Gyveno kartą mergaitė, kuri turėjo didelę pintinę svajonių. Vienos buvo mažytės ir paprastutės, lyg smėlio grūdelis, o kitos – didelės it aukštasis Everestas. Vienos svajonės buvo tolimos kaip dangus, kitos – čia pat, ranka paliečiamos, apkabinamos, išpildomos. Visas mergaitės gyvenimas buvo svajonės. Turėti mėlyną gražų kastuvėlį, su kuriuo galėtų statyti gražiausias smėlio pilis gražiausioms pasaulio princesėms. Susirasti draugę, su kuria būtų galima perpus dalintis saldainį. Tilpti į džinsus, čiut čiut per siaurus. Gauti dešimtuką iš istorijos kontrolinio. Sutikti žmogų, kuriam būtų galima negailint atiduoti širdį, ištroškusią meilės ir švelnumo. Įstoti į universitetą. Išmokti kepti plikytus pyragaičius su burnoje tirpstančiu kremu. Išmokti šypsotis, net tada, kai pasaulis parodo nagus. Rašyti… ir atrasti žmones, kurie norėtų skaityti.
Mažos mergaitės svajonės pildėsi ir dovanojo jau glėbius džiaugsmo ir meilės. Tačiau ji užaugo. Dabar mergaitė troško surasti savo gyvenimo kelią… sulipinti jį iš mažų gabalėlių, po truputį.
Bet ji buvo nedrąsi, kukli, neryžtinga. Trypčiodama vietoje, ji ir toliau įvairiausiomis spalvomis tapė savo svajones. Ir laukė, kol jos ateis. Pačios suras mergaitę, vieną šiltą vakarą pasibels į duris ir nutūps ant delno.
Ir vieną dieną, tokią pačią dieną kaip ir tūkstančiai kitų dienų, mergaitė apsidairė aplink. Pamatė, kaip žmonės patys kopia į Everestą, kad pasiektų savo svajonę. Kaip jie kasdien bando, griūna ir vėl keliasi, kol pagaliau ją pačiumpa į delną. Mergaitė suprato, kad svajonės ateina pas tuos, kurie ieško. Stengiasi. Nepasiduoda.
Tą pat akimirką mergaitė suprato ir dar vieną dalyką – surasti atsakymus yra taip lengva. Palyginti su tuo, kaip sunku juos paversti darbais…
Skonis: 10/10. Tikrai labai skanus pyragas. Tikrai labai saldus ir beprotiškai nuodėmingas. Labai šokoladinis. Labai kvapnus. Ir labai tinkantis šaltiems rudens vakarams su puodeliu nesaldžios arbatos.
Sudėtingumas: nieko labai sudėtingo.
Kur radau? Mamos receptai
Šokoladinis pyragas su karamelės lašeliais
AtsispausdintiINGREDIENTAI
150 g juodo šokolado
150 g pieniško šokolado
100 g sviesto
5 valg.š. (~120 g.) miltų
1/2 puodelio (100 g) cukraus
1 indelis „Rududu”
100 g migdolų, smulkintų
3 kiaušiniai
GAMINIMO EIGA
1. Šokoladą su sviestu ištirpinti ant garų vonelės (arba skubantiems – mikrobangų krosnelėje).
2. Į ištirpusią masę suberti cukrų, išmaišyti.
3. Įmušti kiaušinius ir gerai išmaišyti.
4. Suberti miltus ir vėl išmaišyti iki vientisos masės.
5. Suberti smulkintus riešutus. Ir dar kartelį išmaišyti.
6. Įkaitinti orkaitę iki 170 °C temperatūros.
7. Kepimo indą (22 cm. skersmens) iškloti kepimo popieriumi.
8. Į kepimo indą tolygiai paskirstyti trečdalį šokoladinės pasės. Ant jos kabinant šaukšteliu išdėlioti apie pusę indelio „Rududu”.
9. Ant viršaus užpilti antrą trečdalį šokoladinės masės ir ant jos šaukštu išdėlioti likusią „Rududu” dalį. (Tikriausiai atrodys, kad viso „Rududu” indelio čia bus pernelyg daug ir verčiau pasilikti kitam kartui, bet sudėkit visą, kad ir kaip vienas prie kitų „gultų” šie karamelės lašeliai, nes iškepus jų tikrai neatrodys per daug.)
10. Ant viršaus uždėti likusią šokoladinės masės dalį ir šaukštu palyginti, kad ji daugiau ar mažiau uždengtų „Rududu” gabaliukus.
11. Kepti apie 40 minučių. Išėmus iš orkaitės atvėsinti ir prieš patiekiant porą valandų palaikyti šaldytuve.
39 komentarai
Asta, tu ir vel erzinies, o gal labiau tiktu pasakyti nepaliauji erzintis… tavo pyragai visi tokie silti, skanus ir spalvoti…mmmm… moki sukelti apetita 😛
Neringa, ačiū ačiū :)) Visada labai smagu kažką truputuką paerzinti 😀
Kepsiu šį pyragą tik dėl saves, nes aš viena tik tokia šeimoje šokoladoholikė esu:D
Pritariu tavo įrašui 100% 🙂
Ineta, jei esi pakankamai didelė šokoladoholikė, manau, nebus šito pyrago per daug.. Aišku, tikriausiai ne vienu prisėdimu, bet… esu tikra, kad patiks :))
Labai patiko įžanga 🙂
Ačiū, Živile 🙂
Labai gundanciai ir viliojanciai atrodo pyragas. Bet as neatsistebiu, kaip jus graziai deliojate mintis, tiesiog negaliu nepagirti. Kokia fantazija, kokie garzus zodziai. As suzaveta 🙂
Inga, labai ačiū – kadangi tikrai dar nesijaučiu stipri literatūrine prasme, tokie pagyrimai man tikrai didelė paskata ir toliau nesidrovėti rašyti, dėstyti minčių 🙂 Tikrai labai ačiū 🙂
O man visai seilė nevarva 😀 nes aš dabar kepu (širdis kužda) nuostabų cheesecak’ą 😉
Karolina, oi, kaip tau gerai 😀 Laukiam laukiam, Karolinos cheesecake’o mes laaabai laukiam :))
Kaip gerai tave, Asta, suprantu. Ir kaip tokios įžangos paveikti gali, tu nė nenutuoki.
Antra nuotrauka rėkia: suvalgyk mane. 🙂
Insolente, ačiū. Didelis čia pagyrimas, kad tokios įžangos paveikia. Labai labai ačiū, man tai reiškia daug 🙂
Tavo įžangos tiesiog užburia. Pakylėja į svajonių pasaulį, panardina į apmąstymus…. Aš dažnai save pagaunu kopijuojančią ne tavo įkletus receptėlius, o įžangas prie jų :))) jos išties nerealios!!! Išleisk kokią nedidukę savo knygutę, kuri lengvai tilptų rankinėje ir aš pažadu pirma ją įsigysiu bei iškart perskaityt 🙂 manau bus daug pritariančių šiai idėjai 😉 sėkmės toliau kepimo ir aišku kūrimo procese :)*
meskute, vaje, ačiū :)) Labai miela skaityti tokius atsiliepimus – tuo labiau, kad tikrai nesitikiu, labai nuoširdžiai nesitikiu 🙂 Bet apie knygas gal dar nekalbėkim. Aišku, pasvajoti galima, bet aš dar tik pradinukė, knygos – ooo, per aukštas lygis man 🙂 Užtat čia ir toliau rašysiu, todėl prašom užsukti kuo dažniau 🙂
Kaip man gera uzeiti i tavo sauleta virtuve ir atsipalaiduoti, skaityti, grozetis ir bandyti isivaizduoti ivairiausius skonius…mmm…saldu :)Aciu Tau 🙂
Sima, tai ačiū Tau, kad skaitai, kad užeini ir dar pasidalini įspūdžiais 🙂 Kad ir kaip gražu yra sakyti, jog viską viską darom tik dėl savęs, bet be skaitytojų Saulėta virtuvė tikrai tokia nebūtų, kokia yra 🙂
Aš labai atsiprašau, bet juodai baltas ‘skinas’, nors ir gražus, man niekaip nesiderina su žodžiu ‘saulėta’. 🙂
O pyragas be žodžių – super kaip visada! 🙂
Ir aš pritariu Vilmai – „skinas” visiškai nesaulėtas. Labai primena Halloween’o nuotaikas.
Ne ne, atsiprašinėti nereikia :)) Pati apie tai buvau susimąsčius, bet tada, sudėliojusi gėlytes ir drugelius nusprendžiau, kad saulėta, tik.. juodai-baltai-minimalistiškai. Ir balansui išlaikyti, stengiuos kuo saulėtesnes nuotraukas dėti 🙂
Iš tiesų tai aš atsiprašau, bet anas senasis šablonas man jau baisingai pabodo, šitas – vienintelis kuris labai patinka ir.. nežinau. Bet pasistengsiu header’į bent kiek gal paspalvint, juk skaitytojų nuomonė rūpi 🙂 Bet pats tas fonas viršuje juodas ir liks, nes čia jau ne mano jėgoms tai pakeisti, toks šablonas 🙁 🙂
Pritariu Simai 🙂 Čia visada labai gera užeiti. Trumpam mintimis nuklysti toli toli…
O pyragas atrodo tiesiog pasakiškai 🙂 Vertas nuodėmės 😉
Dovilyte, dėkui labai 🙂 Ir už gražius žodžius, ir už pagyras pyragėliui :))
aciu, Asta, uz recepta, siandien su draugu bandsim vakare kepti, paskui parasysiu kaip isejo, bet atrodo kOl kas skaniausiai is visu tavo blOgo kepiniu :)))
peleda, ačiū ačiū 🙂 Sėkmingo gaminimo bei skanaus valgymo! 🙂 Ir būtinai lauksiu įspūdžių, kaip gi patiko 😉
tai va, zodziu dejome vietoj rududu karamele( toffee treat) nes gyvenu anglijoj ir negavau rududu. bet visa kita dariau taip pat – labai skanu. karamele krastuose kai kur per daug sukietejo, bet siaip apskritai pyuragas – super, Lietuvj per atostogas bandysiu kept su rududu :))) aciu
peleda, man tavieji pakeitimai, tiesą sakant, nuskambėjo dar skaniau :)) Labai džiaugiuosi, kad pyragas patiko, smagu! 🙂
ar tikrai reikia dėti cukraus? nes bijau,kad gali būti persaldu, juk šokoladas ir rududu įeina į sudėtį.
Pralinksmino klausimas :)) Taip, kad ir kaip tai juokingai atrodytų ar kraupiai skambėtų, cukraus tikrai neišsigalvojau ir jis čia vietoje bei laiku :)) Žinau, kad skamba nenormaliai saldžiai, bet patikinu, kad nors ir labai saldu, tačiau rodosi, jog taip ir turi būti – tikrai skanus pyragas 🙂
gaminau savaitgalį, tai vis dėl to cukraus įdėjau du ar tris valg. šaukštus, o šokoladas buvo tik juodasis (dėjau du šimtus gramų), o visa kita dariau,kaip parašyta – gavosi puikus pyragas 🙂
Džiaugiuosi, Elizabeth, kad patiko 🙂 O dėl tų cukrų, šokoladų ir visa ko, kaip kad tūkstantį kartų sakyta – recepto koregavimai, nuklydimai ir pritaikymai sau visada tik sveikintini :))
Issikepiau si pyraga grupioku susitikimo proga, prapjoviau ir paragavau dar namie, kad isitikinciau, jog tikrai skanus, ir norejosi dar ir dar… Bet susilaikiau. Na o sodyboje, kur ant stalo buvo dar keletas pyragu, manasis isnyko pats pirmas, manau tai pats geriausias komplimentas. O vyras kita diena jau prase pakartojimo:) Taigi vel eisiu kept. Aciu uz superini recepteli!!!!
Lina, labai smagu, kad pyragas susilaukė tokio pasisekimo :))Džiaugiuosi, jog išbandai Saulėtoj virtuvėj rastus receptus ir linkiu skanaus! :))
o jei nedeti riesutu skonis labai skirtusi?
Smilga, tikrai galima gaminti be riešutų, nors man jie labai tinka čia 🙂
Labai ačiū už receptą. Dariau kelis kartus ir jis yra vienas is mėgiamiausiu, ypač draugu. Dariau vis skirtingai. Su anglu/airių karameles idaru ne taip skanu kaip su virtu kondencuotu pienu (kietesnis). Va tik as imu miltus su kepimo milteliais (self raising). Sendiena kepiau tik su pienisku sokoladu ir truputuka graikisku riesutuku.
Gavosi musu seimai pats skaniausias. Ačiū Jums labai
Nėra už ką, Ramune 🙂 Smagu skaityti komentarą – kiek daug jau variantų išbandėte ir jog atradote sau skaniausią 🙂
tobulas
Ačiū! 🙂
Laba diena,
O jei kepsiu iš vakaro ir per naktį paliksiu šaldytuve, nieko blogo ? 🙂
Tikrai nieko blogo 🙂 Skanaus!