Pasakyti keturis žodžius – kuriame šį tą naujo! – yra labai paprasta, tetrunka sekundę. Paprasta yra svajoti, kalbėti ir planuoti iki išnaktų, vaizduotėje piešti spalvotas vizijas ir dalintis jomis su artimiausiais. Visai kas kita, kai ateina tas lemiamas momentas – tas, kai žodžiai virsta darbais. Ir iš tiesų imi kurti tą kažką nauja, kažką savo. Svajingus pokalbius iki išnaktų pakeičia ramybės visą naktį neduodantys klausimai; imi klupti ties kiekvienu popierėliu, kurio prasmę ir esmę būtinai reikia išsiaiškinti; kažkurią akimirką net imi abejoti, ar reikėjo viską pradėti; šypsenas ir euforiją keičia keiksmai, o keiksmus – šypsenos ir euforija. Laviruodamas ant plonytės linijos tarp optimizmo ir nevilties, kankiniesi tol, kol supranti – ne viskas gyvenime turi būti lengva. Tiesą sakant, dažniausiai, deja, turi būti sunku. Tam, kad pajudintum akmenį, turi įdėti labai nemažai pastangų; o tam, kad įspirtum sau užpakalin, tų pastangų reikia dar daugiau. Laimė, jei šalia yra žmogus, su kuriuo gali susitarti: kai vėl imsiu abejoti kiekvienu savo žingsniu, žodžiu ar veiksmu, būk geras, papurtyk už pečių ir sugrąžink į realybę.
Ne kartą skaičiau ir girdėjau žmones, darančius kažką savo, kalbančius apie tai, kaip jie niekada nuo pat pirmos sekundės nesuabejojo, kad bus gerai, bus sėkmingai, bus super mega ultra turbo. Neva jie nė akimirką neuždavė sau klausimų, o kas jeigu?, nes tiesiog žinojo, kad po žodelio jeigu seka vien tik sėkmė, pripažinimas, milijonai. Anksčiau tokios kalbos man atrodė labai žavios; beveik tikėjau – štai kaip turi jaustis, kad galėtum žengti tą pirmą žingsnį ir pradėti kažką daryti, o ne vien kalbėti. Nuo tos akimirkos, kai nusprendėme atidaryti internetinę „Saulėtos virtuvės“ krautuvėlę, daugiau tuo nebetikiu. Abejonės man atrodo neišvengiamos, jei viską darai sveiku protu, o ne žvelgdamas pro rožinius akinius; ir tai yra gerai, nes abejonių dėka galiausiai yra priimami geresni, tvirtesni, labiau pagrįsti sprendimai. Tai nereiškia, kad mes netikėjome tuo, ką darome. Priešingai, mes tikėjome visą laiką ir tikime dabar, bet kartais suabejodavome, ar mūsų tikėjimo pakaks? Ar tai, kuo tikime ir gyvename mes, lygiai taip pat artima yra ir kitiems? Ar tada, kai laukėme tuoj tuoj ateisiančio mažojo šeimos nario, buvo geras laikas naujoms veikloms?
Aš nebijau pasakyti, kad turėjau ir vis dar turiu daug baimių. Jos, kaip ir jaudulys bei džiaugsmas, neatsilikdamos mane lydi kiekvieną akimirką. Bet velniškai gera yra įveikti iššūkius – peršokti griovį ir pasakyti op!
Dabar, kai nuo krautuvėlės atidarymo praėjo šiek tiek laiko, kai sulaukiame ne tik pirmųjų užsakymų, bet ir atsiliepimų, sunkiai sau atsakome į klausimą, kodėl nežengėme šio žingsnio anksčiau? Kita vertus, tebūnie dabar – pats geriausias laikas. O jis toks ir yra. Pokyčių laikas.
Taip pat šis laikas – artėjančių švenčių laikas. Niekam ne paslaptis, aš mėgstu skaičiuoti – liko 38 dienos. O tai tik vos daugiau nei mėnesis! Mūsų namuose retkarčiais jau skamba Kalėdinės dainos; kartais aš pati jas padainuoju mūsų mažyliui, šypt. Todėl visai nenuostabu, kad ir solidžiai juodoje pietų dėžutėje, kurią galite įsigyti mūsų krautuvėlėje, šįkart ne šiaip sau pietūs, o šventinis desertas – burnoje tirpstantys, ne-re-a-liai skanūs naminiai saldainiai! Jų receptu tinklaraštyje dalinausi jau labai seniai, o po to juos gaminau dar dešimtis kartų. Šie saldūs karameliniai saldainiai gali pakelti ūpą ir pirmadieniais, ir šeštadieniais, bet lygiai taip pat – jie drąsiai gali būti ne tik kasdieniu desertu prie puodelio popietės kavos, bet ir ypatinga saldžia dovana mylimiems, kuriuos norisi palepinti.
Na, ar jau jaučiate? Ar jau laukiate Kalėdų?
Juodą pietų dėžutę galite įsigyti: www.e-sauletavirtuve.lt
Karameliniai saldainiai su lazdyno riešutais
Atsispausdinti
INGREDIENTAI
75 g sviesto
50 g pieniško šokolado
1 valg. š. pieno
200 g karamelizuoto kondensuoto pieno („Rududu“)
180 g sausainių (pvz. „Selga” ar pan.)
35 vnt. lazdyno riešutų
Papuošimui:
1 valg. šaukšto cinamono
2 valg. šaukštų miltelinio cukraus
GAMINIMO EIGA
1. Sviestą, pienišką šokoladą, pieną ir karamelizuotą kondensuotą pieną sudėkite į nedidelį puodą ir kaitinkite ant silpnos ugnies maišydami šaukštu tol, kol produktai išsilydys ir susilies į vientisą masę. Neužvirkite. Nukelkite nuo ugnies.
2. Sausainius sugrūskite į kuo smulkesnius trupinius (su smulkintuvu ar grūstuvu).
3. Į karamelinę masę įmaišykite smulkius sausainių trupinius, dubenį uždenkite maistine plėvele ir palaikykite šaldytuve 1-1,5 val.
4. Pakepinkite lazdyno riešutus: tai galite padaryti tiesiog sausoje keptuvėje, riešutus nuolat maišant. Arba orkaitėje: įkaitinkite ją iki 180 °C temperatūros ir pakepinkite sausoje skardoje apie 7 – 8 minutes. Riešutai turi išdžiūti, odelė sutrūkinėti. Riešutus atvėsinkite ir trinant tarp delnų ar pirštų nuimkite odeles.
5. Iš sustingusios karamelinės masės suformuokite saldainius. Imkite po mažą gabalėlį masės, į vidurį įspauskite po riešutą ir tarp delnų suformuokite rutuliuką. Kiekvieną suformuotą saldainį apvoliokite cinamono ir miltelinio cukraus mišinyje.
6. Iki patiekiant laikykite šaldytuve.
