Keksai, keksiukai

Pasitikti tamsųjį metų laiką man kasmet yra taip sunku, kad nevalingai mintyse imu sudarinėti sąrašą dalykų, kurie galėtų „išgelbėti“ tuos ilgus rudens ir žiemos mėnesius. Žinoma, kad saldūs kepiniai visada…

Jei mėgstate karamelinius desertus, šie keksiukai jums tikrai patiks. Triskart karameliniai! Naminio sūdytos karamelės padažo įmaišiau į purią keksiukų tešlą, po šaukštelį įdėjau į pačių keksiukų vidų, galiausiai – įmaišiau…

Šis morkų keksas – drėgnas, minkštas, labai gardus. Aptepkite jį švelniu kreminio sūrio glaistu, papuoškite morkų „rožytėmis“, mėtų lapeliais ir neįtikėtino mielumo „Dr. Oetker“ pabarstukais – tai bus jaukus ir…

Kartais desertai pasakoja istorijas. Jei paklausytumėt šių keksiukų, išgirstumėt žiemos pasaką. Apie imbierais ir cinamonu kvepiantį miestelį, šviesas languose ir sniego kepurėmis užklotus miškus. Apie namus, kuriuose skamba muzika ir…

O, dievai, kaip aš myliu šokoladą! Ir purius, minkštus, burnoje sutirpstančius saldžius kepinius myliu taip pat. Bananų duona, gausiai pagardinta šokolado gabalėliais? Taip, prašyčiau. Dvi riekeles! Popietės kava su gabalėliu…

Labas rytas iš mūsų saulėto namelio, kur pusryčiai kas rytą valgomi vėlai, lėtai ir kaskart vis kitaip. Turim čia ir nedidukę orkaitę, tad spėkit, – spinteles jau spėjau pripildyti kepimo…

Puošnus keksiukas – lyg mažas torčiukas! Apačioje – purus ir minkštas, baltojo šokolado gabalėliais pagardintas vanilinis biskvitas, o viršuje – švelni, saldi, burnoje sutirpstanti maskarponės ir pistacijų kremo kepurėlė, išpuošta…

Jei reikėtų nupiešti pavasarį, pieščiau jį geltonai ir žaliai: bundantį, saulėtą, šviesų ir šiltą. Čiupčiau ir mėlyną teptuką, kad nutapyčiau aukštą dangų, netemdomą pilkų debesų. Dabar, kai žiūriu į šių…

Lapkritį mylėti sudėtinga. Tamsus, slogus, niūrus. Vakarai vis ilgesni, o vasaros prisiminimai – vis blyškesni. Bet tuo pačiu, tai yra tas mėnuo, kai jaukumas tampa, rodos, apčiuopiamas. Susirango šalia ant…

Obuoliai ir kepiniai iš jų – neatsiejama rudens dalis. Namus užpildęs saldus cinamono aromatas akimirksniu suteikia jiems šilumos ir jaukumo. Obuoliais pagardinti keksiukai – dailūs, gardūs, itin lengvai paruošiami. Jie…

Ruduo viską keičia. Atrodo, per vieną naktį vasaros vėjavaikiškumą pakeičia švelni ramuma. Atslenka rūke paskendę rytai, ilgi vakarai… Noriu mylėt kiekvieną metų laiką, o rugsėjį mylėti – lengva. Gal ir…

Šis purus baltymų keksas, pasaulyje žinomas angelų maisto (angl. Angel Food Cake) pavadinimu, yra išskirtinis kepinys. Jis lengvas lyg debesėlis ir neįtikėtinai purus; tikėčiau, kad galbūt net pats puriausias iš…

Miškais, laukais, namuose kepamų pyragų šildančiais kvapais… ateina žiema. Jau leidau sau panirti į švenčių laukimą – įsileidau jas į mintis, širdį ir artimiausių dienų planus. Laukimas man yra didžiulė…

Apelsinais kvepiančią minkštą ir drėgną duonelę būtų galima vadinti ir keksu, ir pyragu – ji saldi, pagardinta minkštomis juodojoje arbatoje išmirkytomis datulėmis ir graikiniais riešutais, labai gardi tiek viena, tiek…

Moliūgą namo parsiridenom dar pirmomis spalio dienomis. Didelį, apvalų, labai gražų. Ilgai pusiau juokais pešėmės, koks jis turėtų būti – linksmas ar gąsdinantis. Joris norėjo linksmo, aš – gąsdinančio, o…

Desertai skirti ne tik savaitgaliams, jie skirti ir ilgiausiems pasaulyje pirmadieniams. Kai po ilgos dienos norisi trumpam sustabdyti laiką: kad pavyktų tyloje giliai įkvėpti, kad rastum galvoje pasimetusią mintį ar…

Pabundu nuo įkyraus žadintuvo signalo. Kaip ir kasryt, iš pradžių bandau apsimesti, kad jo negirdžiu – gal tik sapnuoju? Pramerkti akis rytais, kai kambaryje dar neišsisklaidžius nakties tamsa, prireikia valios…

Būna kepinių, kurie paperka dar prieš paragaujant. Maišoma tešla užburia savo tobula tekstūra, namus pripildę saldūs aromatai neleidžia atsitraukti nuo orkaitės nė per tris žingsnius – stovėjau ir nekantriai trypčiojau,…

Prisimenu, kai buvau maža, mama labai mėgdavo į įvairiausius kepinius įdėti varškės. „Kad būtų minkštesni“, – sakydavo, o aš šiek tiek nerimaudavau, kad vietoj pyrago valgysim kažką panašaus į varškėtį.…

„Sekmadieniai geri tiek, kiek saldūs“, – kažkas sąmoksliškai šnabžda man minčių kamputy. Ir aš, nors dar vakar buvau baisiausiai susipykus su savo kūnu, tiesiu ranką link keksiuko. Jis saldus, velniškai…