Savaitgalio rytas. Ant pečių užsimetusi minkštą chalatą ir pirštais pasitrynus užmiegotas akis, laiptais leidžiuosi į virtuvę. Pripilu arbatinį vandens ir užkaičiu. Jam pradėjus triukšmingai šniokšti ir neramiai burbuliuoti, beriu į puodelį samtelį kavos, ieškau šaldytuve pieno ir traukiu iš spintelės dėžutę su avižiniais dribsniais. Vienas puodelis kavos. Vienas puodelis avižinės košės. Ir taip kiekvieną rytą. Gyvenimas kartais tampa velniškai neteisingas. Ir kartais, nusiėmus visus šarvus – kai pamiršti, kad stiprybė šiandien yra viskas, ką teturi – kiekvienas žingsnis ima liūdinti.
Iki skausmo gerai žinau, koks jausmas yra neužmigti iki paryčių, nes niekas neapkabina. Žinau, ką reiškia prabusti ryte su šypsena, pramerkti akis ir, lūpose sustingus pasisveikinimui, pamatyti tuščią pagalvę. Žinau, kaip skauda kas rytą iš naujo prisiminti. Ir žinau, ką reiškia gerti kavą, pusryčiauti, važiuoti į parduotuvę, žiūrėti filmus, kepti blynus ir planuoti bėgančias dienas vienui vienai. Puikiai žinau, kaip savaitės virsta mėnesiais, o mėnesiai – metais; kartais atrodo, jog laikrodžio rodyklės tikrai sustingo. Žinau, kad laukimas kartais žudo, bet tuo pačiu jis yra tas, kuris palaiko. Ironiška, tiesa?
Ir tuomet išaušta diena, kai nuplešiu paskutinį kalendoriaus lapelį. Drebančia ranka, negalinčia patikėti širdimi. Lapeliui nuplevenus ant grindų, norisi sau įsižnybti. Ar gali būti, jog jau rytoj popiet gersime arbatą drauge? Ar tikrai? Tikrai tikrai? Jaučiu, kaip palengva, nugalėdama netikėjimą ir baimę, iš pat širdies gelmių skleidžiasi šypsena. Taip, tikrai. Pagaliau.
Žinau, jog reikia gyventi taip, kad kiekviena diena būtų pati geriausia pasaulyje. Bet, žinot, ne. Šiandien mano diena yra tikrai daug geresnė nei vakar, o rytoj bus nepalyginti geresnė nei šiandien. Ir dar, žinot, šis jausmas – nuostabus. Lyg pagaliau iš rūgščių gyvenimo citrinų būčiau pasigaminusi gardų limonadą ar išsikepusi saldų pyragą.
Skonis: 10/10. Pasaulyje klasika tapęs desertas, vertas visų geriausių ir entuziastingiausių pagyrimo žodžių. Trapios tešlos sluoksnį idealiai papildo saldžiarūgštis, kreminis, gaivus ir itin sodraus skonio citrinų sluoksnis. Citrinos šiuose kvadratėliuose yra jaučiamos ypač ryškiai – visiems citrinų mylėtojams tai turėtų būti (ir tikriausiai yra) neatsivalgomas svajonių desertas.
Sudėtingumas: nieko labai sudėtingo.
Receptas publikuotas internetiniame portale Ji24.lt
Citrinų kvadratėliai
AtsispausdintiINGREDIENTAI
Pagrindui:
1 puodelis (230 g) sviesto
2 puodeliai (280 g) miltų
½ puodelio (50 g) cukraus
1 arb. š. vanilinio cukraus
½ arb. š. druskos
Citrinų sluoksniui:
¼ puodelio (35 g) miltų
½ arb. š. kepimo miltelių
1 ½ puodelio (250 g) cukraus
4 kiaušiniai
2 arb. š. tarkuotos citrinos žievelės
½ puodelio (125 ml) šviežiai spaustų citrinų sulčių
2 valg. š. miltelinio cukraus apibarstymui
GAMINIMO EIGA
Įkaitinkite orkaitę iki 180ºC temperatūros. Kepimo popieriumi išklokiyr 30×20 cm dydžio kepimo indą.
Į dubenį sudėkite minkštą sviestą, miltus, cukrų, vanilinį cukrų ir druską. Išminkykite minkštą tešlą. Paruošta tešla išklokite kepimo popieriumi iškloto kepimo indo dugną.
Kepkite įkaitintoje orkaitėje apie 15 – 20 minučių, kol kraštai pradės švelniai ruduoti.
Kitame dubenyje sumaišykite miltus, kepimo miltelius ir cukrų. Įmuškite kiaušinius, suberkite tarkuotas citrinos žieveles ir supilkite citrinos sultis. Išplakite elektriniu plaktuvu iki vientisos masės. Paruoštą masę supilkite ant apkepto pyrago parindo.
Kepkite dar 20 – 25 minutes, kol pyrago paviršius sutvirtės, o kraštai taps gražiai auksinės spalvos. Nebijokite, kad kepinio paviršius yra labai minkštas – vėsdamas jis sutvirtės.
Visiškai atvėsinkite kepinį. Tuomet milteliniu cukrumi apibarstykite jo paviršių. Aštriu peiliu supjaustykite kvadratėliais ir patiekite.
9 komentarai
Eh, Asta, jei teisingai supratau — džiaugiuosi. Begaliniai. Pagaliau.
Teisingai, Jule 🙂 Pagaliau, pagaliau, pagaliau!!! 🙂
Čia moterys apie vedybas kalba „pagaliau”? 🙂
Tikrai ne 😀
[…] iš saulėto tinklaraščio. Viską dariau, kaip nurodyta recepte ir gavosi puikiai. Dėkoju […]
Aš keletą techninių klausimėlių…
nelabai dar kažką esu darius su citrinom, tai neįsivaizduoju iš kelių citrinų prispausčiau tiek sulčių? ir esu girdėjus, kad žievelę tarkuoti tik geltoną dalį, baltos netarkuot daug?… ir tikriausiai neužtenka ją nuplauti tiesiog po vandeniu… kaip tą darote?
Indre, visuomet esu pasiruošusi atsakyti į visus klausimus 🙂
Tik dėl tų citrinų kiekio… tikrai neatsakysiu, nes visos citrinos skiriasi ne tik savo dydžiu, bet ir sultingumu. Gali užtekti 4, gali reikėti 6 ar net 8 🙂
Dėl žievelės: taip, tarkuojama tik geltonoji viršutinė dalis, nes ta baltoji yra labai karti.
Nuplaunu citrinas po karštu vandeniu, sąžiningai nutrinu aštresne kempinėle 🙂
Viską dariau pagal receptą, bet citrinų sluoksnis gavosi skystas ir kepant susigėrė į pagrindą. Kodėl taip galėjo atsitikti?
Viskas puikiai. Pagrindas ir įdaras gerai iškepė. Kitą dieną valgiau – viskas labai skanu. Labai ačiū!