Man truputį liūdna. Ne, viskas gerai, viskas puiku, bet… ar žiūrėjote šiandien į kalendorių? Aš taip norėčiau keliskart greitai sumirksėt ir atsidurt kažkur kitur ir kiek kitu laiku. Nes jis – laikas – lekia šiek tiek per greitai ir šiek tiek nesąžiningai. Per greitai, nes šiandien prasidėjo paskutinis vasaros mėnesis – kur tai matyta!, dar tik vakar ar, gerai jau gerai, užvakar sveikinau draugus su pirmąja vasaros diena. O dabar… Ir nesąžiningai, nes vasara prabėga bent tris kartus greičiau nei bet kuris kitas vienas metų mėnuo. Nespėji apsidairyt ir še tau – visi pirmieji 61 vasaros lapeliai nuo kalendoriaus nukrenta ant žemės. Kur juos pasiekia jau kiek stipresnio, trupučiuką rudeniu kvepiančio vėjo gūsis ir nuneša praeitin.
Taigi, praeitin. Bet čia aš turiu ir gerą naujieną! Sau ir tau. Ir visiems pesimistams, bambekliams ir verkšlentojams. Mes turime dar lygiai 31 kalendoriaus lapelį! Lapelius, kuriuos dar galime nuspalvinti ryškiomis spalvomis, plačiomis šypsenomis ir džiugiomis širdimis. Akimirkomis, kurios net nukritusios kartu su kalendoriaus lapeliu ant žemės ir nupūstos vėjo, būtų nepamirštamos. Jos visos – visos 31! – mūsų rankose.
Ką su jomis darysi tu, a?
O aš? Aš būsiu laiminga. Kiekvieną dieną. Rinksiu saulės spindulius, kolekcionuosiu šypsenas, semsiu saujomis gyvenimą. Ir kepsiu, žinoma. Pavyzdžiui, mielinius cinamono ritinėlių pyragus, kadaise nulipdytus žaidimų aikštelėje, o dabar tikrai pelniusius susižavėjimą bei pripažinimą čia, saulėtoje virtuvėje.
Skonis: 10/10. Tai dar puikiau už cinamono bandeles! Tikrai tikrai. Gal gi todėl, kad kepa šios bandelės kaip pyragas, todėl jos viduje lieka dar minkštesnės ir puresnės. Bet jos tikrai puikios, tikrai. Ir štai tokie pusryčiai lengvai galėtų tapti mano rutina, aš net neabejoju. Didelis ačiū Eglutei už receptą ir dar paskatinimą jas išsikepti!
Bet, žinoma žinoma… turėtų šis ritinėlių pyragas atrodyti šiek tiek kitaip, akylesni jau tikrai turėjo pastebėti. Taigi, pastaba: prašome sąžiningai iškočioti reikiamo dydžio tešlos lakštą ir supjaustyti jį reikiamo dydžio griežinėliais. Nes va kaip būna tokiems, kurie žodžius „iš akies“ supranta pernelyg tiesiogiai – visas pyragas gaunasi septynios milžiniškos bandelės, kurias tenka pjaustyti bent jau perpus. Visa laimė, kad skonis dėl to nė trupučiuko nenukenčia 🙂 Bet kitą kartą netgi aš pasižadu kočioti pareigingiau ir sąžiningiau.
Sudėtingumas: yra ką nuveikti.
Kur radau? Žaidimų aikštelėje
Mielinis cinamono ritinėlių pyragas
AtsispausdintiINGREDIENTAI
6,5 valg.š. (140 g) cukraus
1 arb.š. druskos
5,5 valg.š. (80 g) nesūdyto sviesto
1 didelis kiaušinis, lengvai išplaktas
1 arb.š. tarkuotos citrinos žievelės
490 g miltų
2 arb.š. sausų mielių
270-300 ml pieno, kambario temperatūros
120 ml cinamoninio cukraus (sumaišyti 6,5 valg.š. cukraus + 1,5 arb.š. malto cinamono)
razinų/riešutų (nebūtinai; aš nedėjau)
Glaistui:
150 g cukraus pudros
1 arb.š. citrinos sučių
30 ml pieno
GAMINIMO EIGA
Mediniu šaukštu ištrinti sviestą su cukrumi ir druska iki purumo, tuomet įmaišyti lengvai išplaktą kiaušinį ir citrinos žievelę. Išmaišyti iki vientisos masės.
Į gautą masę įmaišyti su sausomis mielėmis sumaišytus ir persijotus miltus, supilti kambario temperatūros pieną ir išmaišyti ranka, kol tešla sušoks į kamuoliuką. Minkyti apie 12 – 15 min. – kol tešla taps lengvai minkoma ir elastinga, bet nekibs prie rankų. Jei trūksta miltų ir tešla yra per skysta, galima įdėti vieną kitą šaukštą miltų, tačiau svarbu nepadauginti – nes tuomet bandelės bus kietos ir visai nepurios. Miltų įbėrus per daug, minkant galima įpilti truputį vandens tešlai suskystinti.
Išminkius, tešlą dėti į aliejumi išteptą didelį dubenį. Uždengti jį maistine plėvele ar virtuviniu rankšluostėliu, kad nedžiūtų ir padėti šiltai, kad tešla kiltų.
Kai tešla padidės dvigubai, plonu aliejaus sluoksniu patepti paviršių, ant kurio bus kočiojama tešlą, kočėlą truputį pabarstyti miltais, kad tešla nekibtų (tešlos antrą kartą neminkyti!) ir iškočioti 2 cm storio ir 45 x 22,5 cm stačiakampį. (aš čia pamatavau iš „akies” todėl iškepiau ne bandelių, o… bandų pyragą 🙂 ) Tešlos nereikia kočioti labai plonai, nes dėl to iškepęs pyragas bus kietas. Tešlos kvadratą apibarstyti cinamono ir cukraus mišiniu, galima pabarstyti razinomis arba riešutais, arba abiejais.
Tešlą atsargiai susukti į ritinį, labai nespaudžiant. Supjaustyti 3,5 cm storio gabalėliais (turėtų gautis apie 8-12 ritinėlių) ir išdėlioti aliejumi išteptoje ir kepimo popieriumi ištiestoje kepimo skardoje paliekant tarpus, nes kepdama tešla nemenkai išsiplės. Suvyniotus ritinėlius aptepti lengvai išplaktu kiaušinio tryniu, tuomet iškepęs pyragas bus minkštutėlis.
Kepti orkaitėje, įkaitintoje iki 180 ºC temperatūros, apie 30 minučių arba ilgiau, kol bandelės gražiai pagels.
Tuo metu iš cukraus pudros, citrinos sulčių ir pieno pasiruošti glaistą. Tam tiesiog sumaišyti visus reikiamus produktus iki vientisos masės.
Ištrauktą iš orkaitės ritinėlių pyragą 10 minučių palikti atvėsti, o paskui gražiai aptepti paruoštu glaistu. Palaukti, kol šis truputį sustings, o tuomet jau gardžiuotis. Skanaus!
28 komentarai
Oooo, kaip netikėtai! Džiugu, kad pyragas ir tau pasirodė vertas dėmesio. Čia – vienas didžiausių ža top’ų. Sakyčiau, netgi top’ų top’as 😉 Gera žinot, kad ir tokia didelė kepėja kaip tu irgi nenusivylė 🙂
i like it 😉
O dėl vasaros, tai neliūdėk, ateis kita 🙂 Tik mes būsim jau metais senesnės 😀 (khem khem, ok ok – vyresnės) 🙂
Egle, ką tu kalbi :)) Didelė kepėja, ak ak, kokie paistalai :))) Šimtą didesnių kepėjų išvardinčiau 😛 Ai, na, bet gi vis tiek malonu tokius įvertinimus išgirsti, todėl ačiūūū 🙂 Tikrai nenusivyliau. Oi, kaip labai nenusivyliau, patikėk 🙂
Neliūdžiu. Iš vis… Bandau išmokti tiesiog džiaugtis gyvenimu. Su kuo mažiau bambėjimų ir verkšlenimų 🙂 O kartais net visai sekasi :))
Aš turiu daug silpnybių maisto valgymo prasme. Viena didžiausių – šiltos, vos vos pravėsę (kol vėsta dažniausiai priglaudusi nosį uostau) bandelės , o ypač su cinamonu. Vaikystėje net nevalgydavau kitokių 🙂 o pyragas tai super!
Oi, Karolina, kokia artima silpnybė… iki skausmo pažįstama :)) Man dar šiltos bandelės irgi yra kažkas tokio 🙂
Ooo jojojo, šitie ir man pasirodė itin verti dėmesio ritinėliai, tik dar nesiryžau išbandyti, bet someday… 🙂
Bri, linkiu, kad someday būtų greitai 🙂 Labai verti dėmesio ritinukai – tikra tiesa 🙂
Na gaminau as si fantastiska pyraga, tik idara dariau ne cinamonini, o su plikytu kremu, tai ohoho kaip skanu buvo, siulau pabandyt su tuo kremu, nes bndeles nuostabios gaunas:D
Monika, ooo, aš jau įsivaizduoju… nereali mintis, ačiū 🙂
ooo koks gėris čia!! Jau atrodo dabar užuodžiu cinamoną 🙂
Jolita, aha, šitas gėris labai kvapnus.. nostalgiškai ir skaniai 🙂
o kokia turi buti kepimo skarda
Atsakysiu aš. 24cm. 🙂
O kaip jo nooooriu. Jau kepiau du kartus, pirmasis išėjo puikiai, o antras bandymas šiek tiek nuvylė, kadangi kepiau konvekcinėje krosnelėje. 😀
Ieva, ačiū, kad atsakei snaigei 🙂 Aš kažkaip paskutiniu metu dažnai džiaugiuos likusios vasaros trupiniais ne ryšio zonoje, todėl atsakau visad labai jau neoperatyviai – atsiprašau visų 🙂
Ieva, na… kepk trečią! Tik jau nebe konvekcinėje krosnelėje :))
Uoj, fantastika! Mano mociute visada si pyraga kepdavo, tik jinai ji „roze” vadindavo. O as liudejau, kad nesugalvojau paklausti jos recepto, jai dar bunant gyvai. Aciu, Asta 🙂
Adute, tikrai nėra už ką 🙂 Tikiuosi, pyragas gausis ne prastesnis už tą kadais valgytą močiutės „rožę” 🙂 Skanaus!
baisiai minkstos ir gardzios gavosi 🙂
denize, taip, jos tikrai toookios… 🙂 Džiugu, kad ir tau gavos tokios puikuoliškos :))
na nesuprantu kas nutiko, bet tešla visiškai nesigavo. Niekada neimprovizuoju ties kiekiais, ir šį kartą dariau viską pagal receptą, tačiau tešla gavosi – košė. Todėl nebuvo ką kočioti, ką pjaustyti ir ką dėlioti :))))) O taip jau kelinta diena man jos sapnavosi… o še tau, radus laiko tam ir noro – visiška nesėkmė. Kepu dabar ir tą košę 🙂 Gaila produktų kaip bebūtų..
Rita, gal mielės kaltos? Kokias naudojai?
Labai gaila dėl nesėkmingos košės… 🙁 Bent jau tikiuosi, kad bus ji skani, nes tikrai ir produktų, ir laiko labai gaila.
Na, merginos, kaip jums sekėsi iki purumo su mediniu šaukštu ištrinti sviestą su cukrumi?
P.s tešla gavosi lipni košė pokolkas.
Labai gerai visas gavosi. Ačiū už receptuką!!!!!
Nėra už ką, džiugu, kad viskas pasisekė ir skaniai pavyko 🙂
Recepte kažkas negerai su pieno arbo miltų kiekiu, mes gaunasi tiršta blynų tešla…tenka miltų dėti vos ne dvigubai.
Egle, labai apgailestauju dėl nesklandumų. Tikiuosi, kad padidinus miltų kiekį, viskas pavyko puikiai? 🙂
O jei dėčiau šviežias mieles, kiek jų reiktų dėti? Ačiū
21 g 🙂
Asta, norėjau jūsų patarimo dėl šio ir kitų panašių receptų (pvz. cinamoninės bandelės). Jeigu gaminu tik pusę jūsų nurodytos porcijos, kaip daryti su mielėmis – ar irgi dalinti nurodytą kiekį per pusę? Šis bandymas ne visai pavyko su cinamoninėmis bandelėmis – tešla labai nedaug tepakilo, tad svarstau ar dėl mielių kiekio, ar dėl kitų priežasčių (vandens temperatūros, etc.). Būsiu labai dėkinga! 🙂
P.S. karantino metu jūs esate pagrindinis įkvėpimo šaltinis virtuvėje 🙂
Džamilia, visų pirma, AČIŪ jums už gražius žodžius! 🙂 Būti įkvėpimo šaltiniu yra labai didelis dalykas, vertinu ir esu dėkinga! 🙂
Dėl mielių kiekio, aš pati, tiesą sakant, palikčiau tuos pačius du arbatinius šaukštelius. Bet priežasčių, dėl ko šįkart neiškilo tešla, kaip pati sakote, gali būti ir daugiau 🙂