Viena mano bendradarbė, sėdinti kabinete priešais mane, turinti labai gražius plaukus ir mėgstanti paskęsti jos ausinėse skambančioje muzikoje, šiandien jau antrą ar net trečią kartą manęs paklausė, nutaisiusi mielas akeles ir nekaltai žavią šypseną (vaikystėje tokį mano žvilgsnį mama vadindavo „šunyčio žvilgsniu“): „Asta, kada atneši ką nors skanaus? Kokį pyragą?..“. Ir ne, šis klausimas kilo ne todėl, kad „ką nors skanaus“ į darbą aš neščiau be proto retai (nors ir ne be proto dažnai, jei sąžiningai…), o dėl to, kad mano „kam nors skaniam“ ir panelei bendradarbei, rodos, tiesiog nelemta susitikti. Prasilenkia keliai dažniausiai, lyg tyčia… Bet štai, mergina iš kuklumo nealpstanti, matosi akivaizdžiai, sako tiesiai šviesiai 🙂
Bet… nuo kito stalo išgirstu „Duok gi tu jai bakalaurinį parašyti…“. Ir man belieka tik sarkastiškai nusijuokt ar liūdnai nusišypsoti.
Nes tikrai. Tas prakeiktas bakalaurinis. Terminai jau ant nosies, o dar kažkas neparašyta, kažkas nepataisyta, kažkas gal net neperskaityta dar. Bet laikas nelaukia. O į virtuvę šiiitaip norisi! Plakti, maišyti, kočioti, kepti, virti, uosti… Bet ne ne, Asta, stop, aną savaitę keksą kepei, šią – pyragą su vištiena ir špinatais (nes jau antrą savaitę darbe pietums tik bandelės, o siaube!). O dabar marš prie kompiuterio, marš prie darbo, susikaupk.
Bet šis etapas baigsis. Žinia, baigsis greitai. O tadaaaa… Tada bus daug „ko nors skanaus”! Daug daug daug… visiems visiems. Aš jau svajoju.
O dabar, kad netektų tuščiais pilvais svajoti, ištraukim receptą iš laikų, kai dar neseniai šventėm šv. Velykas, nupūskim dulkes nuo nuotraukų… ir prašom – karamelinis sūrio tortas. Vertas nuodėmės.
Skonis: 10/10. Taip, jis riebus. Jis sotus. Jis ne „lengvas“, o greičiau „sunkus“. Bet koks jis skanus! Saldus, sodraus skonio, kreminės tekstūros ir tirstantis burnoje. Ir su karamelės gabaliukais! Na, žinote, sūrio tortas. Cheesecake‘as… Ar dar reikia žodžių? 🙂
Sudėtingumas: yra ką nuveikti.
Kur radau? Virtuvė. Nuo… Iki… 2011 m. Nr. 4(23)
Karamelinis sūrio tortas
Atsispausdinti
INGREDIENTAI
Pagrindui:
250 g trapių sausainių, karamelės skonio
100 g sviesto, tirpinto
1 valg.š. rudojo cukraus
Įdarui:
250 g rikotos sūrio
350 g maskarponės sūrio
250 g grietinės
150 g cukraus
3 kiaušiniai
1 arb.š. vanilės ekstrakto
150 g „Rududu”
GAMINIMO EIGA
1. Apskritą kepimo indą (22 cm. skersmens) iškloti kepimo popieriumi.
2. Įkaitinti orkaitę iki 180 °C temperatūros.
3. Sausainius sutrupinti iki smulkių trupinukų, sumaišyti su ruduoju cukrumi ir tirpintu sviestu. Turi gautis lipni masė.
4. Suberti trupinius į kepimo indą, paskirstyti tolygiai ant dugno ir stipriai suspausti. Galima suformuoti ir neaukštus kraštelius.
5. Orkaitėje kepti apie 10 minučių. Išimti iš orkaitės ir atvėsinti.
6. Ant apkepusio pagrindo šaukšteliu sudėti nedidelius „Rududu” gabalėlius.
7. Įdarui rikotą ir maskarponę pertrinti iki vientisos masės.
8. Sudėti cukrų, grietinę, vanilę ir gerai išmaišyti.
9. Kiaušinius išplakti ir įmaišyti į sūrio masę.
10. Supilti ant pagrindo, paviršių išlyginti ir kepti 50 minučių. Pyrago vidurys gali atrodyti neiškepęs.
11. Orkaitę išjungti ir pyragą palikti joje pusvalandžiui atvėsti ir sutvirtėti.
12. Išimti pyragą, atvėsinti iki kambario temperatūros. Uždengti folija arba maistine plėvele ir palaikyti šaldytuve bent 5 valandas.
13. Viršų papuošti pagal norus. Aš papuošiau „Rududu”, išplaktu su sviestu, ir guminukais – avietytėmis.
14. Skanaus!
40 komentarai
Antra pastraipa tiesiog apie mane… Ir nepadaryta dar tiek daug. Bet negaminti negaliu :/
Tortukas atrodo nuostabiai!
Indre, koks sunkus mūsų gyvenimas šiuo metu, ką? 😀 Nuolatinė kova tarp mokslo/darbo ir virtuvės :))
Ačiū 🙂
o dievuleliau! tortukas tiesiog prasosi pagaminamas (ir lyg tycia namie yra visko, isskyrus sausainius ir mascarpone), ne toks jau sudetingas, bet va papuosimas!!!!! jau ko nemoku, tai nemoku..
zodziu, paemei likusi rududu ir isplakei su mazdag kiek sviesto? ir cia paskui su kokiu itaisu israitei?
p.s. o su bakalauriniu tai sekmes, praeitas ir gerai zinomas etapas, ui, kiek laiko ir pastangu reikia, bet kaip paskui gera :)))
Rūta, na, jei jau taip vilioja, vadinasi, gaminti reikia! Geroji žinia ta, kad tortuko skonis nuo papuošimo nepriklauso (aišku, šis papuošimas yra labai skanus ir labai į temą, bet ir be jo būtų skanu tikrai). O dar geresnė žinia yra ta, kad šis papuošimas pats lengviausias iš lengviausių. Aš naudojau „iš akies” po lygiai sviesto ir „Rududu”, abu kambario temperatūros suplakiau iki vientisos masės. Tuomet sudėjau į konditerinį maišelį su „karpytu” antgaliu ir išspaudžiau tokius ratukus. Ir viskas 🙂
P.S. Sako, už sėkmę dėkoti negalima.. bet labai norisi 🙂 Priimu ir tikiuosi, kad ji keliaus kartu su manimi :))
Vau, super! Vaizdas dieviškas, suvalgyčiau visą 😉 Plius dar tas Rududu kremas ant viršaus iš vaikystės… žodžiu, labai labai 🙂
Juliana, ačiū :))
Jau žinau ko noriu pasilepinimui po savo pasirašyto bakalauro (hmmm, reiks ieškoti orkaitės pas kaimynus…).
Atrodo žiauriai skaniai!
Sėkmės su BD 😉
Kini, puikus pasirinkimas! 🙂 O orkaitės pas kaimynus ieškoti nėra blogai, tik tada tikriausiai iškart didesnį tortuką kepti reikia, mat pavaišinti gerus žmones juk reikia 🙂
Sėkmės ir tau kuo didžiausios su bakalauru! 🙂
Jooo…….. cia…………..rimtassssssssss reikaliukas su siuo ponaiciu bus 🙂 kuria dienele butinai gaminsiu 🙂 Labai skaniai atrodo 🙂 Kad ir riebu, na ir kas 🙂 vertas nuodomes 🙂
Rūta, patinka man tavo požiūris. Na ir kas. Tikrai 🙂 Skanaus! 😉
:))))
Dievinu karamele 🙂
Juste, manau, ne tu viena 😉
Aš jau irgi sau pasižadėjau, pasibaigus visiems darbams šį gražuolį išsikepti 🙂
O, kaip linksma, pabaigę darbus merginos vieningai keps šį tortuką. Skanios dienos artėja! 🙂 Šaunu, Renata, linkiu skanaus ir lauksiu atsiliepimų 🙂
Laba diena,ar galima daryti dvigubą porciją 27cm formoje? 🙂
Labai graziai ir skaniai atrodo, tos karamelines bangeles idomios kokios kaip pavyko padaryti?:) savaitgali manau seimai teks pagamint 🙂 Saunuole! 🙂
Monika, ačiū 🙂 Bangeles dariau su konditeriniu maišeliu, su „karpytu” antgaliu, sukdama ratukus (kryptimi nuo išorės iki viduriuko ir viduriuką „užkeldama”). Labai jau sunku paaiškinti žodžiais :)) Bet, manau, kad jei pabandysi, tikrai pavyks, viskas čia labai paprasta. Sėkmės! 😉
Nerealiai gražiai ir skaniai atrodantis torčiukas:) niam, gaila, kad nėra pjūvio:)
Reda, ačiū 🙂 Pjūviui šį kartą, deja, nebuvo palankios progos 🙂
Ta, kuklumo nestokojanti ir žaviai besisypsanti „sunyčio zvilgsniu” bendradarbė, sėdinti pries Jus mieloji Asta su nekantrumu laukia sito neispasakytai dieviskai atrodancio torto :)))…
PS: atneskit Tada kai esu as :)))
Oi, deimantėli deimantėli… Trūksta žodžių :))
P.S. Pažiūrėsim – pamatysim 😉
O konkrečiai kokius sausainius naudojate:) ?
Lina, „Selga” karamelinius sausainius 🙂
nesupyk tik, bet labai siūlyčiau pakeisti savo blogo layoutą (foną):) šis labai suprastina visą vaizdą, o nuotraukos atrodo lyg nučiupinėtais nešvariais kraštais. kai nuotraukos ir taip nespindi kokybe, tai bendras vaizdas gaunasi nelabokai 🙂 gal kitiems ir nekliūna, bet man kiekvieną sykį užėjus į šią svetainę norisi nusivalyt monitorių.
Ula, ačiū už komentarą ir pastabą 🙂 Žinia, kad ir aš pati tikrai įsivaizduoju, kokio daug gražesnio ir kitokio -esnio tinklaraščio šablono norėčiau, bet bet. Kadangi nesu nei puiki programuotoja, nei dar kažkas, viskas atsiremia į wordpress’o siūlomas alternatyvas, iš kurių ši man kol kas yra priimtiniausia ir mieliausia 🙂 Nuolat stebiu atnaujinimus ir jei vieną dieną pamatysiu kažką geresnio, nedvejodama imsiuosi darbų, bet dabar yra kaip yra.
Tiesa, bent jau pati tų „apčiupinėtų” nuotraukų kraštų nepastebėjau. Ir, atsižvelgdama į pastebėjimą, stengsiuosi, kad mano nuotraukos būtų kokybiškesnės 🙂
1) suris + cukrus , tas pats kaip ant torto uzsipilt majonezo.
2) tas karameles ar ko ten ant virsuas kremas atrodo labai labai riebus.
3)bendra torto isvaizda nereali bet deja nevalgomas jis bent man :
Arnai, prajuokinai truputėlį :)) Ar perskaitei receptą? Ar bent jau sudedamąsias dalis? Sūris čia nėra fermentinis, o maskarponė ir rikota. Ir tokie sūrio tortai, dažniausiai pasaulyje vadinami tiesiog cheesecake, yra labai populiarūs bei gali būti laikomi klasika. Patikėk, tortas tikrai valgomas. Ir dar kaip valgomas! 😀
[…] sūrpyragis. Idėją “patupdyti” karamelizuoto kondensuoto pieno nusitvėriau iš Saulėtos virtuvės. Pati sūrio masė – iš Beatos virtuvės (krakmolą pamiršau, ir gal dėl to, o gal labiau dėl […]
Asta, Jūsų puslapis nuostabus, jei ne komentaras portale apie jūsų genialumą,niekad nebūčiau sužinojusi!Pasidalinkit savo „perlais” receptų konkurse http://www.anonsas.lt/portal/index/article/28584 tikrai visus laurus nuskinsite:)
Oi, nežinau, kaip praleidau šį komentarą, bet… na, ačiū 🙂 Labai miela girdėti, tikrai 🙂
sveiki, o kaip isplakti rududdu su sviestu? galite issamiau paaiskinti?
Sveiki, o gi labai paprastai 🙂 Tiesiog geriausia per naktį palaikyti „Rududu” ir sviestą, pavyzdžiui, ant spintelės, kad kitą dieną abu jau būtų vienodos temperatūros. Tuomet dėti į dubenį, imti plaktuvą ir… išplakti! Iki vientisos konsistencijos. Ir viskas 🙂
Dėl kiekių – dariau visiškai „iš akies”, todėl tikslių nepasakysiu. Maždaug trys dalys „Rududu” ir viena dalis sviesto (tikro, ne riebalų mišinio) 🙂
Pasidariau si tortuka ir galiu pasakyti,labai skanus buvo!Nesinorejo,net su seimyna dalintis:-)Bet vat tas papuosimas kazkodel man susiliejo,nebuvo standus,skonis vistiek buvo nuostabus,bet nebuvo toks grazus kaip tavo:-)Naudojau tikra sviesta:-)
Gal koki patarima duotum kitam kartui?
Labai aciu:-)
Raimonda, privertė nusišypsoti komentaras – dėl nenoro dalintis su šeima 🙂 Džiugu, kad tortas buvo toooks skanus! 🙂
Tik gaila, kad papuošimas nepavyko. Mano patarimas būtų toks – kai išplaki sviestą su Rududu, įdėk dubenį su kremu į šaldytuvą pusvalandukui. Po to, kremui kiek apstingus, dėl į konditerinį maišelį ir tik tada puošk. O papuošus – atgal į šaldytuvą iškart 🙂
laba diena
kepu si tortuka, tikiuosi, viskas bus gerai… iskilo sioks toks klausimas 🙂 sakot, mase pagrindui turetu buti lipni, keista, dariau viska pagal nurodymus, bet kazkodel man ji nepasirode lipni, greiciau priesingai, labai jau trapi 🙂 na, bet sakau, ziuresiu, kas gausis kai iskeps 🙂 ar turetumet kokiu minciu, kas tai gali buti? 🙂
ir dar papildau 🙂 iskepe labai graziai, deja, vidurys sukrito… nurasysim ant orkaites 🙂 nors itariu, kad gal mazokai laiko kepe. karstos surio mases skonis nenusakomas, nes pasakyti, kad skanu, reiskia, nepasakyti nieko 🙂 tobulas, fantastiskas, pasakiskas, nezinau, kuris geriau :), o salto skoni apibudinsiu rytoj, kai prapjausim 🙂 kas del kaloriju, jauciu, mane prakeiks ir anyta, ir broliene, ir visos tos, kur nori buti lieknos grazios, nes puosiau su rududu ne tik virsu, bet ir visus sonus, mat trukumus slepiau 😀
knopkyte, man viduriukas irgi truputį įdumba, bet skoniui tai mažiausiai kenkia 🙂 O papuošus su „Rududu”, net ir nesimato 🙂
Labai lauksiu atsiliepimų, koks skonis šalto torto, o dabar labai džiauguosi, kad kol kas viskas, atrodo, puiku! 🙂
taigi… tortas suvalgytas per viena karta 😉 neliko anei trupinelio 😀 anyta net nusistebejo, kodel tortas pirktinis, o ne naminis 😉 nes siaip jau musu giminei nebudinga pirkt tortus parduotuvej 😀 o del skonio, pasikartosiu… pasakyti, kad skanu, tai nepasakyti nieko 🙂 sis tortas bus vienas is tu, kurie mano seimoje prigys 🙂
beje, gal ir ne visai vietoj, bet parasysiu apie „Juodaji princa” . Kepiau si savaitgali du tortus, si, karamelini surio torta, ir „Juodaji princa”. tai tas, kuriam buvo skirtas princas, pareiske, kad kita syki noretu, jog butu atvirksciai, biskvito per puse maziau, kremo dvigubai daugiau 😀
na, ir kadangi taip jau supuole vienoj kruvoj daug progu kepti tortus, si savaitgali kepsiu Raudonaji aksoma. laukite atsiliepimu apie ji 🙂
Kaip aš džiaugiuosi skaitydama tavo komentarus, knopkyte!! 🙂 Labai labai ačiū už tokias geras emocijas, kuriomis ateini pasidalinti 🙂 Laikau kumščius, kad „Raudonasis aksomas” taip pat būtų sutiktas su geriausias komentarais ir didžiausiais šaukštais 😀