Puikiai prisimenu savo pirmąją pažintį su Tiramisu. Prieš daug metų, gal kokius aštuonis ar net dešimt, sėdėjome su gera drauge vienoje picerijoje pačiame miesto centre. Picos ten buvo pačios skaniausios, su vidutiniškai storu padu ir daug priedų ant viršaus; tokios pačios skanios man jos yra dar ir dabar, o štai desertų meniu tuomet vis praleisdavom. Iki tos lemtingos dienos, kai aš sumaniau išmėginti šį tą naujo – itališką desertą, kurio pavadinimas jau buvo ne kartą girdėtas. Tiramisu. Užsisakiau, sulaukiau baltos lėkštės su nemenko dydžio gabalėliu, suvalgiau ir… man labai patiko. Prisimenu, sakiau tuomet draugei: ir kaip aš iki šiol jo nebuvau ragavusi? Kodėl?
Pati savo rankomis Tiramisu pamėginau paruošti tik po poros metų. Artėjo savaitgalis, o jį planavome praleisti sodyboje kaime. Ten aš, žinia, turėjau įprotį nuolat vežtis kalnus saldėsių (o po to piktintis, kaip įmanoma per savaitgalį priaugti du kilogramus, o per kitas penkias savaitės dienas juos kažkur pamesti). Šiaip ar taip, tas savaitgalis buvo ne išimtis: penktadienį jau turėjau išsirikiavusi ir kelionei paruošusi bene tris rūšis keksiukų, o finaliniam akcentui išdrįsau imtis Tiramisu iššūkio. Nežinau kodėl, bet man jis atrodė toks sudėtingas… Beveik didžiavausi savimi vien pasiryžusi nusipirkti maskarponės, o tą vėlų penktadienio vakarą, maišydama kremą ir merkdama sausainius į sirupą, jaučiausi mažų mažiausiai pakylėtai. Nereikia nė sakyti – susluoksniavusi desertą į mamos servizo puodelius, turėjau sau pripažinti, kad gal vertėtų nusileisti ant žemės, nes tai buvo vienas lengviausių kada nors ruoštų desertų. Net keksiukus, ir tuos iškepti užtrunka daugiau laiko.
Iš paruoštų šešių nedidukų Tiramisu puodelių, keturis palikau namie, o du pridėjau prie savo gausaus ir saldaus kelioninio krepšio. Smalsumas buvo toks begalinis, kad keksiukai net nerūpėjo – įdaviau vieną puodelį įtariai į jo turinį žiūrinčiam tuometiniam draugui (dabartiniam vyrui), o kitą pasiėmiau pati. Raminau save nesitikėti pernelyg daug – Jis yra pats išrankiausias maistui žmogus iš visų, kuriuos pažįstu. Bet jau po pirmo nedrąsiai pakabinto šaukštelio pamačiau, kad viskas gerai. Mūsų puodeliai ištuštėjo – nė kiek nesumeluosiu – akimirksniu. Dėl paskutinio kąsnio juokais ruošėmės surengti dvikovą, bet galiausiai sudarėm paliaubas su sąlyga, kad kitą savaitgalį vėl skanausim Tiramisu. Tik daaaaaug daugiau Tiramisu!
Taip ir buvo. Kitą savaitgalį paruošiau jau ne du mažus puodelios, o vieną didelį stiklinį dubenį saldaus deserto. O po to, per kitus šešerius ar septynerius metus iki pat šiandien, ruošiau jį tikriausiai kokį šimtą kartų. Klasikinį, su grietinėle, su braškėm, su mėlynėm, su citrinom… Pastarasis vis dar „ant bangos“ – fantastika, koks skanus tas saldaus kremo ir saldžiarūgščio citrinų kremo derinys!
Dabar Jis toli, bet grįš jau visai greitai. O aš, esu beveik tikra, lauksiu su Tiramisu.
Skonis: 10/10. Mums tai – nuostabus Tiramisu! Ypač, jei mėgstate saldu-rūgštu derinį, kurį bent jau mes, žinoma, labai mėgstame. Saldžiarūgštis citrinų kremas maloniai kontrastuoja su saldžiu maskarponės kremu, o bendras skonių junginys yra itin ryškus ir gaivus. Šis Tiramisu ir saldus, ir sotus, ir gaivus – ir visa tai viename deserto indelyje.
Sudėtingumas: nieko labai sudėtingo.
Receptas publikuotas internetiniame portale Ji24.lt
Citrininis Tiramisu
AtsispausdintiINGREDIENTAI
350 g maskarponės
1 ¼ puodelio (250 g) cukraus
1 arb. š. vanilės ekstrakto
1 valg. š. tarkuotos citrinos žievelės
280 g riebios plakamosios grietinėlės
1 ½ – 2 puodeliai citrinų kremo
200 g biskvitinių sausainių („damų pirštelių“)
Sirupui:
4 valg. š. citrinų likerio
4 citrinų sultys
4 valg. š. cukraus
Citrinų kremui:
4 citrinų sultys
4 citrinų žievelės
200 g cukraus pudros
100 g sviesto, kambario temperatūros
4 kiaušiniai
1 citrina (papuošimui)
GAMINIMO EIGA
PARUOŠKITE CITRINŲ KREMĄ
Prikaistuvyje sumaišykite citrinų sultis, tarkuotas citrinų žieveles, cukraus pudrą, kambario temperatūros sviestą ir kiaušinius. Išplakite iki vientisos masės. Prikaistuvį su produktais kaitinkite ant silpnos ugnies, nuolat maišydami, kol masė sutirštės. Neužvirkite masės.
Masei sutištėjus, nuimkite prikaistuvį nuo ugnies. Šiek tiek atvėsinkite, supilkite į stiklainėlius ir palaukite, kol visiškai atvės. Uždenkite dangteliais. Laikykite šaldytuve.
PARUOŠKITE CITRININĮ TIRAMISU
Į dubenį sudėkite maskarponės sūrį, suberkite cukrų, smulkiai tarkuotas citrinos žieveles ir supilkite vanilės ekstraktą. Išplakite elektriniu plaktuvu iki purios masės.
Kitame dubenyje grietinėlę išplakite iki standžių putų. Lengvais judesiais įmaišykite į maskarponės kremo masę.
Sirupui dubenėlyje sumaišykite citrinų likerį, citrinų sultis ir cukrų. Maišykite, kol cukrus ištirps.
Pasiruoškite stiklines, kuriuose sluoksniuosite Tiramisu.
Sausainius perlaužkite į kelias dalis, kad tilptų į stiklines. Sausainių gabalėlius merkite į paruoštą sirupą, palaikykite porą sekundžių ir dėkite į stiklines, kad uždengtų visą dugną. Ant sausainių tolygiai paskleiskite po šaukštą ar porą šaukštų maskarponės kremo, ant šio kremo – po šaukštą ar porą šaukštų citrinų kremo. Vėl tolygiai ant viršaus sudėkite sirupe pamirkytus sausainių gabalėlius, maskarponės kremą ir citrinų kremą.
Dėkite stiklines su paruoštu desertu į šaldytuvą ir palaikykite bent porą valandų ar per naktį, kol desertas „subręs“. Prieš patiekdami, apibarstykite tarkuotomis citrinos žievelėmis ir papuoškite citrinos griežinėliu. Skanaus!
10 komentarai
Pasakiškas desertas. Tikrai, kad tokį gaminti dar ir dar ir dar Ir dar 🙂 O po to ir dar kartelį 🙂 Tirpsta burnoje tiesiog! O pagaminti tikrai lengva.
Tiesiog pritariu kiekvienam žodžiui 😀
Atrodo tobulai… Butinai bandysiu. Anksciau darydavau ta tradicini Tiramisu, bet dabar kazkaip pradejau bijoti zaliu kiausiniu dedamu i si deserta….
Ačiū, būtinai išmėginkite 😉 Aš žalių kiaušinių kažkaip nesibijau: kartais gaminu su jais, kartais be 🙂
O man begalinis pasididziavimas savimi buvo, kuomet gaminau torta pagal Jusu recepta „Snickers”. Tokia patenkinta savimi buvau, kad oj oj. paragavus jo tas jausmas taip pat nedingo – tai buvo pirmas mano pagamintas rimtas tortas.
Aciu uz saunius receptus ir tokia skaidria optimistine nuotaika, kuria su kiekvienu irasu skleidziate. Zinot, manau ne vienam skaitytojui esate puikus pavyzdys, ne vien kaip talentingos tinklarastininkes, bet net labiau kaip Zmogaus!
Sekmes Jums! Su malonumu vis uzsuku „i svecius” 🙂
Agne, labai ačiū už komentarą! Skaitau ir šypsausi 🙂 Nors tikrai nesijaučiu verta visų šių pagryrų. Iki jų man dar augti ir augti, bet aš tą ir stengiuosi nuolat daryti 🙂
o dieve, kokia linksma istorija 😀 skaitau, tarsi situaciją gyvai matydama ir šypsausi, šypsausi… 😀 net kilo mintis tiramisu pagaminti 😀 ačiū už tokią gerą nuotaiką :]!!
Aure 🙂 Būtinai pasigamink! Tiramisu – nuostabus desertas 🙂
Super! Cia tai skonis. Iprastiniame Tiramisu, matyt, ir pasigesdavau tos malonios rugsteles… Labai aciu uz receptuka. Jis mano sarase dabar 1-u numeriu!
Aurute, labai smagu girdėti, kad desertas patiko! 🙂 Mums jis taip pat labai-labai-labai puikus atradimas buvo 🙂