGAS…ACIU UZ RECEPTA!!!
Sandra, nėra už ką 🙂 Pradžia komentaro jau buvo nemenkai gąsdinanti – laimei, pabaiga gera ir laiminga 🙂 Labai džiaugiuosi, kad patiko :))
kiek mazdaug kainuoja visi indigedientai? su drauge galvojam penktadieni ji pasidaryt.
Dovile, na, juk viskas labai priklauso nuo parduotuvės, kurioje apsiperki; nuo akcijų; nuo tavo mėgstamų produktų. Specialiai paskaičiavau, kad man šis pyragas kainavo maždaug 28 – 30 litų 🙂 (hm, geriau būčiau neskaičiavius) 😀
Nu man blondinei pasakykit, kur to žemės riešutų sviesto pirkt yra?
Lijana, pasakysim :)) Žemės riešutų sviesto yra bet kurioje didesnėje „Maximoje”, „Rimi” ar „Iki”. Ieškoti reikia saldumynų skyriuose, netoli prie šokoladų ir kt. Stikliniuose indukuose, su užrašu Peanut Butter 🙂
jau moraliskai prisiruosiau kept sita geri, net kepimo forma pirk nusprendziau, BET niekur nerandu tokios… visos kiek radau tokiais krasteliais,bet su iskeltu dugnu,na ne lygiu. Kokia pas tave, Astut, formele ir kur gavai gal atskleisi paslapti? nes daugiau tokio skersmens indo kaip ir neturiu..
Emi, pas mane ši skardelė taip pat iškeltu dugnu, o tas iškeltas dugnas dar ir išsiima 🙂 Vienu žodžiu, viskas gerai, kaip matau, gal tiesiog iš nuotraukų to nesimato 🙂
o kai issiima tas dugas lieka skyle?ar tik tas pakilimas issiima ir lieka lygu? as tik intike maciau pirkt tokiu skardeliu,tai negaliu paciupinet,patyrinet,todel ir klausineju tokiu gal nelogisku klausimu:D
na ar ji vat kaip sita? http://www.gerduva.lt/kepimo-forma-energy-saving-204
emi, oi, galvoju, kaip čia aiškiau paaiškinus 🙂 Taip, iš pirmo žvilgsnio tokia kaip šita, tik tiek, kad maniškė susideda iš dviejų dalių. Iškepus pyragą ir jam atvėsus, gali dugną pastumti į viršų ir iškepti visą pyragą iš formos kraštų su ta apačia. Pyragas liks ant apačios, o kraštai – atskirai, be dugno, su skyle dugno vietoje 🙂
Bet iš esmės tai nėra būtina – kad dugnas būtų išimamas. Tiesiog tokiu atveju lengviau išimti pyragą jo nesugadinus. Ypač naudinga tada, kai pyragas kokiai šventei skirtas ir reikia jo gražaus bei tvarkingo 🙂 O valgant tik namuose, prie savų, tai galima naudoti ir tokią, vientisą formą, pjaustant gabalėlius tiesiai iš jos 🙂
Aišku, jei neturėčiau ir pirkčiau, tai pirkčiau su išimamu dugnu, nes vis tik patogiau ir mažesnė rizika pyragą „sulaužyt”, išiminėjant iš formos 🙂
Štai, radau kepimo formą, su tokiu pačiu principu: http://www.prizerestaurantequipment.com/store/11-non-stick-tart-quiche-pan-removable-bottom.html Tik kad pas mane tas dugnas, kuris išsiima, yra su pakeltu apvadu (taip pakilusiais kraštais), todėl bendras sudėtos formos vaizdas toks, kaip tavo paveiksliuky 🙂
ooo, stingsta dabar tas pyragiukas pas mane saldytuve:> taip nekantrauju kol galesiu ji ‘prarakti’ : D biski pridirbau viena dalyka, as kokiom desimcia minuciu (na gal 7) ilgiau kepiau, nes pas mane orkaite nerodo temperaturos ir as vis galvojau kad dar negana, dar neiskepe, o kai atveso tai toks kietas patapo 😮 as su tokia viltim dabar, kad visi tie sluoksniai (pas mane dar sokoladinis virsus graziai soniukais apvarvejo) suminkstins pati pagrinda, ka manai, Asta? 😮
Manau, kad nedaug laiko tiko, ir tuoj pažiūrėsim, kaip ten bus su tuo pagrindu 🙂 Tiksliau, jau viskas pamatyta yra ir, tikiuosi, kad buvo gerai – kad buvo labai labai gerai 🙂 Gal kelios minutės nieko baisaus ir nepadarė. Pagrindas šio pyrago ir neturi būti minkštas – turi būti trapus. Jei dar užsuksi, labai lauksiu įspūdžių ir nuomonės apie pyragiuką 🙂
Labai aciu uz recepta, nors jis praskaidrins nuria diena ;D
Nėra už ką, Dovile 🙂 Tikiuosi, kad tikrai praskaidrino :))
Aciu uz issame informacija:)
emi, nėra už ką 🙂
Na va, kątik pabaigėm valgyti šį pyragą 🙂 Pirmas kąsnis buvo… keistokas 🙂 Ne iš blogosios pusės. Tiesiog tai nėra į krūvą sudėti Snickerio batonėliai ir truputį aptirpdyti, kad pataptų vientisa masė 🙂 Pyragas man pasirodė ne toks saldus, ypatingai dalis su riešutų sviestu. Taaačiau truputį pripratinus savo skonio receptorius, norėjosi dar vieno ir dar vieno galabėlio.. 🙂 Visiems kitiems ragavusiems labai patiko 🙂
Kristina :)) Šiaip jau pritariu, kad šis pyragas vienas iš keistesnių ir… arba pamilsti jį nuo pirmo kąsnio, arba suraukęs nosytę eini tolyn. Arba – kaip tavo atvejis parodė – prisipratini, prisijaukini ir.. na, ne visos meilės iš pirmo žvilgsnio, ar ne? 😀 Džiaugiuosi, kad vis tik patiko, labai labai 🙂
Ir ačiū, kad ir mane pavaišinai gabalėliu savo pyrago! Su juo prasidėjęs rytas galėjo atnešti tik pačią nuostabiausią dieną :))
Atrodo labai skaniai,bet norėjau paklausti ar būtų galima pagrindą kepti be pupelių?
Jovita, kepimo metu pupelės prilaiko pyrago pagrindą, kad jis neišsipūstų, neišsikraipytų – o maksimaliai išlaikytų savo reikiamą formą. Todėl baisu ir sakyti, bet gal verčiau nepagailėti to maišelio pupelių ir būti užtikrintai, kad viskas iškeps puikiai 🙂
Su šiek tiek improvizacijos ir pakeitimų dabar šis pyragas stingsta šaldytuve. Žiūrėsim, kas gausis, nors kažkaip nemanau, kad pyragas bus labai vykęs… Anyway, ačiū už receptą (:
Laima, nėra už ką, tačiau vis tiek noriu tikėti, kad pyragas bus pavykęs ir skanus 🙂 Sakyk, kodėl tau taip neatrodo? Kokios buvo improvizacijos? Ir kaip ten iš tiesų buvo? Juk jau kuris laikas praėjo, tikriausiai ir paragavot, ir suvalgėte 🙂 Lauksiu žinių 🙂
Papločio iki galo neiškepiau, tad viską šiek tai tai sugadino. bet šiaip pavyko gerai. Na, bent valgytojų tikrai buvo (:
O improvizacijos štai tokios: į pagrindo tešlą dėjau ne maltų migdolų, o muskato riešutų. Žemės riešutus kepiau ne orkaitėje, o keptuvėje. Kepiau su odelėmis, tačiau vėliau, atvėsus riešutams, juos supyliau į maišelį ir tryniau tarp rankų. Odelės lengvai nubyrėjo. Apsiėjau be pupelių ir želatinos. Neradau pirkti žemės riešutų sviesto, tad vietoj jo sėkmingai panaudojau medų. Ir lyg ir viskas. Beje, kadangi mano šeimoje nedaugelis valgo saldumynus su riešutais, į karamelinį žemės riešutų sluoksnį jų dėjau gerokai mažiau, gal tik kokią saują. Taip pat nebarsčiau jų ant viršaus. 🙂
Laima, improvizacijos oho, kokios didelės! Turiu pasakyti, kad iškepei visiškai kitokį pyragą nei šis maniškis, ir jo skonis turėjo skirtis kaip diena nuo nakties :)) Bet tikiu, kad buvo skanu 🙂 O tai ir svarbiausia! :))
Na, skonis tikrai priminė „Snickers” šokoladuką. Bet buvo skanu. kad ir pusžale tešla. : )
Bent jau tiek 🙂 O jei dar kažkada nuspręsite pasigaminti, tikiu, kad tešla nebebus pusžalė 🙂
Tikiu ir tikiuosi ir aš. Vis dėl to ji tokia gavosi per žioplumą. O nuo jo vaistų, deja, nėra… 🙂
Nieko tokio 🙂 Visiems pasitaiko, bet gerai tai, kad žiopli dalykai mus pamoko daugiau jų nebedaryti :))
Sveikutė. Tavo blogą labai myliu 🙂 esi nuostabi, bet… šis taip išgirtas pyragas kol kas man nepatinka :/ nesėkmės lydėjo nuo pradžių: bandydama atkabint tas pupeles nuo pagrindo sulaužiau jį.. na greičiau jis man subyrėjo į kokias 8 dalis :/ taigi vaizdo jau tikrai neliko. Vėliau darydama tą karamelinį žemės riešutų sluoksnį kažką ir vėl privėliau. Jis man toli gražu nebuvo toks kaip snickerse… na konsistencija buvo tokio sirupo, o ne karamelinės masės (ar ji ir turi būti tokia???). Žemės riešutų sviestas toks keisto skonio, lyg ir kartus truputi (prieš tai neragavau niekada) – tai ir tas mascarponės sluoksnis nepatiko. Vienintelis gėris tai viršus 🙂 na tikiuosi, kad bendras skonis bus geresnis 🙂 užtat visi kiti Tavo įrašai pavyksta ir yra labai skanūs 😉 Nepriimk kritiką sau, verčiau kritikuoju čia save 🙁 reikėtų pasimokyt dar 🙂
Alina, visų pirma labai ačiū už meilę saulėtai virtuvei – aš savo skaitytojus taip pat labai myliu, taigi, jausmas abipusis 🙂
O dėl pyrago labai gaila, kad su šitiek nesėkmių teko susidurti… dabar pabandykim truputį pasigilinti:
1. „bandydama atkabint tas pupeles nuo pagrindo” – nelabai supratau šitos vietos – ar Jūs pupeles bėrėte tiesiai ant tešlos ir tada kepėte? Jas reikia berti ant kepimo popieriaus, t.y. ant tešlos dedate lakštą kepimo popieriaus ir ant kepimo popieriaus suberiate pupeles. Kai iškepate pagrindą, pupeles gražiai nuimate su visu popieriumi, kuris juk visiškai neprilimpa prie tešlos. Viskas parašyta ir recepte 🙂
2. Karamelinis žemės riešutų sluoksnis nėra sirupas, tačiau iš pradžių nebūna tirštas – kai sustingsta, tąsia minkšta mase.
3. Žemės riešutų sviestas yra tikrai specifinio skonio, jei valgote jį vieną. Tačiau kremas, kai sumaišote su kreminiu sūriu, grietinėle ir cukraus pudra, jau yra visiškai kitokio skonio – ne tokio intensyvaus ir nesijaučia tas stiprus keistas žemės riešutų sviesto skonis 🙂 Žinoma, vis tiek tai išlieka skonio reikalas…
4. Džiugu bent dėl to, kad tirpintas šokoladas pateisino lūkesčius 😀
Vis dar tikiuosi, kad bendras pyrago skonis bus geras ir nustebins – man tai vienas pačių pačių pačiausių pyragų, todėl labai labai labai norisi, kad ir kitiems ir pavyktų, ir patiktų 🙂
Nors jau po pirmo paragavimo norėjau bėgt rašyt komentarą, bet tik dabar tai pavyko 🙂 Atsiėmu visus žodžius. Skonis puikus 😀 Vienintelė blogybė – tai valgau ir jaučiu kaip užpakalis auga 😀 (beje, ir dabar kramsnoju šį skanėstą) 😀
o dėl pupelių tai tik dabar įsiskaičiau :O žioplumo įsikūnijimas :O man net minties nebuvo, kad kepimo popierių reikia dėt ant viršaus 😀 dėjau kepimo popierių, pupeles ir ant viršaus tešlą 😀 na nieko, skonio tai nesugadino, o kitą kartą žinosiu 😀
AČIŪ!
Alina, valioo! Nuramino mano širdį šitas komentaras, labai apsidžiaugiau, kad vis tik pyragas patiko 🙂 O užpakalis… nereikia jokiais būdais apie jį galvoti, saldumynus valgant! Tada ir neaugs, man atrodo 😀
Kepiau ir as vakar si pyraga. Oi, siaip save priskiriu prie pakankamai neblogu kepeju (savo virtuvej aisku:)), megstu kepti saldumynus,skaityti receptus ir ragauti juos mintyse. Aisku laiko sugaisau nemazai, nes: 1. pasirode, kad zemes riesutu sviesto maziau negu reikia, taigi gaminau pati (oi, blenderiavau keptus riesutus ir begalybes, kazkas gavosi, sumaisiau su pirktiniu). 2. ir riesutus radau tik su luobele, teko pakepinus nuimineti (panasu kad trupuri per daug suskrudinau).
Pyrago pagrinda kepant beriau pupeliu, kaip kad reikia, bet po 15 min nuemiau popieriu ir ziuriu, kad visai neiskepes, taigi nuemiau ir kepiau dar 10 min. (manau kad padariau per stora pagrinda tiesiog, per mazai ant sonu dejau). Oi, tada prasidejo vargau su karmeliniu kremu, tiksliau su zelatina. Vat kazkodel esu uzburta ant visu reikalu su zelatina, nesigauna man labai daznai…Pirmiausia, na nepykit, visi receptu rasytojai, bet negaliu pakesti „istirpinkite 1 a.s. zelatinos. KOKIAME KIEKYJE VANDENS???? niekas neraso, na argi sunku parasyti 100 ml ar 20 ml ta padaryti….
taigi nesustingo man sis sluoksnis. taigi a svel gramdziau ji nuo pyrago, tirpinau dar pusantro saukstelio zelatinos. va tada sustingo.
su kremu viskas super, skanus man jis. Siaip as esu zemes riesutu sviesto gerbeja, taigi viskas puiku.
Sokoladinis glaistas sikart nekoks gavosi. Manau sokolade esme, visgi daugiaukarunos 65 proc kakavos nenaudosiu, kazkoki poskoni kartu man jis palieka.
Apibendrinant: puse pyrago isveziau sesei, nes vyrui galima sakyt visai nepatiko. O as vat vis isitraukiu, ragauju ir is tikro pataisius tai, kas taisytina – galeciau ir pamegti netgi labai labai:)
Ačiū už komentarą ir tokius nuoširdžius pasipiktinimus (nežinau kodėl, bet labai linksmai man komentaras susiskaitė, bet čia gal gera šio vakaro nuotaika „kalta”) 🙂 Taigi, žemės riešutų sviesto tikrai turėjo užtekti tiek, kiek parašyta recepte, o šiaip tai, kad gaminot naminį, labai pagirtina! Žaviuos žmonėmis, kurie viską gamina namuose 🙂 Aišku, tai, kad riešutai suskrudo per daug, yra taisytina, ir niekas čia nekaltas 🙂 Na ir dėl pagrindo niekas nekaltas – gal tikrai jis buvo storesnis šiek tiek nei reikia, o gal ir orkaitės nevienodai kepa, čia joks stebuklas būtų, kartais (ar net dažnai) taip pasitaiko 🙂
O dėl želatinos tai jau ruošiu pasiteisinimus. Bet jis tik vienas – čia tikriausiai tas, kaip dažnai sakau, mamoms būdingas bruožas gaminti „iš akies” 😀 Bėda tada, kai mamos akis rodo vieną, o mano – ką kitą; arba išvis nesuprantu, ką aš iš tos akies turėčiau matyti. Bet su želatina aš pati visada taip – nematuoju nei mililitrais, nei gramais, nei dar kuo – tiesiog šliūkšteliu „iš akies” ir viskas. Šiaip visada pilu vandens tiek, kad truputį apsemtų želatiną (pirma į nedidelį dubenėlį suberiu želatiną ir užpilu tada vandeniu).
Na, o galiausiai, noriu pasidalinti viltimi, kad vis tik kada nors pabandysite dar kartą ir susidraugausite su šiuo pyragu 🙂 Nes juk jis tikrai puikus (o vyrams tikrai ne visada ir ne viskas patinka – patys kalti) 😀
[…] Astos “Snickers” pyragas. […]
labas rytas!
Receptas atrodo puikiai…Noriu pradziuginti seima Velyku proga, tai apsiemiau pagaminti si stebukla.
Tik noreciau paklausti, ar butu galima vietoj „kreminio surio” naudotos Ricottos suri? Ar tiktu?
Labai lauksiu atsakymo 🙂
Ir dar vienas klausimelis – ar tikrai reikia zelatinos i karamelini zemes riesutų sluoksni?
Galbut kaip tik jos labiau reiketu kreminiam sluoksniui, kad butu „standesnis”..?
Aš daug labiau mėgstu maskarponę arba Philadelphia sūrelį, tačiau iš esmės galima gaminti ir su rikota, jei ji patinka. Dėl želatinos galiu atsakyti taip – gaminau šį tortą keletą kartų. Kai gaminau be želatinos, man tasai sluoksnis labai jau norėjo „pabėgti” nežinia kur, todėl vėliau gaminau su želatina – ir jokio galvos skausmo 🙂 O kreminis sluoksnis čia irgi nėra super tvirtas, o minkštas, na, kreminis. Bet toks jis ir turėtų būti 🙂
AČIŪ už patarimus 🙂
Jau iškepiau šį pyragą… Mano lūkesčius jis pateisino.. netgi pralenkė!
Tačiau, kad ir kaip bebūtų keista… Kitų ragautojų nuomonė priminė tavo virtuvės situaciją – sulaukiau nemažai komentarų „na, skanu, bet saldoka..” „neblogas toks”… KĄ REIŠKIA NEBLOGAS?!
Tai vienas skaniausių mano ragautų pyragų… Nesuprasi tų degustuotojų 🙂
Bet kuriuo atveju, dėkoju už receptą.
Ieškau naujo kulinarinio šedevro tavo bloge, kurį galėčiau išbandyti…. 🙂
Nėra už ką – čia aš dėkoju, kad išbandei ir atėjai pasidalinti įspūdžiais 🙂
O dėl įspūdžių aš labai nudžiugau – atrodo, suradau skonio draugę! 😀 Bet tikrai, kodėl kitiems žmonėms jis tik „normalus”? Kaip taip gali būti? 😮 Ech, tos skonio subtilybės… 🙂
Laba diena,
žurnale „Virtuvė” radau šį Jūsų receptą, prisiskaičiau komentarų čia ir saugojau jį ypatingai progai 🙂 ir kaip tik Velykos man pasirodė ta ypatinga proga pradžiuginti šeimą Jūsų visų išgirtuoju pyragu 🙂
na, vakar pusę dienos jį gaminau ir širdis džiaugėsi, o mintys višiskai „atsijungė” nuo kasdieninių rūpesčių 🙂 buvo taip gera, o manasis ego jau vakar sąlo nuo minties, kaip visi valgys ir džiaugsis pyragu…. iki šiandien, kol visi paragavo po gabalėlį pyrago… Mama pareiškė, kad skanus, bet nevertas tiek darbo, o draugas palingavo galva ir pridėjo: „na, jis toks apyskanis.. bet gal tu ka nors pamiršai?” ech… ir visos mano saldžios svajonės kaip visi džiaugsis pyragu ir manim sudužo… :)))
o man jis tikrai skanus, bet darbo buvo tikrai nemažai ir nemanau, kad dar kada jį gaminsiu 🙂
tiek to mano šeimos skonio :))
Živile, ech.. ir kas tiems skoniams? Taip norėčiau visam pasauliui įrodyti, kad šitas pyragas tiesiog tobulas, bet ką čia beįrodinėsi :)) Neginčytinas reikalas. O šiaip aš manau, kad tas skonis tiesiog daliai žmonių pasirodo neįprastas – manau, kad vis dar daug žmonių yra neatradę, pavyzdžiui, riešutų sviesto. O jis čia groja vienu pagrindinių smuikų. O juk naujam skoniui pamilti gal ir laiko reikia, ar ne? Va šitaip bandau vargšą savo mylimą pyragą išteisint 🙂
Kepu siandien, is zurnalo. Pagrindas lyg ir pavyko, trapi smeline tesla! Riesutu kremas irgi sala, bet va su karamele, tai prastai, tik dabar pamaciau, kad cia jis rudesne, as per mazai pakepinau, tik cukru istirpinau, jauciu bus nepavykes sluoksnis, nebet zelatina pades laikyt forma. Iki kokios konsistencijos reikia kaitinti ta karamele? Triju min man napakako 🙁
Lina, karamelės konsistencija turėtų būti šiek tiek tąsi – kaip ir įprasta karamelei. Gaila, kad nepavyko, gal tikrai pakaitinai šiek tiek per trumpai. Tikiuosi, kad bendro skonio šis mažas nesklandumas nesugadins ir pyragas bus suvalgytas labai skaniai! 🙂 Labai smagu būtų išgirsti atsiliepimą, kaip gi vis tik patiko, ar skanu buvo 🙂
Niekam dar neduodu, laikau saldytuve, bet jau aisku, kad nesustings 🙁 bandysiu dar karta, arba kiek reikes, kol iseis, nes Tavo nuotraukoje pyragas atrodo dieviskai !
Lina, na, bet skonis gal bet kokiu atveju, net su skysta karamele bus skanus. Tikiuosi 🙂 O kitą kartą linkiu, kas viskas pavyktų geriau! 🙂
nu va tesla jau saldytuve laukia….. tik man idomu kam ja reikia ten laikyti??? man gavosi tokia kad ir is karto puikiausiai issiminkytu ir isikociotu
paskaiciau komentarus ir truputi issigandau… kaip cia man bus su tuo karameliniu sluoksniu……na bet kelio atgal nera tesla jau laukia kas bus tas bus:))))
pyragas tikrai labai labai skanus tik man truputeli nesigavo – vaizdelis nekoks:((((
Kristina, o kas nepavyko, kodėl vaizdas nepatinka? Nors skonis daug svarbesnis (ir aš labai džiaugiuosi, kad jis patiko!!), bet norisi, kad ir vaizdas džiugintų, žinoma 🙂
kazkaip man tas sokoladinis virsus skystas gavosi nesustingo naudojom milka sokolada …. gal cia jis kaltas…..toks ir liko ant virsaus skystas spalvos tokios bjaurios…kita karta naudosiu juodaji geraiu
Kristina, jei sąžiningai, niekad neteko tirpinti/stingdinti šokolado „Milka”. Gali būti ir jis netinkamas, tačiau dar gali būti, jog šokoladas buvo perkaitintas. Todėl ir nesustingti galėjo, ir spalvą pakeisti.
Beje, visiškai teisi esi – kulinarijoje lengviausia naudoti juodąjį šokoladą 🙂
Sveiki, Asta,
Jūsų svetainė man – pagrindinė „receptainė”, kai reikia ką nors kepti saldaus ir mielo 🙂 Labai aiškios instrukcijos, ir puikūs tortai gaunasi! O dabar tiesiog norėjau pasidalinti, kaip sekėsi su šiuo pyragu – nes bent jau man naudingiausi atrodo tie komentarai, kuriuos rašo jau kepusieji, o ne tie, kur apie gražias nuotraukas ir iš serijos „jau tuoj tuoj kepsiu, kaip skaniai atrodo”.
Tai va. Iškepiau. Viskas gavosi. Darbo buvo daug, bet suktis virtuvėje buvo miela. Mano vyras mėgsta ir Snickersus, ir riešutų sviestą, tai galvojau, gal patiks 🙂 nugi kur tau… Pati visą tą pyragą įveikiau, jam nepatiko 🙁 O mano istorija irgi panaši į čia minėtas – pirmas kąsnis įtartinas. Pirmas gabalėlis – keistas. Bet kai jau pyragiukas artėjo prie pabaigos (valgiau aš jį netrumpai, kokias 4-5 dienas tai tikrai), supratau, kad… matyt… kepsiu dar kada nors. Nes iš tikrųjų jis kažkoks sukeliantis lengvą priklausomybę. Prikaustantis. Dabar rašau ir jaučiu, kaip jo ilgiuosi 🙂 Ačiū.
Ramune, labai ačiū už gražius žodžius! 🙂 Gera žinoti, kad ši „receptainė” kažkam reikalinga 🙂
Ir ačiū už pasidalinimą įspūdžiais apie pyragą. Aš ir sakau, kad jis keistokas. Bet tooooks tobulas man, kad aš jo atsivalgyti tiesiog negaliu. Ir nenoriu 🙂
Sveika, negalėjau nepakomentuoti:) Pati išbandžiau šį pyragą ir galiu pasakyti – gaminu saldumynų nemažai, bet šitas pyragas buvo pats skaniausias iki šiol darytas ir ragautas! Nepakartojamas tikrai:) Na, aš pati dėjau žymiai mažiau cukraus, kadangi visada pakoreguoju receptuose cukraus kiekį:)
Bet šitą pyragą patariu išbandyti visiems!
Ačiū už puikų komentarą, Greta! Ir labai džiaugiuosi, kad pyragas patiko 🙂
Šiomis dienomis ruošiuosi šitą gardumyną pagamint 😛 ir aš norėjau pasitikslinti dėl kreminio sūrio, čia kaip maskarponė ar kažką maišau?
Paulina, taip, tai gali būti maskarponė arba, pavyzdžiui, philadelphia 🙂 Skanaus pyrago, tikiuosi, kad labai labai labai patiks! 🙂
Taigi pyragas stovi jau šaldytuve tik be šokoladinio glaisto 🙁 Viskas gavosi labai gerai išskyrus paskutinį sluoksnį. Pasiskaičiau komentaruose, kad su milk’a nesigavo, bet kadangi juodo šokolado nemėgstu tai neturėjau kito pasirinkimo, kaip surizikuoti… Dabar esu įdėjusi glaistą į šaldytuvą ir tikiuosi, kad sutirštės bent tiek, kad būtų galima aplieti pyragą ir jis visas nenutekėtu. Man atrodo reikėtu gal net dvigubai mažiau naudoti grietinėlės jei naudoji milk’ą. O kokį tu šokoladą pirkai?
Paulina, kepiniams ar dažniausiai (beveik visada) naudoju Karūnos juodąjį šokoladą 🙂 Bet net jei nesutvirtėjo šokolado glaistas, tikiuosi, kad pyragas buvo skanus? Labai smalsu būtų išgirsti atsiliepimus bei vertinimus 🙂
Manau, kad visi sluoksniai pavyko kaip turi būt. Na bet jau koks sotus! Net man, didžiausiai smaližei – jis per stiprus, nors skonis – labai geras. Bet nelenda… 🙁 Norisi lengvesnio panašaus, gal tas riešutų sviestas sudaro tokį sunkumą? Visiems ragavusiems be išimties labai patiko pats pagrindas. Manau, kad jį panaudosiu kitiems pyragams, o va kremo norėtųsi lengvesnio, kad galima būtų valgyti valgyt ivalgyti 😀
Vija, man rodos, visiems desertams su riešutų sviestu yra būdingas tas, kaip sakote, sunkumas. Nes pats riešutų sviestas yra riebus ir sunkus produktas 🙂 Kita vertus, man tas jo sunkumas ir intensyvumas labai labai patinka; bet esu tikra, kad būna ir priešingai, kaip ir Jūsų atveju. Na, bet tikiuosi, kad po mažą gabalėlį vis tik suvalgėte skaniai 🙂
Asta, net ne po mažą gabalėlį, o po visą didelį, ir tikrai greitai jo neliko, apsilaižydamas valgė net didysis skeptikas :). Bet va man virškino sunkiai :(.
Ech, gaila, kad kai kurie nuodėmingai skanūs desertai būna ne itin draugiški skrandžiui: ypač, kai norisi didesnio gabalėlio nei būtų protinga norėti 🙂
Labas Asta, norejau pasiteirauti, norint ji pagaminti sventiskesniu, tarkim torta, jei apacia biskvito plona sluosni, deti viska i tortine, paskui sutingus sokoladu aptepti? 🙂 kaip jums atrodo?
Kornelija, pyrago sluoksniai čia yra pakankamai minkšti ir nesu tikra, kaip puikiai jie laikytų savo formą, jei ne tas tešlos krepšelis su „rėmeliais” 🙂 Tačiau bandyti, žinoma, galima visada, įvedant šiokias tokias korekcijas. Ar pyragas, ar tortas, – bent jau man šis skonių derinys visais pavidalais tobulas! 🙂
Laiko daug sugaišau gamindama, bet buvo vienas malonumas, ir tikiuose, kad rezultatas bus taip pat malonus!!!
G, nekantrauju išgirsti, kaip pavyko ir ar rezultatas tikrai pateisino lūkesčius? 🙂 Tikiuosi, kad tikrai taip!
Pyrago skonis gavosi tikrai kaip ,,Snickers” šokoladuko, tačiau karamelės sluoksnis man kažkodėl nesustingo, susigėrė į pyrago padą, o ir pats pyragas buvo gana per daug pasileidęs, minkštas. Be to, labai labai riebus 😀 Bet šiaip skanus tikrai buvo 🙂 Nors dabar valgau štai šį https://www.sauletavirtuve.lt/?p=248 ir kaip nekeista, man jis skanesnis už snikerinį, nors esu didžiausia mėgėja šokoladinių, karamelinių, sūrinių desertų mėgėja, o ne vaisinių 😀
Labai gaila, kad pyragas nepavyko taip gerai, kaip turėjo pavykti. Galbūt želatina pavedė ir nesustingo? Man, deja, kartais su ja irgi būna nesklandumų.. o gal per karšta diena pasitaikė. Sunku ir pasakyti, bet pasileidęs šis pyragas tikrai neturėtų būti 🙂
[…] Astos „Snickers“ pyragas. […]