Ar matėt, kaip gražiai šiandien snigo? Žiema gali būti graži.
Bet šįkart ne apie orą, kaip man jau tapo įprasta – pavasario, šilumos, lengvų batelių ir sunkių paltų nebuvimo laukimas kartais tiesiog užhipnotizuoja.
Šįkart apie duoną. Skanią naminę ruginę duoną, kuri iki dvidešimto amžiaus vidurio buvo vienas iš pagrindinių mūsų tautos valgių. Kaip skelbia visagalis internetas, lietuviai jau nuo senų laikų mylėjo gerbė duoną, ir net stebuklingų galių jai suteikdavo, ir kepdavo ją namuose – iš pradžių kelias dienas brandindavo drobule pridengtuose mediniuose kubiluose, saugodavo, formuodavo ir šaudavo pečiun. O tada pasklisdavo po namus nuostabiai gardus ruginės duonelės aromatas, sušaukdavęs nebyliai visus namiškius į jaukią virtuvę…
Aš – kaip tikra lietuvė – mėgstu duoną labai labai. Ne kokius ten batonus ir net ne baltą duoną, o tamsią, aromatingą ruginę duoną, o jei dar gausiai praturtintą įvairiausiais grūdais… Parduotuvių ir kepyklėlių lentynose ilgai ieškau akimis tos – pačios plačiausios, kurios riekę būtų taip smagu valgyti pusryčiams prie puodelio arbatos.
Ir, sąžiningai sakau, niekad nekildavo mintis, kad štai vieną dieną ir aš šausiu į orkaitę kepaliuką duonos – tikros duonos! Duonos, kurios raugą reikia brandinti tris dienas, tuomet paruošti plikinį, išlaukti dar pusę paros, o tada jau kepti ir uosti, uosti, uosti…
Skonis: 10/10. Ir tai tikrai teisybė, visiškai nesuklastotas dešimtukas 🙂 Ir pradžių – tomis trimis rūgimo dienomis – buvau išsigandusi, kad tikriausiai visas tas dalykas dubenyje galiausiai keliaus į šiukšlinę. Nekoks kvapas, oi, nekoks… Na, bet tikėtis, kad raugas kvepės tikriausiai yra be galo naivu, todėl tas mintis vijau tolyn ir laukiau kantriai tas dienas, kol išvysiu galutinį rezultatą. Kuris mane apstulbino! Aš iškepiau duoną! Labai skanią, tikrai skanesnę už dalį parduotuvinių, ir tokią tikrą, šviežią, visus namus užpildančią nuostabiu kvapu…
Sudėtingumas: nelengvas iššūkis.
Kur radau? „Virtuvės paslaptys” (2010 m. Nr. 2)
Naminė ruginė duona
Atsispausdinti
INGREDIENTAI
1 etapas. Raugo ruošimas.
1 stiklinė „Viso grūdo“ miltų
1 stiklinė šilto vandens
2 etapas. Plikinio ruošimas.
2 stiklinės „Viso grūdo“ ruginių miltų
1 šaukštas kmynų
3 stiklinės verdančio vandens
1 stiklinė paruošto (išrūgusio) raugo
3 etapas. Tešlos ruošimas ir kepimas.
Paruoštas (išplikęs) plikinys
1 stiklinė „Viso grūdo“ miltų
1 stiklinė kvietinių miltų (550 D)
3 šaukštai cukraus
2 šaukšteliai druskos
1 šaukštas medaus
GAMINIMO EIGA
1 etapas. Raugo ruošimas.
Miltus ir kambario temperatūros vandenį maišyti šaukštu, kol pasidarys grietinės tirštumo masė. Ją uždengti rankšluostėliu ir padėti šiltai (apie 25 laipsnių temperatūros patalpoje) rūgti 72 valandas (3 paras). Šiltai stovinčią kiekvieną dieną lengvai pamaišyti. Gerai išrūgusi masė suskystėja, joje susidaro burbuliukų, jaučiamas švelnus raugo kvapas.
2 etapas. Plikinio ruošimas.
Į maišymo indą supilti ruginius miltus ir kmynus. Intensyviai maišant užpilti verdančiu vandeniu (turi nelikti jo nepaveiktų miltų gumuliukų). Plikinį palikti ataušti (2-3 valandas). Tada sudėti paruoštą raugą, gerai išmaišyti ir palikti rūgti 12 valandų.
3 etapas. Tešlos ruošimas ir kepimas.
Į paruoštą plikinį suberti „Viso grūdo“ ruginius miltus, kvietinius miltus, cukrų, druską, sudėti medų. Tešlą minkyti rankomis arba spiraliniu maišytuvu. Naudojant pastarąjį, iš pradžių maišyti 1-uoju greičiu, kol neliks sausų miltų, tada 3-5 minutes 2-uoju greičiu, kol tešla taps vienalytė.
Suformuoti norimo dydžio duoneles (arba kepaliuką). Įdėti į kepimo popieriumi išklotą arba aliejumi išteptą skardą (kepaliuką – į pailgą kepimo formą) ir kildinti 3 valandas laikant šiltai (apie 25 laipsnių patalpoje).
Kai pakils, pašauti į 250 laipsnių orkaitę ir kepti 10 minučių, kad susidarytų pluta. Tada sumažinti temperatūrą iki 200 laipsnių ir kepti dar 15-20 minučių (kepaliuką kepti apie 30 minučių). Išimti, plutą nupurkšti vandeniu, kad suminkštėtų, apiberti sėklomis. Uždengti ir palikti ataušti.
94 komentarai
Labai labai labai skaniai atrodo, tikrai sveikinu iškepus tokią nuostabią duoną. :))
Ačiū, Ineta 🙂
Nuostabu! Labai labai 🙂
Niekad nekepiau jokios duonos (bananu nesiskaito, nes tai keksai labiau), vis pagalvodavau, kad reikėtų, bet po tokio tavo puikaus įrašo… Tikrai bandysiu pagal šitą receptuką 🙂 šaunuolė 😉
Justina, mano nuomonė apie tas bananų ir panašias duonas tokia pati, bet gi bananų duona vis tiek kažkaip gražiau nei bananų keksas skamba 😀
O pabandyti šią tikrą duoną tikrai rekomenduoju šimtu procentų! Ir prašau iškart atbėgt papasakot, kaip pasisekė 🙂
Šaunuolė! 🙂
Aš vis neprarandu vilties kada nors išsikepti tradicinės ruginės duonos absoliučiai autentiškai, užminkytos ažuoliniam duonkubily, su alejų lapais ir, žinoma, keptos mamutės duonkrosnyje. Tik vis kas nors sutrukdo.. Na bet kažkada. Tikrai..
Ačiū, Žiupsneli 😉
Kokie gražūs tavo planai… įsisvajot beskaitant labai lengva 🙂 Labai labai linkiu, kad kada nors ateitų kuo greičiau 😉
O diev, Duona. Ir dar naminė. Ir dar ruginė. Aš pasiduodu… Noooriu 🙂
Ruginė, minkšta, pilno grūdo duona mano mėgstamiausia.
Egle, aš taip pat pasidaviau ją žurnale pamačius 😀 Kadangi įtariu, kad tu mergina, kuri savo norus išpildo visada, jau linkiu skanaus! 🙂
tam tatam ir stai tavo vos ne simtmeti auginta duona! Na atrodo fantastiskai! rodos jos ir kavapa uzuodziu … fantazija isijungia ir mintyse perbegu su kuo ja galeciau valgyti 🙂 bet namie buciau tik viena jos valgytoja, tai geriau jau baltas kepsiu toliau … nors gal kada islys mano mazas velniukas ir is meiles man sugundys ja issikepti :DD
Gal ne visai šimtmetį, aguonėle, bet… 😀
O pas mus namie lygybė – moterys valgo duoną juodą grūdinę, vyrai – baltą ir batonus 😀 Auksinę tiesą tegalima pakartot – dėl skonio niekad nesiginčijama 🙂
Asta, lenkiu galva pries tave ir tavo duona 🙂 Sitiek kantrybes ir laukimo, ir rezultatas tiesiog tobulas. Tikiuosi susikaupsiu ir as kada nors tokios duonos kepimui 🙂
AJ, labai ačiū 🙂
Nėra viskas taip baisiai sunku, kaip gali iš pirmo žvilgsnio pasirodyt, bet kantrybės tai taip – tikrai reikia 😀
o jau koks grožis. recepto laukiu, čiūrikus laikydama, nuo pat tada, kai FB pamačiau, kad „greit bus”. o dabar.. suprantu, kad NORIU.
pastarosiomis dienomis ypatingai aktyviai valgau ruginę duoną su storai užteptu sūdytu sviestu. taip kvepia namais ir kaimu (kurio neturėjau ,)) ir.. matyt, namų ilgesys prasimuša. 😀
Jule, juk jau nedaug beliko, laikykis… 🙂 Nenuostabu, kad po šitiek laiko namai jau „garsiai šaukia”, lietuviškom ruginėm duonom viliodami… 🙂
labai jau skaniai ta duonike atrodo 😉
Ačiū, Dalia, ir ne tik atrodo 😛 🙂
Nea nu as taip nezaidziu… as Taves nepazistu, bet mes akivaizdiai ta pacia spauda sklaidom… ir galvojam labai daug panasiu dalyku… 🙂 cia tikrai kazkokia bedrine kepeju samone 😀
Net susijuokiau 😀
Žinok, o ir aš bevaikščiodama po tavo Mildlandiją neretai artimų minčių ir be galo viliojančių receptų randu 🙂 Taigi, jausmas/ bendrinė sąmonė ne vienpusis(-ė) 😀
Laba diena, Asta. Labai mielas, estetiskas ir beje tikrai sauletas blogas. Laikas nuo laiko sugriztu pasisemti ideju.Dekui tau uz tai.Noreciau paklausti, kas tai yra ”viso grudo” miltai?Gyvenu ne Lietuvoje, ar galima paprasciausiai naudoti ruginius miltus raugo gamybai?
Labai ačiū už tokias mielas pagyras, Edita 🙂 Smagu, kad užeini, randi kažką artimo sau ir pasisakai 😉
O apie viso grūdo miltus jau atsakė Žiupsnelis 😉
Edita, as irgi gyvenu ne Lietuvoje, tad mane sis klausimas taip pat labai sudomino. Issiaiskinau taip, tai yra stone ground rye flour. As tai turejau juos pirkti specialioje parduotuveje (bulk barn). Whole grain turbut irgi tas pats. Pas mus Kanadoje yra stone ground rye flour, kaip jau rasiau, manau tiks. As dabar jau antoje stadijoje kepimo, tai yra, jau uzplikiau, padariusi rauga. ZIuresime kas bus, bet kiek kalbejau su dede is Lazdiju, turetu buti viskas gerai!
Dar pamirsau tau gera vertimo nuoroda duoti, kuria as turiu savo internet browser speed dial (opera).
http://isverstionline.com/lietuviu-anglu-vertejas.html
Edita, tokie iš esmės tai yra rupaus malomo miltai – anglų kalba wholegrain 😉
Dekui merginos, bandysiu ir as savo kantrybe. 🙂
your blog is most popular among lithuanian language blogs but there’s great surprise for abroad visitor – next ten blogs is about the same – food, so it looks like Lithuania runs without any problems 😀 congratulations!
Thanks, brulionman 😉 Yes, Lithuanians like to eat 😀 There is no doubt about this 😛
2 brulionman: Maybe Lithuania runs… But not Lithuanian restaurants..
šakės.. idealu!!
Oi, rūtuliuk, kaip ačiū! 🙂
Labuka 🙂 kaip tik užsimaišiau raugą. Norėjau paklausti o kur dėti likusį? Gali sau ramiai stovėti šaldytuve, nes pagal aprašymą supratau, kad susinaudoja tik stiklinė, o juk bendroj sumoj gaunsi dvi stiklinės? Ar aš ką ne taip susdijavau? Lauksiu atsakymo. Nes labai ji jau ji mane sugundė, tai pirmą kart gyvenime mano kepama duona bus 🙂
shrekiuke, raugo asmeniškai man ir gavosi viena stiklinė. Nors iš pradžių, prieš darydama, taip pat galvojau, kur gi dėti reiks tą likusį 🙂
Sėkmės gaminant! 🙂
O aš kai pamėginau pamatuoti, man išėjo kažkur 1,3 stiklinės. Tai visą ir supyliau, nes 0,3 stiklinės pasilikti kažkaip nelogiška..
Ačiū 🙂 Jau pradėjo rūgti 🙂 eisiu pamaišysiu 🙂 o ketvritadienį jei viskas gerai ragasim duonelę pagal jūsų receptuką 🙂
Nereali duona! Kepiau jau gal 3 kartus, ir dabar vienas kepaliukas laukia savos eilės keliauti į orkaitę 🙂
Gie, labai džiaugiuosi! 🙂
Man atrodo, kad mes griztame i prisiminimus apie musu senelius ir pradedame vel savo paciu namine duona kepti. Tai nuostabu. net keista, kaip as suradau si bloga. Duotuoju metu mano raugas jau antra diena rugsta. Nei is sio nei is to ir as sugalvojau pabandyti savo kulinarines jegas sio sedevro kurimui-kepimui. Taip kad mums visom (visiems) tik didziuotis siuo isssukiu, kad bandome kepti savo duona be mieliu. Sekmes, nezinau kaip man gausis, bet labai tikiuosi kad normaliai, nes visa sirdi dedu i si sedevro kurima. Taip pat labai detalus sios duonos kepimas yra malsenos svetaineje, net ir video yra, jei kam idomu.
Rima, man šis iššūkis – duonos kepimas namie – taip pat mielas širdžiai. Labai linkiu, kad tavoji duonelė būtų labai skani ir tikrai nė trupučiuko nenuviltų 🙂
Ir, žinoma, ačiū už pasidalinimą dėl Malsenos 😉
Asta, reikia pagalbos. Antros raugo dienos pabaigoje, mano raugas tik suskystejo ir burbuliukai dingo. Ar tai blogai? Ka daryti, ar daryt plikini ar reikia rauga is naujo bandyt? Mane isgasdino burbuliuku dingimas ir dabar nezinau ar gausis. Gal gali ka patarti, labai prasau!
Rima, nežinau, ar nepatarsiu blogai, bet aš tęsčiau procesą. Mat ir man tie burbuliukai nebuvo kažkokie oho, o ir raugas šiek tiek paskystėjo, bet nepasidaviau, bandžiau toliau ir… kaip matom, gavosi 🙂 Tik jei jau nesi šimtu procentų tikra, patarčiau daryti mažas duoneles (kaip kad aš), mat jos lengviau iškyla, didesnė tikimybė sėkmingai duonelei 😉
As taip ir padariau, dabar kartu (antras etapas) viskas stovi siltai ir lauksiu rytdienos. Tikiuosi pakils ir tada jau bus galima maisyti cukru, medu, kvietinius miltus ir visa kita ir vel tiketis kad pakils. Mociutei mano paprastom salygom ir visada gaudavosi, o as tupineju kaip vista apie kiausinius….
Žinai, Rima, mano mama man visada taip sakydavo, o dabar ir aš šitą mintį perėmiau ir ja tvirtai tikiu: kuo labiau tu stengies, tupinėji, rūpiniesi ir kuo daugiau vilčių dedi, tuo didesnį fiasko (ne visada!) patiri ar tuo sunkiau tau viskas sekasi. Man šitas, beje, labai su tortais galioja 😀
Na, bet aš vis tiek laikau kumščius, kad tavo taip rūpestingai ruošiama duonelė pateisintų visas viltis 🙂
jatus, na ir uzsikabinau uz Jusu receptu, jau net nebezinau kiek ju nusirasiau ir laukia eiles pradedant gamint, net nzn nuo kurio pradet, kazkaip tinginio pasiilgus esu tai manau pradzia bus ten… 🙂
na ka raugas uzmaisytas, bandysim kepti, manau jau sios duoneles bent skonis bus panasus i duoneles, o ne i popieriu 🙂 tik idomu ar maisnt miltus su siltu vandeniu, vanduo turi but tik siaip siltas ar jau gerokai siltas, toks prie karstesniu..? na jauciu jei ryt nieko nebus, tai reiks kad per vesiu vandeniu sumaisiau, bandysim tada siltesniu, greiciau tas laukimo laikas praeitu, jau dabar matau vaizda: sauletas rytas, sviezia silta duonele ir kvapnios arbatos puodelis… jatus tiesiog tobulas bus rytas… 🙂
Lina, kaip gera girdėti 🙂 Tikiuos, greit ir neatsikabinsi nuo mano receptų ir saulėtos virtuvės šios 😀
O dėl duonelės, tai pačioje pradžioje ją reikia sumaišyti tik su čiut čiut šiltu arba tiesiog kambario temperatūros vandeniu, todėl neabejoju, kad viskas bus puikiai 🙂 O duonelė bent jau man gavosi tikrai labai skani, todėl turiu pagrindo tikėtis, kad ir tavęs nenuvils 🙂
na ka isiskepiau duonele, kazkas man su ja nepatinka 🙂 ar gali taip but kad perruges raugas viska sugadintu? nes laikiau rauga vonioj nes pas mus ten silciausia vieta, gal ten per karsta tas 3paras buvo, o duona, kepaiu mazutes bandeles, kepant pagal nurodymus net neigavo duonisko tamsaus atspalvio tai pakepiau dar ilgiau, tai gavosi tokia pluta kietai traski, o vidus slapokas kaip nedakepias, bet vyras sao kad vistiek skanu ir kad kimbu ten kur nereik :))) bet man norejosi tos duoneles kur jusu paveiksliukuose 🙂 ji tokia pasakiska 🙂 as jauciu kad cia gali but kaltas raugas, na kas gi daugiau, juk toliau viskas kaip ir darosi labai paprasta ti kvat raugas toks specifinis, bet bandysiu dar karta daryt 🙂
ai dar, duoneleje nesusidare tie tokie burbuliukai, ir man ji kazo neiskilo, ar cia taip ir turejo but?
Oi, Lina, nesu aš duonos kepimo profesionalas, todėl nieko negaliu protingai ir užtikrintai pasakyti, bet jei pas jus vonioj tikrai labai karšta, o dar dubenį prie kokio radijatoriaus pastatei, tuomet gal ir teisingas tavo spėjimas dėl raugo 🙂
Beje, duonelės plutelė ir pas mane buvo traški, o vidus – šiek tiek drėgnas, bet labai nedaug. Taigi, gal ir viskas ten šauniai tau gavosi, m? 😛 Ir dar dėl burbuliukų – čia tu kalbi apie pačią iškeptos duonelės riekelę, jos akytumą? Na, turėjo jie atsirasti, nes tai rodo, jog duonelė iškilus ir duoda purumo, lengvumo.. 🙂
taip taip, vat tu akytumu, akyciu, nera pas mane 🙁 na bet pluta sunkiai valgoma net gavosi 🙂 bet nieko, vis tiek skanu, gi namine 😀 bandysiu tol kol iskeps, noriu moket gera ir skania duona pasigaminti, o siis receptukas atrodo toks paprastas, matyt tas raugas perrugo, nes ir kvapas jau toks labai rukstus buvo, na bandysiu dar karta ir ziuresim kas gausis 🙂 as esu labai priekabi tai ka pati gaminu, man turi gautis tiesiog nepriekaistingai, visada randu prie ko prikibti, per daug prieskoniu, blogai isminkyta, per skysta, per tirsta… :DD su duonele… aisku mintyse prie daug prikibau, bet garsiai priekaistauju kad raugas blogas :))))
jusu tinklapis tikrai man kai liga, tik laisvas laikas ir viska skaitinet ir mintyse velniukas sukasi: ka pagamint, ka pagamint…. :)))
Lina, as su tavimi labai sutinku su tais ‘velniukais’, pas mane situacija labai panasi. O del duonos, tai tu per daug nepergyvenk. As sita duona jau kepu ketvirta karta, tai esu pakankamai igavusi ritma. Tu tik to raugo neismesk ir nepamirsk pries padedant i saldytuva i ji vel miltu kokius du saukstus ideti ir vandens kambario temp. Sumaisyk, palaikyk kol gerai pakils. As rauga laikau stiklainyje (nuo senos uogienes), tai labai gerai viskas matosi.
Kai jau turi rauga, jei jis saldytuvbe, reikia ji atgaivinti ir isimti is saldytuvo ir palaikyti kamb. temp kol pakils, man tai trunka apie pora geru valandu, tada jau matosi pakile burbuliukai per stiklaini.
Gal but tu ir perruginai truputi, as irgi is pradziu labai pergyvenau del silumos, nes namuose kaip tik buvo labai salta. Bet istikruju labai siltai nera butina laikyti. Jei perruginsi, duona bus rugsti. Vadovaukis kilimu o ne valandom nurodytom. Nes kuo siltesne patalpa, tuo greiciau viskas pakyla. Kad pluta butu minkstesne, kai isimi is orkaites reikia apslakstyti vandeniu. As bandeliu nedariau, nes megstu minksta duonos dali. Tad as dariau formoje, su sienelem. Palaukiau kol pakils uzmaisyta duona, apie geras 3 val, tada kepiau. As nedejau ispradziu i labai karsta orkaite, as iskart kepiau 200. Apie valanda, priklausomai nuo dydzio. Tada iskart kai isimi apslakstyk vandeniu. Tikiuosi gausis geriau ir kad mano pasidalintos mintys padejo. Jei yra klausimu, prasau, visada atsakysiu, nes kaip sakiau, as dabar sia duona kepu po 2 kartus i savaite, net maisa ruginiu miltu nusipirkau!
Aš pirmąjį kartą kepiau guminėje formoje kepaliuką. Dariau viską tiksliai pagal receptą, tik maišiau tiesiog šaukštu – maišytuvo neprireikė, o rankomis tokios skystos minkyti neįmanoma. Raugą kildinau kambaryje, kur temperatūra buvo 18-20 laipsnių. Bėda ta, kad ir man išėjo skystas vidus (pluta suskrudo, kitaip tariant, susvilo, gerai 🙂 bet mes ją vis tiek suvalgėme). Mama iškart pasakė, kad miltų per mažai. Kai kepiau kitą kartą, dėjau tiek, kad galėčiau rankomis minkyti (iš viso gal kokios 8 stiklinės) – išėjo medinis (tik bebrams įkandamas) šviesus sausas kepalas. Plutą, galima sakyti, beveik vandenyje mirkiau, kad būtų įkandama ir peiliu įveikiama. Dar po kelių bandymų atradau, kad optimalu paskutiniame etape būtų dėti apie 4 stiklines ruginių miltų (kvietinių atsisakiau – norėjau juodesnės duonos), o formuoti šlapiomis rankomis (pamirkant į dubenėlį su vandeniu).
Turiu jum keleta klausimeliu 🙂 o tai rauga reik laikyti ne siltai kambaryje, o saldytuve? nes as laikiau vonioje ir ten tikrai labai silta.
pas mus ruginiai miltai tai tokie labai jau stambiai malti, kitokiu nerandu, gal dar nuo miltu cia daug kas priklauso?
bet kai iskepe as ir vandeniu apslaksciau ir dar slapia ranksluostuka uzdejau ant ju 🙂
Atrodo viska gerai tu darei, as turejau omenyje, jei nori pasilikti raugo kitam kartui, pvz kepti vel uz keliu dienu, tai reikia deti i saldytuva. Ranksluostis irgi gerai slapias, man teta irgi taip patare deti, arba tiesiog bleka is orkaites deti i vandeni, tada graziai pluta atsoka.
Siluma gerai, bet kai labai silta, visos paros rauginti gali ir neprireikti. Pvz., as vakar is ryto isemiau savo rauga is saldytuvo, jis man iki dienos galo puikiai pakilo, kai jau nusipirkau dar daugiau miltu, tada uzmaisiau tesla, dejau dar pora stikliniu miltu, kiek stikliniu deti, priklauso nuo to kiek duag duonos jums norisi iskepti. Man norisi daugiau, tai as ir dejau apie 4 stiklines, silto vandens uzpyliau, kad mase gautusi kaip grientines. palikau per nakti ant stalo virtuveje, iskilo labai graziai, buvo pilnas bliudas. Tada jau sudejau visus ingridientus. Ta uzmaisyta tesla dejau i blekas, man isejo dvi, viena mazesne kita didele ir vel laikiau virtuveje, paprastai ant stalo, dar kol pakils kokiom 3 val. Pakilo, tada jau kepiau gera valanda 200 C orkaiteje.
Dar labai detalus aprasymas yra http://www.malsena.lt/lt/receptai/duona/raugas
Paziurek, gal tau pades, as is ten ziurejau, gavosi is pirmo karto. Sekmes. Gali paziureti mano facebook, Rima Kleibaite, as saules virtuves nare (drauge). Ten daug nuotauku. Jei kas dar neaisku, klausk!
Ka tik istraukiau rugines duoneles is orkaites…baisu, kad vidus bus slapokas, nors viska detaliai pagal recepta dariau.. kita syki desiu gal daugiau miltu..
Asta, nerealiai skanus Tavo blog’as, nuotraukos ir rasymas… Labai miela smagu gera apsilankyti ir praleisti cia laiko 🙂 Sekmes ! 🙂
Indre, labai ačiū už tokius puikius atsiliepimus – labai glosto širdį :)) Ir labai smagu turėti nuolatinių lankytojų, kuriuos džiugina valandėlė saulėtoje virtuvėje 🙂
Tikiuos, kad duonelė buvo skani 🙂
Mano raugas ryt bus „pasiruošęs” keliauti į plikinį… Laukiu nesulaukiu, kada namai pakvips namine duonele…
P.S. O aš vis grįžtu ir grįžtu čia pasiskaitynėt… pasigrožėt… (smagiausia, kad kaskart vis randu kažką nauja…)
Sigita, linkiu, kad namai kvepėtų kuo gardžiausiai ir jaukiausiai, o duonelė pranoktų lūkesčius 🙂
Labai smagu girdėti tokius gražius žodžius, labai paglosto širdį… ačiū 🙂
Aš irgi kepu naminę duonelę, labai panašią į šią, tik kepu dvi dideles, o ne 10 mažiukių, dar kartais pilu į tešlą aliejaus. Norėjau pasidalinti savo patirirtimi, kad kiekvieną kartą ji gaunasi vis kitokia, matyt priklauso ir nuo miltų kiekio, ir nuo ingredientų, kuriuos kaskart eksperimentuoju – dedu ir čiobrelių, ir šalavijų, ajerų, kmynų, kalendrų, saulėgrąžų, tad kiekvieną kartą namai kvepia vis kitokiu aromatu, bwet labai gardžiu:) Tad mūsų šeimyna batonų beveik nepripažįsta 🙂
Karolina, batonai man irgi ne ne ne, nepatinka. Duona – visai kas kita. Nors, pripažinsiu, šią kepiau irgi tik kartą, o daugiau… raugo kadangi nepasilikau, patingėjau visą procesą kartoti iš naujo. Sakau sau, ak, jei duonkepę turėčiau, tada kitaip būtų. Gal 🙂 Bet kad naminė duona yra kažkas stebuklingo, tai tikrai. Ir tai, kad ji kiekvieną kartą gaunas skirtingo skonio bei kvapo tikriausiai taip pat yra tik privalumas 🙂
Sveiki,
neseniai vyrui padovanojo duonkepę. Pradžioje kepėme tik baltą duoną. Bet netikėtai gavau juodos duonos raugo. Pirmkart, kai kepiau duonkepėje (viską atliko ji- maiše, kildino, kepė, aš tik sudėjau visus ingradientus)tai gavosi kieta ir baisiai sausa. Matėsi, kad per mažai skysčio ir kad duonkepė nesugebėjo jos suminkyti. Tad pradėjau naršyti internete ir radau šį puslapį. Pabandžiau dar syki issikepti juodos duoneles ir man beveik pavyko. Tik šį syki maišymo ir minkymo duonkepei nepatikėjau, viską pati padariau. Pasirodo nėra jau taip sunku :)Aš tik duonkepėje ją išsikepiau, kepiau gal 2 val. O dabar jau kepsiu 3 karta. Tikiuosi sis kartas bus dar geresnis. Nėra jau ta duonkepė tokia stebuklinga, gal tik kitaip iškepa. Nes kiek kepę elektinėje orkaitėje, tiek būdavo nekokia (žinoma tuo metu dar raugo neturėjom).
Tad dėkui už gražų aprašyma ir gražias nuotraukas.
Dovile, nėra už ką 🙂 Skanios jums duonos! 🙂
Suprantu, kad duonkepė gal ir nėra baisiai didis stebuklas, bet patį kepimo procesą tikrai palengvina nemenkai 🙂 Juolab, jei išdrįsti ją apkrauti visus darbus nuo – iki, o sau pasilikti ir gardaus kepalėlio raikymą :))
Pagaliau pavyko issikepti duoneles,kokios jau senokai norejau. Pasinaudojau Aistes patobulintu receptu ir jau keleta karta issikepem nebloga duona. Labai dekui.
Mes su zmona turime 5 receptus duonos su naturaliu raugu ( be mieliu). Idomu butu pasidalinti kitais, idomiais receptais, pasidalinti patirtimi.
Musu receptai (zinoma ne musu, bet senoliu palikimo):
1 Paprasta rugine duona
2 Paprasta kvietine duona
3 Pusiau plikyta kvietine duona
4 Plikyta kvietine duona
5 Sveikuoliu duona (su avizomis)(be mieliu)
I sias duonas galima deti ivairius priedus (dziovintas ivairias seklas (riesutus, saulegrazas, kalendra, kmynus ir t.t.), dziovintus vaisius (slyvos, obuolius, spanguoles, vysnias, braskes, abrikosus) dziovintas zoleles ( morkas, poras, Kada nors meginsiu meta… ir t. t.)
Beje duonos rauga galima uzsiauginti ir paciam, kaip ir ji ilgai islaikyti- sudziovinta. Taigi nera butina taip saugoti, kaip straipsnyje rasoma. Sudziovinta duonos rauga galima siusti pastu (voke)Ir dalintis su visais norinciais, nes duonos raugas neisnes turto paskui save:)
Seimininkes, pasidalinkime receptais
Beje maniske turi maisto technologes issilavinima.
Pareklamuosiu save 🙂 , klientams naujai pasistaciusiems krosni mokinu issikepti duona.
Mano kontaktus rasite http://www.krosnius.lt
Lauksiu laiskuciu apie Jusu duonele
Iki malonaus…
Ignas
Ignai, būtinai apsilankysiu Jūsų tinklapyje 🙂 Apie duonos kepimą visada įdomu ir naudinga pasiskaityti ir sužinoti daugiau 🙂
Raugas jau užmaišytas ir šiltai padėtas vonioje 🙂 Laukiu nesulaukiu, kol kepsim su mama duoną ir labai tikiuosi, kad viskas pavyks.
Ieva, laikau kumščius, kad pavyktų tikrai puikiai 🙂
O Dievuliau!! Visa šeima išgyrė, duona nuostabaus skanumo! Tik kitą kartą šaukštu mažiau cukraus dėsiu ir bus ateity bandymai su sėklom ir grūdais 🙂 Paskutiniame etape, kaip buvo rašyta kažkuriame komentare, dėjau 4 stikline miltų. Ir kepiau vien tik su su ruginiais. Ach, apsivalgymas, jei kas abejojat, tai nebijokit ir imkit ir darykit 🙂
Ieva, kaip puiku, kad pavyko tokia skani duonelė! 🙂
Tau ABSOLIUTUS GERIS! po keturiu dienu „galvos skausmo” – pagaliau! Jega! Skanu! itariu mano sunus uzaugs su mamos kepama duona… Labai labai gardu! Aciu 🙂
Milda, labai džiugu! Sveikinu! :))
Taip pat darydavau, tik neplikinau duonelės, o dariau su šiltu vandeniu paprastą įmaišalą. Labai skanu! O dabar bus proga pabandyt užplikintos duonos skonį. Mama sako, kad plikyta būna saldesnė ir minkštesnė 🙂
Irena, žinoma, pabandyk 🙂 O tada jau galima bus drąsiai rinktis, kuri skanesnė ir širdžiai mielesnė 🙂
Po ilgo laukimo, snd kepu, ziuresim kas gausis 🙂
Monika, tikiuos, kad gavosi tikrai gerai 🙂
Viskas labai grazu,skanu,bet kam tie kvietiniai miltai,tai jau ne rugine duona
Rimai, duonos pavadinimas, kaip ir visas receptas, atkeliavo iš originalaus šaltinio 🙂
Aciu, Asta, uz toki nerealiai gera, nors ir kantrybes reikalaujanti duonytes recepta! Skanesnes duonos galbut nesu ragavus (na, gal vaikystej). Viskas pavyko puikiai ir su kaupu. Gavosi du nemazi kepaliukai, bet viena jau baigiam sunaikint (o praejo tik kelios valandos nuo istraukimo is orkaites) 🙂 Kadangi raugo nepasilikau, naujas jau rugsta prie radiatoriaus :))) Beje, miltu dejau tikrai daugiau, nei nurodyta – tol, kol minkoma rankomis tesla nebelipo prie ranku, tad is viso gavosi apie kokias 6 stiklines. Dar karta aciu, nes musu seimynai, gyvenanciai Belgijoje, namine LIETUVISKA rugine duona tikra atgaiva, nes net panasaus skonio i „normalia” juoda duona cia nenusipirksi 🙂
Irma, labai labai džiaugiuosi, kad išsikepėt skanią, naminę duonytę, kuri gali priminti Lietuvą ir lietuviškas juodas duonas 🙂 Įsivaizduoju, kaip tokios pasiilgstama, gyvenant toli 🙂 Skanaus! 🙂
Sveika,Asta,kepiau ka tik duonute,et nesigavo.Teko keptuvej pabaigt.Kadanga kepiau pirma syki ir ne orkaitej,bet duonkepej.Kaip dabar manau dar ir ne toj prorramoj.Zodziu visai zalia,nors skonio labai gero.Liko raugo tai ryt vel bandau.tik nesupantu kodel neiskepe?programa NORMAL.Spalva labai sviesi.Na,gal ryt pasiseks
Rima, kaip suprantu, duonkepėje kepei? Na, aš šito gėrio rankose neturėjus, tai nežinau, bet gal kažkas keičiasi – kepant orkaitėj ir kepant duonkepėje?
Beje, merginos čia išsiaiškino, kad daugeliui miltų pritrūko, daugiau reikėjo, gal reikėtų ir į tai dėmesį atkreipti 🙂
Tikiuosi, kad rytojaus „blynas” nebus „sudegęs” 🙂
sveikos merginos ,labai miela skaityti ir uzuosti jusu duonos kvapa, bet as kas keli metai vis bandau iskepti duonos ,, bet deja nepavyko jos iskepti ,pirma pluta tokia kieta kad galima malkas skaldyti,ir kepant vandeniu purskiu ir iskepus islapia drobule suku nesigauna ir tiek .praeina keli metai ir vel bandau ir vel tas pats nzn ka darau ne taipm
Audrone, nežinau išties, kas ne taip, jei net įsukimas į drėgnus rankšluostėlius nepadeda – o gal tiesiog perkepi duoną per daug? Ar negali taip būti? Ar duona viduje būna minkštutė ir puri, tik su pluta problemos?
Jei mokat skaityt rusiskai, tai http://www.hlebopecha.ru. Recetų ir komentarų šimtai.Labai daug patarimų, kaip kepti duonkepėje.Irgi rauginu raugą, turiu duonkepę, žodžiu užsiėmimo be galo…malonaus…
Eugenijau, ačiū už nuorodą 🙂 Nors aš asmeniškai rusiškai neskaitau, tačiau tikiu, kad atsiras žmonių, kuriems ši nuoroda tikrai bus naudinga 🙂
Noriu pasiteirauti, kiek ml stikline pas jus recepte?
Virga, apie 250 ml 🙂
Man kažkodėl neiškilo. Teks išmesti viską 🙁
Su tuo pačiu raugu kepama ne pirma duona. Šį kartą išėmiau jį iš šaldytuvo ir pamaitinau tris dienas. Nelabai suprantu ir dėl kepimo. Pluta visai neapkepusi, nos kepta taip kaip parašyta – 10 minučių 250 laipsnių temperatūroj ir pusvalandį 200 laipsnių temperatūroj. Daugiau turbūt nebandysiu šio recepto 🙁
Linai, labai apgailestauju, kad nepavyko 🙁 Man ši duonelė tikrai gavosi puikiai, bet kepiau ją tik porą kartų, jau labai seniai. Žinoma, jei turite patikimą, bandytą, Jums paklūstantį receptą, manau, tikriausiai verta prie jo ir likti 🙂
Pabandžiau dar. Šį kartą raugą dariau kaip ir parašyta recepte. Sumaišius jį su plikyta tešla, per 12 valandų niekas nepakilo. Paskutiniame žingsnyje per 3 valandas niekas nepakilo. Palaukus 6 valandas – niekas nepakilo. Tuomet palikau dar visai nakčiai orkaitėje nustatęs mažiausią įmanoma temperatūrą, gal kokius 30 laipsnių. PAGALIAU pakilo! Skonis tikrai labai geras gavosi. Tik sakyčiau, kad reikėtų recepte pridurti, jog kepant reikia įjungti ventiliatorių, nes kitu atveju per tiek laiko kiek nurodyta niekas neapskrunda.
Nežinau, kodėl tiek ilgai man nekilo. Gal dėl to, kad kambaryje 22 laipsniai. Bet iš kur pavasarį bus tie 25?
Fantastiska duona gavosi, bet recepta supaprastinau: rauga padariau, o po to – tik 12 valandu rugimas su 2 stiklinemis vandens vietoje triju. Duona istirpo per pusdieni
Bet kepiau 1 val 180 laipsniuose, ir 20 min 160 laipsniuose 🙂
Blogi kiekiai?
Viskas buvo saunu iki suminkymo. Minkiau rankomis. Kad istraukciau rankas is teslos turejau papildomai ideti dar 4 stiklines miltu (?!) Iskepusi duona buvo labai kieta ir tinkama nebent kaip ginklas savigynai.
Sveiki, aš tikrai kepiau pagal šiuos kiekius, minkiau rankomis, rezultatas matomas nuotraukose, duona buvo ir gardi, ir minkšta. Labai apgailestauju, kad Jums nepavyko. Deja, negaliu pasakyti, kokia to priežastis 🙁
Sveiki, ačiū už receptą! Būtų šaunu visus ingredientus žinoti gramais, nes gaminau pusę porcijos ir su turimu raugu, tai teko kiekvieną ingredientą googlinti gramais, kad nereikėtų dėti visko į stiklinę ir vėl išimti… 🙁 Duonos tešla buvo labai skysta, tai duonelės tokios kaip balos išėjo. Bet skanios 😀
Sveiki, man su raugu iškilo klausimas.. Tai ar čia reikia tik miltus užpilti su vandeniu ir laukti 3 dienas? Ar jau padaryta raugą pamaitinus laukti 3 dienas?
Sveiki, Regina, taip, laikyti reikia miltus, užpiltus šiltu vandeniu 🙂
Sveiki. Kepiau ir aš šią duonytę. Raugą turėjau tad tik pačiu kepimo procesu pasinaudojau ir likau labai patenkinta. Kepdavau paprastą ruginę duoną, tad radusi šį plikytos tešlos receptą nusprendžiau pabandyti. Gavosi puikiai ir tikrai labai skani. Ačiū už puikų receptą.