Geeerai. Pakalbėkim atvirai.
Aš tikrai norėčiau maitintis absoliučiai sveikai. Nuolatos šaldytuve ir ant virtuvės stalo matyti tik sveikuoliškus apkepus, be riebalų ruoštus daržovių troškinius ir desertus, tik vaisinius ir beveik be kalorijų. Norėčiau stovėti parduotuvėje eilėje su krepšeliu, kupinu pavyzdingo ir teisingo maisto. Daržovės, vaisiai, prieskoniai, natūralus jogurtas, liesa varškė, tunas savo sultyse… Ne, visa tai puiku, visa tai ir būna mano krepšelyje, tikrai. Šalia sviesto, fermentinio sūrio, riebios grietinėlės, šokolado (pieniško!), kondensuoto pieno ir kitų… gėrybių.
Šitą temą prisiminiau ir kalbu apie tai dėl paprasčiausios priežasties – pavasarį kažkas manęs prašė sveikų skanumynų, saldumynų. Tikriausiai karto panašaus į liesus tortus arba liekninančius sausainius, aš nežinau. Juokauju! Esmė ta, kad kaip sako viena mano draugė, saldumynai turi būti nuodėmė. Jie nėra sveikuoliški. Jie nėra liesi. Taip, jie gali būti apgaulingai lengvi, tačiau tai yra nuodėmė. Saldi, svaiginanti nuodėmė. Be jokių kompromisų.
Ir – taip taip, tikriausiai tai keista ar net šiek tiek nenormalu – tuo tarpu, kai visi karštą vasaros dieną aplinkui guodžias, kad uf, kaip karšta, nieko nesinori, o jau desertui… gal tik vaisius, gal tik želė… aš galiu mandagiai palinksėti galvą, o grįžus namo, įsliūkinu į virtuvę ir kepu sausainius. Ar pyragą. Ar keksą, nesvarbu.
Šįkart keksą. Marmurinį pieniško šokolado keksą. Neapsakomai purų, beprotiškai minkštutį ir tiesiog tirpstantį burnoje. Neabejotinai vertą nuodėmės.
Skonis: 10/10. Neturiu, ką pridurti 🙂 Tiesiog to-bu-las keksas.
Sudėtingumas: nieko labai sudėtingo.
Kur radau? Joy of Baking
Marmurinis pieniško šokolado keksas
Atsispausdinti
INGREDIENTAI
100 g pieniško šokolado, smulkinto
½ puodelio (120 ml) pieno
1 ½ puodelio (210 g) miltų
2 arb.š. kepimo miltelių
¼ arb.š. druskos
¼ puodelio (70 g) grietinės
½ puodelio (113 g) sviesto, kambario temperatūros
¾ puodelio + 2 valg.š. (170 g) cukraus
2 dideli kiaušiniai
1 arb.š. vanilės esencijos
GAMINIMO EIGA
1. Įkaitinti orkaitę iki 160 ºC temperatūros. Paruošti 23 x 13 x 8 cm. dydžio kepimo indą.
2. Ištirpinti šokoladą su 60 ml pieno ant garų vonelės. Atidėti į šalį.
3. Dubenyje sumaišyti miltus su kepimo milteliais ir druska. Atidėti į šalį.
4. Kitame dubenyje suplakti grietinę su pienu. Atidėti į šalį.
5. Trečiame dubenyje suplakti sviestą su cukrumi, kol masė taps puri. Įmušti kiaušinius, po vieną, vis plakant. Įmaišyti vanilės esenciją. Lėtai plakant, įmaišyti miltų mišinį ir grietinės ir pieno plakinį.
6. Pusę paruoštos tešlos atidėti į kitą dubenį ir sumaišyti su tirpintu šokoladu.
7. Naudojant du šauktus, pakaitomis į paruoštą kepimo indą dėti po šaukštą abiejų masių – vanilinės, šokoladinės, vanilinės, šokoladinės ir t.t. Mediniu pagaliuku ar peiliu, įkišus į supiltas mases, pamaišyti ir sukurti marmuro efektą.
8. Kepti įkaitintoje orkaitėje apie 50 – 55 minutes, kol medinis pagaliukas, įkištas ir ištrauktas iš kepinio centro, bus švarus.
9. Išimti iš orkaitės ir leisti atvėsti bent 10 minučių, prieš išimant iš kepimo indo. Išėmus, leisti atvėsti visiškai, supjaustyti riekelėmis ir patiekti.
64 komentarai
Aš ir už tai, kad saldumynai neturi būti sveikuoliški, nes jie SALDUMYNAI!!! :))
Ooo kaip aš norėčiau dabar šio skanumyno… Atrodo dangiškai. Patinka patinka patinka 🙂
Gamyklėle, šaunu! Kad mąstom taip panašiai :))) Bėk lėk ir gamink, žinok, tikrai labai patiks patiks patiks 😀 Beveik pažadu, nors skonis dalykas ir subjektyvus :))
Susigundziau pagaminti sita keksa!
Iskilo klausimas kaip tirpinamas sokoladas su pienu? Nes karta tirpinau sokolada su pienu ir ji man sutrauke? Ka pirmiau reikia daryti ar sildyti piena ir tada tirpinti sokolada, ar atvirksciai? Dekui uz atsakyma!
Dita, man niekad tokia problema nebuvo iškilus, o tirpinu labai paprastai – ant garų vonelės. Sudedu į dubenėlį laužytą šokoladą, supilu pieną ir dedu ant puodo, su verdančiu vandeniu. Tarpais pamaišau, kol visiškai ištirpsta ir tampa vientisa mase. Ir viskas 🙂
dar sia savaite isbandysiu!!!!!!!! Megstu marmurinius keksus, tad sis varijantas suintrigavo 🙂
Kdar kvailas klausimas: grietines ar grietineles reikia?
Aguonėle, koks entuziasmas 😀 Būtinai pagaminus pasidalink, kaip patiko 😉
O reikia grietinės 🙂
vat ką reikėtų bendradarbiams prie arbatos kasdieninės pagaminti… o tai vaišinu kažkokiais sveikuoliais beskoniais. ačiū už idėją.
Na jau, na jau, Egidija.. :)) Nereikia taip griežtai, sveikuoliai irgi būna skanūs, neabejoju, kad tavo bendradarbiai bet kokiu atveju džiugauja 🙂 Čia tik mano rankos kažkaip visad tiesias link nuodėmingų ir visiškai nesveikuoliškų saldimynų 😀
Asta, su tavim vis sutapimu visokiu randu :)) Vakar kaip tik keksu receptu prisirankiojau, ir ypac marmuri noriu pabandyt :)) Isitrauksiu ir tavo i sarasiuka 😉
AJ, šaunu :)) Aš šitą keksą bekepdama savo kažkadaise dievinamus keksiukus prisiminiau… reikės kada nupūst dulkes nuo jų kepimo formos 🙂
as tai labai dziaugiuosi puikiu receptu, kuris bus isbandytas dar siandien ir vel sugrizusiu sauletos virtuves „veidu”. anas man nelipo ir nors tu ka:)
Ramune, akivaizdu, kad nelipo ir man 😀 Kažkaip… visai ne saulėtas jis buvo :)))
Ir skanaus kekso! 😉
Totalus gėris 😉 gaila nėra kada kepti – ežerai laukia 🙂
Indre, reikia viską kažkokiu būdu suderint 😀 Va, savaitgalis baigės, gal atrasi valandėlę 😛
P.S. Jei reiktų rinktis, aš irgi imčiau ežeruuussss…. :))
o as jau isbandziau !!!!!!!!!!!!! nuostabus!!!! aciu uz recepta 🙂 idejau i bloga savo atsiliepimus 😉
aguonėle, super! 🙂 Tuoj bėgu žiūrėti, kaip gi tau ten pavyko ir kokie tie atsiliepimai :))
irgi išbandyta. labai skanu ir gražu. 🙂 kepsiu ne kartą. tik vat ar nereikėjo formos kažkuo patepti, pabarstyti? aš aklai sekiau receptu, ir vat dugnas prilipo ganėtinai…
Egidija, ups… Reikia, žinoma, kad reikia, čia man jau toks į kraują įaugęs dalykas, kad gal ir ne visur parašau 🙂 Aš dabar labai myliu kepimo popierių – visur jį tiesiu ir skardas kepimo taip saugau. Nuo šveitimų :)) O kad dar ir kepinys būtų dvigubai apsaugotas, tai tą kepimo popierių ir šlakeliu aliejaus ar sviestuku patepu 😉
Ohh.. jau įsivaizduoju jo skonį.. mm..
Jei tik nebūtų taip velniškai karštą bėgčiau išbandyt 🙂
Karolina, na ką, turiu lyg ir „gerų” žinių – atvėso orai.. labai dėkingi keksų kepimui, tikrai 😀
>> Nuolatos šaldytuve ir ant virtuvės stalo matyti tik sveikuoliškus apkepus, be riebalų ruoštus daržovių troškinius ir desertus, tik vaisinius ir beveik be kalorijų.
dievulėliau, buvau pradėjusi išsiplėsti ir rašyti ilgą pasakojimą, kodėl taip visiškai nėra, kodėl daržovių troškiniuose mirtinai reikia riebalų; ir kaip jų reikia normaliam žmogaus funkcionavimui ir kodėl low-fat iš tiesų yra blogai ir viską, bet, pagalvojau, pasilaikysiu ir nuomonės nepiršiu 🙂
o keksas oi oi. tiesa, pastaruoju metu sumažėjo saldumynų poreikis (gal todėl, kad esu jais šeriama bent dusyk per dieną :D?), bet vis tiek. kepti. norisi. va.
jul, žinau žinau. Kaip du kart du – viskąąą žinau :)) Galbūt aš ne taip išsireiškiau – čia gi turėjau omeny tą „su saiku”. Laiku ir vietoj. Ir tiek, kiek yra normalu ir sveika. Aš manau, tu supranti mane, aha? 🙂
Keksas tikrai oi oi, bet ir pas tave dabar tų oi, ir ui, ir ai ai ai pilna :))) Ateis laikas ir keksui. Kada nors 🙂 Va, kai susitiksim, atsivešiu kaspinu gražiai perrištą, tada eisim kažkur ant pievutės, pasitiesim pleduką ir ragausim… 🙂
Turiu klausimeli. As savo virtuveje duotuoju momentu turiu tik tamsaus sokolado, kazin, jei i ji idejus vietoj pieno, pvz 35% grietineles, gal gausis kaip pieniskas? As isvis yra kokia nors iseitis turint tik tamsu sokolada?
Rima, aišku, kad išeitis yra, ir ta išeitis itin paprasta 🙂 Tiesiog dėk juodą šokoladą! Tiesą sakant, juk taip ir daro daugelis, čia aš „paišsidirbinėjau”, nes pieniškas man mielesnis 🙂
Tiesa, jei norisi ir tau pieniško, o ne juodo, tai žinok, grietinėlė čia nepadės. Konsistencija bus kitokia, tačiau šokoladas – vis tiek juodas 🙂
Keksas jau kepa:) Tik man šokolado masė gavosi kur kas skystesnė už vanilinę, netgi sakyčiau skysta… Tikiuosi dėl to keksas netaps iš marmurinio tiesiog šokoladiniu… Na dar valandžiukę palauksim ir bus matyti:) Kaip bebūtų, ačiū už puikius receptus, kuriuos tikrai knieti išbandyti:) Visada smagu užsukti į Saulėtą virtuvę:)
Greta, taip ir turėjo būti – šokoladinė žyyymiai skystesnė 😉 Taigi drįstu spėti, kad keksas išėjo kaip turi būti, t.y. marmurinis, taip? 🙂
O už pagyras labai ačiū, džiugu girdėti, prašom ir toliau dažnai lankytis :))
Oho kiek komentarų šį kartą 🙂
Žinok kasdien ateinu į Tavo blog’ą ir vis labiau gundausi pasigaminti šį keksą, nes ir pavadinimas labai skaniai skamba 😀
Twiggy, žinok, siūlau susigundyti :))) Vertas keksas dėmesio tikrai, manau, tau patiks ;))
Keksas gavosi ne toks grazus kaip Tavo, nes as matyt sokoladines mases padariau siek tiek daugiau nei puse, bet nera visiskai vienspalvis:) Bet jau skonis! Fantastika, be zodziu. Tikrai TO – BU – LAS keksas! :)))
Et, bet juk skonis svarbesnis nei grožis, ar ne? Todėl džiaugiuosi, kad patiko! :)) Kitą kartą šokoladinės masės žinodama padarysi mažiau, ir bus tobulas tiek skonis, tiek vaizdas, neabejoju ;))
Siandien vakare, staiga sugalvoje kepeme si keksa. Man internetas buvo dinges, kai sugalvojau kad butu gerai issikepti keksiuka pries sveciam ateinant. Ir jau buvo viltys zluge, kai staiga internetas atsirado ir mes galejome ji issikepti. As ir mano 4 m sunelis net is dziaugsmo pasokome, kai pamateme kad inernetas jau yra ir bus galima gauti recepta! Zodziu gavosi puikiai, viskas aiskiai parasyta, aciu! Nesu dariusi keksu, tas sis pirmasis, ir dar su sokoladiniu misiniu, kas anksciau atrode, kaip kazkas ne is sio pasaulio, t.y. sudetinga per daug. Taigi, aciu dar karta nuo manes ir nuo mano mazojo pupo, kuris man labai padeda virtuveje, musa kiausinius, maiso miltus ir pan…. Patariu visiem!
Rima, o gi keksai vienas paprasčiausių kepinių! 🙂 Svarbiausia tik nepermaišyti, tuomet visad viskas bus puikiai 😉 Sveikinuo pradėjus juos kepti – tikiu, šis tikrai nors pirmasis, bet tikrai ne paskutinis :)) Ir labai džiaugiuosi, kad jums su sūneliu keksas patiko, ir kad internetas susiprato laiku atsirasti 😀
žinai, panašu, kad tavasis blogas yra tas, iš kurio dažniausiai išbandau receptus. ir nepamenu nė vieno nepavykusio, ačiū ; )
Ačiū tau, Iveta 🙂 Už štai tokį tikrai įkvepiantį komentarą :))
Sveiki,
kažkuo patraukė mane šis receptas ir sumaniau pasigaminti. Gaminimas iš tiesų nesunkus, netgi įdomus tas dviejų tešlų maišymas. Rezultatą jau dabar valgau su pienu, na tikrai skanus, bet man nėra tobulas. Turbūt visgi skonio reikalas 🙂 Pastebėjimai būtų tokie, jog keksas man iškepė greičiau nei per 50-55 min. Kepiau 180 laipsniu temperatūroje ir po 40 min plutelė jau pasidarė tamsi, šiek tiek ir valgant jaučiasi, kad pakepė… Kažkaip nestebėjau visą kepimo laiką kekso, tai neištraukiau anksčiau. Na, bet vis dėlto dėkui už receptą, buvo įdomu gaminti. Keksas atrodo tikrai labai gražiai, pavyko vidų išgauti tokį, koks pavaizduotas nuotraukose.
Žinok, Laura, aš visada linkus kaltinti skirtingas orkaites, nors nežinau, ar tai labai teisinga 🙂 Bet ką daugiau kaltinti, jei ir pas mane 180 C, o po 40 minučių – tikrai žinau, nes tikrinau – keksui dar privaloma buvo pakepti tą likusį laiką, nes dantų krapštukas vis dar buvo gerokai apsivėlęs. Ir suprask kaip nori, va kokios mistikos 🙂
Na, bet viskas ištaisoma – jei kepsi darkart, jau žinosi, kad tavoji orkaitė nusiteikusi kepti greičiau :))
o ar galima vietoj sokolado kakava deti?
Aš verčiau nukulniuočiau iki parduotuvės šokolado, bet iš bėdos manau galima ir su kakava prasisukti, fiasko tikrai neturėtų būti :)) Pabandyk ir papasakok ir čia, kaip pavyko ir patiko 🙂
Norėjau paklausti kokia turėtų būti tešlos konsistencija? Pas mane ji buvo dar skystesnė nei grietinės ir keksas po valandos kepimo viduje buvo šlapias (nedakepęs) (laikiausi recepte nurodytų proporcijų).
Taip pat norėčiau, kad pasidalintumėte kas tas „kambario temperatūros sviestas”. Ar jis toks, koks būna palaikiusi sviestą kambaryje, kad ir visą dieną, bet pas mane jis vis vien būna ganėtinai kietas ir plakti jo nesigauna, nebent tik trinti su cukrumi, bet masė nesigauna puri. Jei bandau jį pašildyti, tarkime, mikrobangų krosnelėje tai jis ima tirpti, tai vėlgi ne kas. Tai koks tas sviestas būna pas jus?
Ačiū!
Rima, tešlos konsistencija turėtų būti panašiai kaip grietinės, nors ir ta grietinė – sąlyginas dalykas 🙂 Na, nebuvo ji labai tiršta tikrai, bet ir tirštesnė nei pienas…
Dėl sviesto, tai taip, turėtų būti toks, kaip palaikius pernakt kambaryje. Arba valandžiukei su dubenėliu ant šilto radijatoriaus paddėjus. Na, kar pirštais galima būtų perspaust. Iš pradžiū toks sviestas nesiplaka su cukrumi labai lengvai, geriau pradžiai patrint su šaukštu, o tada jau su mikseriu – tuomet puikiausiai iki purumo išsiplaka. Tik jokiu būdu nereikia tirpinti mikrobangų krosnelėje.
Tikiuosi, kažką pavyko paaiškinti bent truputį. Sėkmės kepinėjimuose! 🙂
Superinis keksas! šis receptas man buvo didelis atradimas, kepu jau kokį 3 kartą iš eilės ir negaliu atsidžiaugti kaip skaniai gaunasi. Visa šeimyna skanauja ir džiaugiasi taip pat 🙂 Ačiū, Asta, už puikų receptą! 😉
Toma, nėra už ką, labai džiaugiuosi, kad patinka 🙂
Aš, beje, šį keksą taip pat neabejotinai į geriausių keksų penketuką įtraukčiau :))
Sveika Asta,
Norejau pasiklausti, ar tiktu si keksa kept mazu keksiuku formelese? 😉
Taip, Živile, žinoma, kad galima 🙂
Norėčiau paklaust, o ar galima kątik iškepusį keksą apšlakstyti ištirpintu pienišku šokoladu?:)
Simona, o dėl tu jį nori vos iškepusį iškart šlakstyti? Na, galima, bet aš palaukčiau, kol keksas atvės 🙂
Miela Sauleta Virtuve 🙂
Sis keksas per daug tobulas, ji vadinti TOBULU 😉 Tiesiog prabangus 🙂 Tik sekanti karta, darysiu labiau marmurini 🙂 aciu uz tavo mmeile gaminant siuos tobulus skanestus 🙂 Laukiam naujos keksomanijos 🙂
Rūta, koks smagus komentaras :)) Keksomanija pas mane dabar ne tokia aktyvi, kaip prieš metus kitus, bet keksus aš tikrai mėgstu, todėl vienas kitas naujas saulėtoje virtuvėje pasirodo ir pasirodys dar ateityje tikrai 🙂
Noriu padėkoti už šį receptą. Kepiau jį jau gal kokius 7 kartus, tikrai kad to-bu-las! 🙂 Tik aš naudoju kepinių šokoladą, ir neskirstau paruoštos tešlos. Tiesiog pirmiau supilu puse baltos tešlos, tuomet į likusią įmaišau šokoladą ir tada užpilu ant baltos tešlos. Pasidarbuoju peiliu ir šaunu orkaitėn 🙂 ką darysi, kai noris greičiau susisukti.. :)) šiandien kepsiu vėl 😉 Ačiū dar kartą 😉
Egle, nėra už ką 🙂 Džiaugiuosi, kad šis keksas Jūsų šeimoje sulaukė tokio didelio pasisekimo 🙂
Laabai skanus keksas. Ypač kitą dieną. 🙂
Kitą sykį žadu kepti su kokiu nors kitokiu įdaru (nes labai patiko tešla ir konsistencija). Ką patartumėt? Ar skanus šis keksas būtų vietoj šokolado – su uogiene? 🙂
Labai sunku kažką konkrečiai pasakyti – kol neišbandyta, tol niekas neaišku. Iš esmės manau, kad šokoladą pakeitus uogiene, pasikeis ir pačios tešlos struktūra. Bet pabandyti galima – eksperimentai visada sveikintini! 🙂
[…] žaliuojantys lapai ant užpakalių Ir dingsta virtuvės (išskyrus tuos porą džiugių sykių su pieniško šokolado keksais), dingsta daktaras Gregoris. Atsiranda skruzdžių takai ir dichlofosas, pietūs Sudaruškoj ar […]
Na, o aš tikėjausi daugiau, paskaičius komentarus ir receptą. Apskritai tikėjausi labiau šokolado skonio, o gavosi toks gana ryškus kakavos (gėrimo) skonis. Bet skonio reikalas 🙂 Šiaip bandyčiau mažinti į šokoladą pilamo pieno kiekį (taip turėtų paryškėti šokolado skonis) ir daugiau jo įpilti į grietinę, nes man baltoji tešla taip pat gavosi labai tiršta. Dar keli pastebėjimai – kam recepte nurodoma plius 2 valgomieji šaukštai cukraus? Nelabai supratau. Ir aš kepiau 180 C temperatūroje 40 min. Iškepė puikiai – neperdžiuvo ir liko drėgnas.
Aušra, na, skonis – subjektyvus reikalas 🙂 Gaila, kad lūkesčių apkepas neatitiko, bet reikia suprasti, kad ne visiems ir ne viskas vienodai patinka, ką jau bepadarysim 🙂
Dėl tų dviejų šaukštų cukraus, tai čia bendras kiekis (170 g) būtent toks yra – trys ketvirčiai ir du šaukštai. Visas cukrus čia yra bendras, niekur atskirai nededamas. O dėl kepimo laiko, tai kaip aš visada mėgstu sakyti: kiekviena orkaitė turi savo charakterį, todėl su kiekviena reikia tinkamą kepimo laiką atrasti atskirai, jis tikrai gali šiek tiek skirtis 🙂
Labai gardu! Keksas gavosi puikus, subtiliai drėgnas, bet ir pakankamai tvirtas. Trumpai tariant, ačiū už skanų receptą, bus naudojamas dar ne kartą! (tik vienas dalykas, kuris nesigavo, tai sukurti marmurinį efektą, bet čia jau kepėjos neprityrimas kaltas :)) na, gal kitą kart pavyks!) ačiū! 🙂
Milda, pradžiai svarbiausia – skonis 🙂 O su išvaizda visada galima kaskart kepant tobulėti ir tobulėti 🙂 Neabejoju, kad kitąkart marmurinis efektas pavyks puikiai!
O sitas tikrai superinis!!!:-D Ir dregnas, ir purus, ir kakavinis (beje, kepu su juoduoju sokoladu – vis tiek maisome ji su puienu;-)) – saunus keksas!:-D
Ačiū, labai džiaugiuosi, kad patiko! 🙂
Beprotiškai skanus keksas! Kepsiu dar ne kartą:) Ačiū Astut:)
Ivona, nėra už ką, smagu girdėti 😉
Labai skanus keksas. Kepiau aš ir mama jau daug kartu. Pastebėjimai-keksu skonis labai priklauso nuo šokolado. Ačiū už nuostabų receptą
Ačiū jums, kad kepate ir dalinatės įspūdžiais! 🙂 Sutinku – pasirinktas šokoladas čia net labai svarbus 🙂