1. Iki gal 15-16 metų virtuvė man buvo kažkas baisaus, o pirmą kartą nusprendusi iškepti pyragą, suvokiau, kad nemoku įjungti orkaitės.
2. Prieš septynis metus su draugėmis sudarėm rašytinę sutartį – lygiai po dešimties metų gaminsiu aš. Gyvenimas – vieni netikėtumai. Tikiuos, šios sutarčiai plano B galvoti nebereiks, kuo tada visos buvome tikros šimtu procentų.
3. Niekad gyvenime nesu ragavusi klevų sirupo. Ir riešutų sviesto (bet šį jau užvakar nusipirkau!).
4. Jūros gėrybės man yra šykštybės ir kalmarų žiedų vienąkart gyvenime paragavau tik todėl, kad nežinojau, kas ten tokie lėkštės kampe guli.
5. Pelėsinis sūris? Juk jis su pelėsiu! Fu fu fu, jokiu būdu. Tos pačios tiesos galioja ir alyvuogėms, nesvarbu, kad jos be pelėsio.
6. Mane pykina jau vien nuo paprikos kvapo, ką bekalbėt apie skonį…
7. Negaliu pakęsti vyno. Jokio. Ir alaus. Taip pat jokio.
8. Dievinu likerius. Beveik visus.
9. Turiu dvi kulinarines knygas. „Valgomų“ žurnalų taip pat labai dažnai neperku – o kam skirtas tastespotting‘as?!
10. Receptų kūrimo nepraktikuoju, užtat su didžiule meile ir džiaugsmu gaminu pasidėjusi priešais jau kitų sukurtą receptą. Vadinas… taip, esu nepataisoma plagijuotoja (bet šaltinius nurodau!).
11. Man, kaip ir daugeliui, orkaitė – virtuvės Deivė iš didžiosios D.
12. Dažniausiai gaminu dviems. Nebent kalba eitų apie saldumynus.
13. Tvarka mano virtuvėje – nesuvokiamas dalykas. Ir kol aš nesumąstysiu, kaip David Lebovitz ar Julė, kepimo indus krauti į knygų lentynas, jos ten nebus.
14. Norėčiau ant palangės turėti eilutę šviežių prieskonių spalvinguose vazonėliuose, bet jie to nenori, ir tai aiškiai parodo vis nuvysdami, sudžiūdami ir dar ką iškrėsdami…
15. Neturiu prabangaus ir brangaus peilių rinkinio, visi – senų senų laikų, dažnai reikalaujantys dėmesio juos pagalandant, bet vis dar sėkmingai atpjaunantys riekę duonos ar gabalą pyrago.
16. Nemoku didžiosios dalies kulinarinių, konditerinių terminų, o macaroons pirmą kartą išgirdau/pamačiau „Kepėjuose be stabdžių“.
17. Mano pirmasis įkvėpėjas ne Julia Child, ne David Lebovitz ir ne Jamie Oliver, o… valgymo sutrikimai. Dabartiniai įkvėpėjai – Eglė, Julė, Brigita, Violeta, duonos ir žaidimų, Jurga, žiupsnelis druskos, Forelle, Sonatina, Irma, Diana, Rūtuliukas, Aguonėlė, Mademoiselle, Indrė, Audrius, AJ, Egidija, Vilma, Neringa, Ugnė, Elžbieta, Beata, Ignė ir dar daug daug kitų… ir tastespotting‘as, žinoma.
18. Bet! Jei turėčiau daug pinigų, turėčiau daug knygų, daug žurnalų ir daug virtuvinių rakandų – lėkščių, padėkliukų, servetėlių, stalo įrankių ir dar daug daug visko… mmm.
19. Kava – baisingai neskanu. Nebent Latte (inlove).
20. Arbatą geriu be cukraus.
21. Prieš kiekvieno torto gamybą jaučiu mažutį nerimą, jei tortas ne man – nemenką baimę.
22. Skaniausias desertas – tiramisu. Forever and for always.
23. Niekad negaminu jokių salotų. (Nebent morkos su česnaku, jau vadinama gaminimu?) Pasiruoškit šokui – nesu ragavusi (!!!) graikiškų salotų.
24. Eilėje prie virtuvinio stalo, viryklės ir orkaitės laukia bent triženklis skaičius receptų, kurie vis kaupiasi… o aš vis dar neįsivaizduoju, kaip juos susisteminti taip, kad tie – išsaugoti prieš metus ar dvejus – taip pat sulauktų savo eilės. Kada nors.
25. Mylimiausias vaisius – arbūūūzas, kai jo nėra – apelsinai. Ir obuoliai.
26. Jau tūkstantį kartų geriau plausiu didžiausią kalną indų nei valysiu dulkes.
27. Turiu tris prijuostes ir 99 kartus iš 100 neryšiu nei vienos.
28. Turiu įprotį viską sverti, nors ir tvirtai žinau, kad tasai mano puodelis yra lygiai 150 gramų miltų. O bet tačiau, jei kažkas atimtų virtuvines svarstykles, turėčiau nemenkų problemų.
29. Beveik visada devyniais aukštais prakeikiu savo maisto nuotraukas, kad ir kaip stengčiausi, jog jos būtų tikrai bent visai nieko.
30. Draugiškiausi prieskoniai – druska ir pipirai. Ir bazilikas.
31. Mano šaldytuve beveik visada galima rasti bent 50 – 60 kiaušinių…
32. … o spintelėje – bent 15 – 20 juodų ir baltų šokoladų. Ir porą trejetą skanių (t.y. pieniškų).
33. Man kartais be galo sunku sukurpti įžangą Saulėtos virtuvės įrašui. Neįmanomai sunku. Todėl ir būna šitaip – šiandien eilėje nufotografuoti ir paruošti laukia 7 skanumynai.
34. Mūsų namuose stalas niekad nebūna padengtas staltiese. Kalėdos, Velykos ir kitos svarbios šventės – išimtis.
35. Kad ir kaip bebūtų skanu, retai tą patį gaminu antrą kartą, nors išimčių tikrai yra ne viena. Bet juk tą nesibaigiantį sąrašą „būtinai išbandyti“ irgi reikia trumpinti kažkaip!
36. Cepelinai, balandėliai, kotletai ir karbonadai – mamos „daržas“.
37. Nemoku kepti plonyyyyčių lietinių… bet šalia yra žmogus, kuris moka ir kepa, valio!
38. Vasaros – nuostabus metų laikas. Išeini į kiemą ir pareini su glėbiu agurkų, pomidorų, cukinijų, špinatų, burokėlių, ridikėlių, skaisčiai žalių salotų, morkų, svogūnų, paprikų, krapų, petražolių… Gera turėti savo daržą, mhm.
39. Nesugebu nufotografuoti net ir pačio tobuliausio rissotto taip, kad jis būtų nepanašus į… hm, supratom visi, tikriausiai.
40. Ledus valgau ir karštą vasaros dieną, ir speiguotą žiemos vakarą – kasdien su retomis išimtimis. Jų šaldiklyje taip pat visada būna bent dešimtis porcijų.
41. Mėsa? Paprastai valgau tik vištieną ir kalakutieną. Kartą ar du per savaitę.
42. Pieno produktai? Taip, taip, taip! Varškė, jogurtai, sūreliai, pasukos (su juoda duona, mm!), sūris…
43. Nors puikiai suvokiu, kad E yra blogai, o „Sveiki produktai“ yra gerai, kartais tai lieka… tik supratimu. Gyvename tik vieną kartą. Ir dar aš studentė, chi-chi.
44. Pieniški šokoladai pas mane namuose turi erzinančią savybę nepastebimai „šokinėti į burnas“. Ir dingti akimirksniu.
45. Su šaukštu valgau tik sriubą, tikriausiai.
46. Mano virtuvės spintelėje yra 29 indeliai su skirtingais prieskoniais. Ir dar bent pusė tiek – maišeliuose.
47. Tris kartus dažniau kepti pyragus pradėjau įsigijusi blenderį (kaip lietuviškai? Smulkintuvą?).
48. Sausainių kepimas – nuostabiausia meditacija. Sausainių valgymas – inerciškas veiksmas, lyg „siemkų“ triauškimas.
49. Jei būtų galima, maitinčiaus vien pyragais – saldžiais ir nesaldžiais.
50. Mikrobangų krosnelė – puikus pagalbininkas ir draugas. Taip, aš žinau, kokia ji negerietė, bet.
51. Aguonų, kokoso drožlių ir kakavos turiu bent po kilogramą.
52. Arbatą ir kavą geriu iš puslitrinio puodelio.
53. Kavinėse beveik niekad neperku to, ką galiu sėkmingai pasigaminti namuose – lazanijos, bulvinių blynų, kepsnių, blynelių ir panašiai.
54. Turiu blogą įprotį valgyti prie kompiuterio. Dabar taip pat valgau!
55. Nejaukiai jaučiuosi valgydama prie nepažįstamų žmonių.
56. Negaliu pakęsti džiovintų vaisių. Vienintelė reta išimtis „iš bėdos“ – ananasai.
57. Mėgstu visur negailėdama berti fermentinį sūrį ir svogūnų bei česnakų į patiekalą įdėti bent šiek tiek daugiau nei reikalauja receptas.
58. Kepimo popierius – tobulas išradimas.
59. Triskart gyvenime valgiau kebabą, mėsainį McDonald‘e – dukart.
60. Mėgstu nuolat kramsnoti kažką.
61. „Geisha“ ir „Snickers“ – mano didžiosios nuodėmingos silpnybės parduotuvių lentynose.
62. Mane erzina, kai žmogus, suvalgęs vieną sausainį, nedidelį gabalėlį pyrago ar torto, ar pusę keksiuko, ar kažką panašaus, nuolat kartoja „vajetau, bet koks ji soootus“…
63. Negaliu arba itin sunkiai prisiverčiu gaminti ne savo virtuvėje.
64. Labai labai mėgstu duoną. Su grūdais, su daug daug grūdų, pageidautina.
65. Auksinė taisyklė – saldumynų niekada nebūna per daug. Tikrai tikrai, aš nemeluoju.
66. Nuoširdžiai mėgstu savo virtuviniais rezultatais vaišinti kitus mielus žmogiukus.
67. Kartais man kyla maža nedrąsi mintis sakyti foodbloger‘iavimui stop…
68. …bet, nors ir nežinau apie virtuvę tiek daug, kiek kiti, nors neįsivaizduoju, koks yra tradicinis ispanų pyragas ir negaliu papasakoti įdomių istorijų apie pasaulio virtuves, ir nors vis dar nežinau, ką ir kaip daryt su tais avinžirniais, o kartais pasimetu nesuvokdama, kur kuriuos prieskonius galiu berti ir kas su kuo dera… aš labai myliu virtuvę ir skanų maistą, ir saulę. Todėl ir yra saulėta virtuvė. Todėl ir aš esu čia.
42 komentarai
:)))))
Dauguma skaiciau kaip apie save :)))
Labai smagu sutikti artima siela, todel prasau, 67 punkta MESK IS GALVOS :DD
Twiggy, man irgi labai smagu! 🙂
O 67 punktas, nors ir tikrai kartais aplanko dėl vienų ar kitų priežasčių, 68 yra daug stipresnis ir įtakingesnis šiuo atveju 😀
Malonu, kad ir aš kažkuo prisidėjau 😉 reiks gal ir man peržvelgt ką gero apie maistą ir save galėčiau papasakot 🙂
Indre, aš esu tikra, kad kiekvienas žodis, mintis, nuotrauka, pasakojimas, pasidalinimas ir kiekvienas žiupsnis jausmų, patirties, tikrumo ir jaukumo, sutinkamas visuose bloguose – eilutėse ar tarp eilučių – prisideda ir įkvepia 🙂
Ir tikrai būtų smagu, kad šita duonos ir žaidimų pradėta akcija-atrakcija bėgtų lėktų per blog’us, neaplenkdama ir tavojo 🙂 Juk taip smagu kišti nosį į kitų gyvenimus, bent trupučiuką 😀
Panašiai kaip ir Twiggy.
Dėl daugelio ( ir dėl manęs irgi ), net negalvok apie nustojimą blogginti.
Labai daug kas sutampa. Net nustebau ) Tik retkarčiais man saldumynų būna per daug ir šokoladas nešokinėja pas mane į burną ))
Tuoj ir aš susigundysiu tas tiesas parašyti.
Diana, laukiam laukiam – man jas taip smagu skaityti! 🙂
Oi, su šokoladu ir šiaip saldumynais pas mane šitos tiesos tvirtos ir, manau, amžinos 😀 Esu saldomanė nuo-iki, ir dažniausiai nesuprantu žmonių, kurie valgydami tortą sako, kad jis per saldus – čia gi tortas! Tortai būna saldūs (= skanūs)! 😀 Aišku, visur būna išimčių 😉
Pasirodo, kad yra ir daugiau tokių kaip aš-mėgstančių saldumynus..:)) Ir ne šiaip-suvalgančių po vieną saldainį, bet toleruojančių ir daugiau saldumynų rūšių:))
Puikus blog’as-ne visai seniai jį seku, bet daugumą receptų norisi išbandyti, o šiandieninis įrašas kaip tik tinkantis sekmadieniui;)
Viktorija, ak, ačiū 🙂
Ne ne, juokauji, vienas saldainis?! Pas mane taip būna retai, oi, kaip retai. Arba išvis nei vieno, arba visas šimtgraminis šokoladas 😀
labai mielai surasyta ….saunuole ! visi mes nuo kazko pradedame ir kazkiek patobulejame 🙂 o tu man tobulai ir taip gamini 😉
Ačiū už gražius žodžius, aguonėle 🙂 Tobulėti man dar oi, kaip toli yra kur, bet aš stengiuos 😀
man tai itin patiko tai, kiek kiaušinių namie nuolat pas jus būna:D aš ir labai mėgstu gaminti, bet daugiau nei 20 pas mane niekad nebuvo..:)
Jurga, ahaaa, man tai baisokai šitai skamba, bet tokia jau teisybė 😀 Ir ne mano pyragai čia kalčiausi, o šeimos vyriškių dievinamoji kiaušinienė 😀
slapta labai labai tikėjausi, kad šitoj akcijoj sudalyvausi ir tu 🙂 šypt šypt mirkt ,)
vėlgi — kai kurie sutampa, kai kurie nelabai, o kai kurie… trenkia per sąžinę ir spiria užpakalin – notamment, 24. na tikrai reikia kažką sumislinti. .D
šiandieną galvodama, ką pati Tokio galėčiau pasakyti, irgi prisiminiau mikrobangę. na aš ją tiesiog… šypt, myliu. toks patogus daiktas – pusrytinei košei pasišildyti/paruošti, ar vakarykštei sriubai, ar ekstra-greitam-pyragui iškepti, ar obuolienei greitukiškai ar bulvėms išvirti.. ypač barake ,D
ir dėl 67, ak, aš tau apie tai dar visą laišką parašysiu, tikrai, bet uh! nedrįsk sustot!
Jul, (hug) 🙂
Neabejoju, kad yra ir labai nesutampančių, pavyzdžiui… kad ir 5, garantuoju – Die, aš dar nepamiršau tos nuotraukos iš feisbuko. Šokas visam gyvenimui, cha 😀
Ir, ei, aš visai neslaptai tikiuosi, kad parašysi ir tu – tikrai! 🙂 Neabejoju, kad čia mes kiekvienas turim daug ką pasakyti – juk tai mes ir apie mus, ir tai, ką mėgstam, ko ne. Lauksiu 😉
O apie mikrobangę – aš su ja tokių fintų kaip bulvių virimas ar – dar geriau! – pyrago kepimas neišdarinėju, bet grįžus greit pasišildyt vakarykščio apkepo gabalą arba greit „susitvarkyt” su želatina – kas gali būt geriau? 😀
(išduosiu paslaptį: buvlės išeina beveik kaip keptos orkaitėje. labai patogu. be to, „išverda” per 3-5 minutes (nepjaustytos!)!)
na ką ,gal ir sukurpsiu ką. bet.. nepasižadu, nepasižadu 🙂
pė es. vienas iš maistukų, kuriuos tik ką sutvarkiau vakarienei – pelėsinis sūris. linkėjimai nuo jo!
Gundai tas bulves išbandyti – gi toks stebuklas! 😀
Aš esu mandagi mergaitė. Dėkui už linkėjimus, perduok ir jam nuo mano vakarienės – šviežių kopūstų sriubos, niam! 😛 🙂
Ačiū ačiū, kad prie įkvėpimų ir mane prilipdei 🙂
Ir smagu, kad mano improvizuotos virtuvės tiesos sukėlė tiek atgarsių maisto tinklaraštininkų erdvėje :))
Lyg ir man čia reiktų dėkoti – už tuos įkvėpimus, kuriuos gaunu 🙂 Ačiū 🙂
Ir tikrai – puiki tavo iniciatyva ši, labai labai! 😉
Oi , Asta, atrodo perskaiciau teiginius, kuriuos pati buciau rasiusi :))) Paauglysteje sau prisiekiau, kad kai uzaugsiu didele, uzdirbsiu tiek pinigu, kad valgysiu tik restoranuose, nes maisto gaminimas yra baisiausias dalykas sioje zemeje 🙂 O dabar net blog’a savo turiu.. Valgau irgi tik kalakutiena ir vistiena, dievinu saldumynus (ypac Suomijoje pirktus „Geisha” saldainius be jokiu idaru), niekada neragavau klevu sirupo ir riesutu sviesto, o is juros gyviu ragavau tik moliuskus ir tai ne savo noru – dirbau ju degustacijoje ir bandziau itikinti ragautoja, kad jie labai skanus, tad turejau ir pati isideti i burna ta „nuostabybe” (pirma ir paskutini karta) :))) Visada padauginu i maista cesnaku ir svogunu, ir amziais valgau prie kompiuterio.. O varskinius pyragus ir bandeles galeciau vagyti pusryciams, pietums ir vakarienei 🙂 Ir labai erzina zmones, kurie suvalge 2 gr. pyrago 3 dienas kalba, kaip jie sustores nuo jo..
Kaip smagu atrasti zmoniu, su kuriais sieja tiek daug bendru dalyku 🙂
Va va, gyvenimas kartais didelių ir laaabai netikėtų pokštų prikrečia 😀 Kaip sako, nuo meilės iki neapykantos – tik vienas žingsnis. O mes šią taisyklę sėkmingai atvirkštine tvarka taikom 😀
O dėl „Geishos”, tai čia jau stipriai purtau galvą – gi tas įdaras yra toooks gėėėris! 😀
Dėl viso kito – šimtu procentų sutinku 🙂 Ir siunčiu pavėluotas užuojautas dėl tosios degustacijos 😀
Ir – o, taip! – man irgi labai smagu atrasti tiek sutapimų, labai 🙂
Diev, skaitau visuss iš eilės ir galvoju, kokie (-ios) mes visi skirtingi… Tikrai. Su visais rašiusiais randu daugiau skirtumų nei panašumų.
Nežinau, aš matyt nepasiduosiu šiai akcijai. Gal kada nors.. O gal ir šią savaitę 🙂 O gal ir ne.
Egle Eglute, niekada nesakyk niekada! 😛
O kad skirtumų daug, nesistebiu 😉 Kažkodėl nujaučiau, kad būtent mes surastume savo „tiesose” šiose daug daugiau skirtumų nei sutapimų 😀
Kai tik apie likerį perskaičiau, iškart mintis – oi, smaližė Asta. Ir tikrai, visi tie šokoladai, šokinėjantys į burną, tik patvirtino mintį 🙂
28 punktas – o aš neturiu svarstyklių. Bet bais’ noriu, nes kartais sugrybauju.
Dėl kiaušinių – tavo šaldytuve kaip pas mano mamą 🙂 Aš irgi ta kryptim žengiu, stengiuos nuolat turėti jų, nes labai pravartu.
Kas tiesa, tas ne melas – tikrai esu ne-pa-tai-so-ma smaližė 🙂 Kartais ant savęs dėl to pykstu, kartais pagrūmoju sau pirštu, o paskutiniu metu dažniausiai nusispjaunu – na, gi gyvenam vieną kartą! 😀
O svarstyklės, taip, tikrai puikus daiktas 🙂 O ir nebrangių visai jų galima rasti dabar, todėl tikrai tavo vietoj pagalvočiau apie tokį potencialų pirkinį 🙂
Kiaušiniai yra gerai. Nes, kai nieko valgomo aplink nėra, o eit į virtuvę tingisi, galima valgyti kiaušinius. Arba jei tenka kepti apkepą „iš kirvio”, čia irgi visada pasitarnauja kiaušiniai 😀
jezusmarija.. perskaiciau ir kaip po minciu skaitymo seanso pasijauciau 🙂 bet tai reiskia viskas gerai, as ne viena tokia – go, moteriskes, go! 🙂
Milda, tikrai kad jėzusmarija, perskaičiau tavo komentarą ir kaip ekstrasencė kokia tais pasijaučiau 😀
oi ,miela Asta, tik dabar supratau,kodel man tavo receptai taip tinka ir patinka:) gi bais daug panasumu suradau sauletos virtuves tiesose;) esu nuolatine tavo blogo skaitytoja ir gerbeja, todel tikiuosi, kad 67 punktas cia tik siaip,intrigai sukelti ir net negalvoja tapti realiu:)) sekmes tau dideliausios, visada nauju irasu laukime – Ramune
Ramune, koks mielas komentaras – ačiū! 🙂
Ne ne, tikrai tasai 67 punktas ne dėl intrigos – būna dienų lyg tyčia, tada ir realių priežasčių, atrodo, atrandu, ir šitoks sprendimas atrodo toks protingas… Bet, kaip jau ir sakiau, paskutinis punktas bent jau kol kas nugali ir aš vis dar čia. Ir dar greitu metu nedingsiu 🙂
http://www.islosk.lt/konkursas/Kulinarijos-konkursas-Kviecia-mamyte-garuoja-sriubyte
Ačiū už pasiūlymą, Elminda 🙂 Tik štai mano statusas dar neleidžia dalyvauti tokiuose konkursuose, chi chi 😀
Atrodo, kad rašei apie mane 😀
Dažnai sakoma – visi žmonės skirtingi… O čia paskaičiavus statistiką, tikriausiai galima teigti, kad daugelis žmonių labai panašūs 😀
Juokauju, bet žinoma, labai smagu, kad atsiranda bendraminčių 🙂
Grynai moteriškas smalsumas – kaip tiek saldumynų valgant problemų su figūra nekyla? Išduok paslaptį. Ir aš taip noriu. Pagaminti visus saldumynus, šitam bloge gyvenančius, išragauti ir neužsidėti papildomo sluoksnio nuo šalčio saugančio. Myliu šitą blogą. Jame pavasaris.
Vajetus, kaip aš čia taip tik dabar šitą komentarą radau 😮 Rašau, nors ir gerokai pavėluotai – aš neturiu paslapčių. O ir figūra mano nėra ideali, jei jau kalbėtume apie šiandieninius žurnalinius standartus 🙂 Todėl ir nemyliu standartų… nes gyventi būtų šimtąkart paprasčiau, lengviau ir sveikiau, jei nereikėtų skaičiuoti kiekvienos kalorijos, kiekvieno torto gramo ir kas akimirką jaudintis dėl to, kaip šitas kąsnis atsilieps klubams. Dievaži, tai taip vargina. Ir taip… kenkia. Negalima, negalima taip 🙂
Žinai, mano dėdė sakydavo, jog jei valgai nebijodamas kalorijų, tai jos pasislepia spintoj 😀 Nežinau, kiek tame tiesos, bet… gal verta pamėgint 😀 Nebijok, gamink, skanauk ir nesigraužk :))
Ačiū už meilę blog’ui. Saulėta virtuvė taip pat labai myli savo skaitytojus :))
[…] Sunku man vertinti tartas – na, beveik neįmanomai sunku. Kaip jau sakiau vardindama savo Saulėtos virtuvės tiesas, veik galėčiau būti gyva vien pyragais – saldžiais ir nesaldžiais. Jokių problemų. Nes […]
O klevu sirupas labai labai skanu ir sveika 😉
Inesa, jau tuoj tuoj galėsiu tai pati sau patvirtinti (ar, nelabai tuo tikiu, paneigti), nes štai ant stalo jau porą dienų stovi klevų sirupo buteliukas 🙂 Tereikia atrast laiko eit į virtuvę… 🙁
Netyčia aptikau šį įrašą, kurį smagiai perskaičiau, ens tavąjį tinklaraštį labai mėgstu 🙂 Ar prabėgus keliems metams visi punktai išliktų šiame sąraše? 🙂
Vilma, geras, ačiū kad pakomentavai ir taip paskatinai perbėgti akimis per šį jau pamirštą įrašą. Ne ne, tikrai ne visi punktai liktų šiame sąraše 🙂 Turiu dabar virtuvėje ir klevų sirupo, ir riešutų sviesto, ir kavą geriu, ir vyną labai mėgstu, ir net vieną patiekalą su paprikom nuostabų atradau, ir mėsą kuo įvairiausią valgyti pradėjau, ir ir ir 🙂 Reikėtų nemenkai pakoreguoti 😀
🙂 iš tiesų, čia ir slypi žavesys 🙂 kai savo įspūdžius, įpročius, vertybes ar pomėgius kažkur fiksuoji ir turi galimybę po kiek laiko atsigręžti atgal, labai smagu pamatyti, kad nestovi vietoje, keitiesi, kad kažkada buvę griežtos nuostatos, jau nebe tokios griežtos 🙂
Vertingas šis įrašas 🙂 Fainiai 🙂
Teisybė. Labai fainai 🙂 Galbūt reiks pakartot. Kad praėjus dar trims metams, vėl galėčiau nustebti 🙂