Ploju sau katučių ir tyliai pasislėpus gėriuosi kalneliu dovanų, jau nupirktų Kalėdoms. Ne, tai dar ne viskas – dar laukia glėbį malonių akimirkų atnešiantis pakavimo idėjų generavimas, pats pakavimas, atvirukų rašymai. O per šventes laukia ir užvis maloniausios akimirkos – tos akimirkos, kai apkabinsi draugus, artimuosius, įteiksi jiems į rankas kvepiančias, popieriumi šiugždančias dovanėles ir dovanosi šypsenas. Nuoširdžias, tikras, nesumeluotas.
Aš jau šitaip laukiu švenčių, šitaip labai labai.
O kadangi iki Kalėdų liko jau (tik?) 26 dienos, pats laikas rūpintis… meduoliais! Įvairiaformių meduoliukų, be kurių aš jau nebeįsivaizduoju žiemos švenčių. Traškių ir minkštų, švelnaus ir sodraus skonio. Dar aš turiu vieną savybę mėginti vis naują meduolių receptą ar, tiksliau, naujus receptus. Šie metai – ne išimtis. Ieškojau. Radau. Ir nieko nelaukę kibome į kvapnius darbus…
Taigi, šį savaitgalį mūsų virtuvė kvepėjo imbierais, gvazdikėliais ir cinamonu, o mes juokėmės miltuotomis nosimis ir džiaugėmės žavingomis akimirkomis. Kočiojom tešlą, formelėmis spaudėme gėlytes, angelėlius, briedžiukus, kiškučius, drugelius ar eglutes, atsargiai dėjome orkaitėn ir po keliolikos minučių šokio žingsneliu sukomės sodriais kvapais prisipildžiusioje virtuvėje… Iškepusius dėjome į dėžutę, uždarėm ir paslėpėm giliai spintelėj iki švenčių. Tada vėl kibsime į darbą, meduoliukai nusidažys įvairiaspalviais raštais ir bus pasiruošę. Baltoms Kalėdoms.
Gyvenimas susideda iš mažyčių smulkmenų. Labai mažų, bet beprotiškai mielų širdžiai smulkmenų.
Skonis: 10/10. Nors šie pepparkakor skirti Kalėdoms (ir visi palaikykim kumščius, kad jie jų išlauktų), paragavome ir iš karto, žinoma. Ir visi susižavėjome, tikrai susižavėjome! Jau dabar jie nuostabūs, tuomet sunku įsivaizduoti, kas laukia Kalėdų dieną. Pepparkakor, nors ir nusižengiant gaminti su skystu medumi (o ne su melasos sirupu) gavosi labai plonyčiai, traškūs ir sodraus skonio. Tokie truputį karameliniai, truputį meduoliniai. O ir tešlos minkymo, kalbant apie šiuos meduolius, bijoti neverta, nes man ji net su rankomis minkėsi tikrai puikiai, buvo glotni ir elastinga. Tikrai lengvas darbas ir bet kokius lūkesčius pranokstantis rezultatas. Jei norite truputį kitokių nei paprastai meduolių – labai siūlau išbandyti būtent šį variantą.
Sudėtingumas: yra ką nuveikti.
Kur radau? Delicious days
Pepparkakor (švediški meduoliai)
Atsispausdinti
INGREDIENTAI
150 g melasos sirupo (aš naudojau skystą medų)
110 g sviesto
100 g rudojo cukraus („Demerara“)
375 g miltų
½ arb.š. cinamono
½ arb.š. malto imbiero
½ arb.š. kepimo miltelių
¼ arb.š. maltų gvazdikėlių
¼ arb.š. druskos
1 didelis kiaušinis
GAMINIMO EIGA
1. Nedideliame puode ištirpinti medų, sviestą ir cukrų nuolat maišant. Leisti masei užvirti, kol visi cukraus kristalai visiškai ištirps. Nukelti nuo ugnies ir atvėsinti mažiausiai pusę valandos. Masė turėtų gautis tokia tąsi kaip karamelė.
2. Dideliame dubenyje išsijoti miltus su kepimo milteliais, prieskoniais ir druska. Miltų viduryje suformuoti nedidelę duobelę, į ją įmušti kiaušinį, supilti paruoštą sirupą ir suminkyti tešlą (nors originalus receptas teigia, kad su stebuklu, kurio vardas „food processor“ tai bus gana lengva, o su rankomis – sudėtingiau, kadangi tešla labai lipni, norėčiau paprieštarauti ir pasakyti, jog su rankomis tešla taip pat minkėsi palyginti labai puikiai ir pakankamai lengvai). Jei tešla pernelyg lipni, pridėti šiek tiek daugiau miltų, kad būtų įmanoma išminkyti ir suformuoti rutulį. Šį rutulį suvynioti į maistinę plėvelę ir dėti į šaldytuvą maždaug dviems valandoms (aš tešlą šaldytuve palaikiau pernakt).
3. Įkaitinti orkaitę iki 175 °C temperatūros. Tešlą padalinti į mažesnes dalis ir kiekvieną iškočioti (ploniau lygu geriau) ant miltais pabarstyto paviršiaus. Sausainių formelėmis išspausti meduolius.
4. Kepimo skardas iškloti kepimo popieriumi. Meduolius perkelti ant šių kepimo popieriaus lakštų ir kepti orkaitėje apie 8 – 10 minučių arba kol gražiai parus. Šioje vietoje reikia būtų labai atidiems – kuo plonesni yra sausainiai, tuo greičiau gali perkepti!
5. Iškeptus sausainius perkelti į sandarų indą ar dėžutę ir laikyti kiek tik norisi, o jei pavyksta – net iki Kalėdų.
109 komentarai
Super super super:)
Kepsiu ir aš tokius plonyčius ir traškius meduoliukus!Jetus, kaip norėčiau dabar bent vieno briedžiuko! O dabar dar džiaugiuosi minkštučiais meduoliukais:)) Keptais neperseniausiai:)
Ineta, tikrai kepk 🙂 Briedžiuku bent virtualiai prašom pasivaišinti 🙂
Kokie neapsakomai žavūs! Va tokios smulkmenėlės taip jaukiai nuteikia ir laukimas tampa mielesnis 🙂 Būtinai ir aš kepsiu, būtent šiuos 🙂 Tik labai labai smalsu, kur būtų galima įsigyti tokių formelių, briedžiukų, pavyzdžiui?:)
Greta, labai geras pasirinkimas yra šie meduoliai, patys geriausi žodžiai jiems 🙂
O formelių tokių galima gauti Kaune, parduotuvėje „Kepėjas” (arba „Arevitos įranga” dar vadinasi), Gertrūdos gatvėje 🙂 Ten ne tik šitų simpatiškų briedžiukų, bet ir angeliukų, sniego senių, mažų ir didelių snaigių, žirafų, zuikelių, drambliukų ir dar daugyyybė kitokių grožybių yra 🙂
Vaje, kokie gražuoliukai 😀 Būtinai būtinai darysiu 😀 Tik jau kuris laikas ieškau maltų gvazdikėlių, bet niekur nerandu… Ar jų išvis yra Lietuvoj?
Justina, tikrai yra, tikrų tikriausiai 🙂 Tik bent jau aš parduotuvėje jų niekad neieškojau, perku turguose esančiose prieskonių parduotuvėse 🙂
Žiūrau, naujos formikės išbandytos :)?
Jule, o kaip gi kitaip 🙂 Naujausiom formelėm smagiausia meduolius išspaudinėti :)) O jau tos snaigės snaigės… aš jau matau, kokios jos bus gražios, kai pasidengs baltu sniegu (t.y. glajum)… 🙂
Neisivaizduoju, kaip jie gali sulaukti kaledu….As imbieriniu sausainiu sezona atidariau jau pries kelias savaites, nespeju kepti. Dingsta ore…
Laurinde, iš patirties pasakysiu, kad būna, kad sulaukia 🙂 Kai pakankamai gerai paslepi, visiems garsiai paskelbi esantį jų skaičių (111! Ir nė vienu mažiau!) ir dar aiškiai parodai, kad nukniaukus bus blogai 😀
Aš kasmet bandau atrasti tobulų kalėdinių sausainių receptą 🙂 Šį būtinai išbandysiu dar šiemet, nes jau tikrai laikas pradėti ruoštis Kalėdoms – kepti sausainius/meduolius ir valgyti mandarinus…
„Arevitoj” šiemet yra briedžiukų????? Tikiuosi, kad kol ten susiruošiu, po tokios reklamos jų neišpirks staigiai 🙂
Gintare, vakar briedžiukas dar tvarkingai stovėjo lentynoj 🙂 Bet verčiau paskubėk, vis tik Kalėdos neišvengiamai artėja, jaučiu, kad neilgai trukus prasidės pirkimo manija, ir briedžiukų tikrai gali nebelikti, tuo labiau, kai jie tokie žavūs 🙂
O dėl šių pepparkakor – kai išbandysi, pasipasakok, kaip patiko 🙂 Jei mūsų skoniai sutampa, ir tu šiemet turėtum atrasti tobulų Kalėdinių sausainių receptą 🙂
Pernai kepiau šiuos ir šiemet ruošiuosi. Labai geras receptas 🙂
Indre, tikrai pritariu 🙂 Aš galvoju, kad reiktų dar meduolių, man tų 111 mažoka, ir net nesinori kitų bandyti receptų dabar, noooriu šitųųųų :)))
atrodo kaip tikri švediški. Reiks ir man šitą receptą išbandyti. Gal bus skanesni nei manieji 🙂
Reiktų man kada Lietuvoje būnant į Kauną palėkti į tą visų giriamą Arevitos parduotuvę 🙂
Valiooo, taip tikėjausi šitų žodžių :)) Išbandyk, gal tikrai patiks, negali žinot 🙂 Gana ženkliai skiriasi nuo tavojo, tai kad bus bent kiek kitokie, tikiu 🙂
O į Arevitos parduotuvę būnant Kaune užsukti stipriai rekomenduoju – nežinau, kaip užsieniuose, gal čia palyginus kukli ta pasiūla, bet man tai ten visko tiek daug atrodo ir taip norisi! :)) Vien tik sausainių formelių šitiek, kad sunku išsirinkt 🙂
Asta, o ar pasidalinsi jau „dekoruotų” meduolių vaizdais?
Aš irgi dar nesuradau „savo” meduolių. Man labiau patinka minkštesni, tai gal šie ne man?
Žinoma, Jurga, kad pasidalinsiu, tiesiog dekoruosiu juos likus kelioms dienoms iki Kalėdų, o pasidalinti receptu ir pirminiu meduoliukų vaizdu norėjau dabar, nes juk galbūt kažkas susidomės, norės išbandyti, keps – taigi, receptas dabar, kad tie norintieji spėtų išsikepti 🙂
Laikau špygas, kad tik spėčiau iškepti kažką Kalėdom, kol šios dar nepraėjo 🙂
laaaabai labai gražios nuotraukos :)) tokios šiltos!
Karolina, ačiū, labai stengiausi namuose šviesiausią kampą surast :))
Aš irgi už tave špygas palaikysiu 🙂
Imbierinukus ėmiau kept tik šiemet, nors netoli darbo buvusioje krautuvėlėje nuolat nusipirkdavau. Svarbiausia, kad jaustųsi imbieras. Dauuug imbiero. Ir cinamono 🙂 Dingsta akimirksiu.
Taviškiai puikūs 🙂
Ačiū 🙂 Ką gi, belieka pasveikinti, kad pagaliau juos pradėjai kepti pati, juk savo rankų darbo patys skaniausi :))
O dėl prieskonių, tai man irgi patinka kai jų gausiai jaučiasi, kitaip meduoliukai visai ne kalėdiniai, o paprastučiai sausainiai būna 🙂
Kokie mieli meduoliai – net galiu užuosti jų aromatą… Mano artimiausi planai irgi susiję su meduolių kepimu 🙂
Taip, Sima, o kaip gi kitaip, kai Kalėdos jau visai ne už kalnų… 🙂 Meduoliukai sėkmingai okupuoja visus tinklaraščius :))
Ja tik laiko reikia atrast, o jis kaip smėlis tarp pirštų bėga…
Indre, suprantu, ką tai reiškia. Prieš šventes mėgsta univerai prie sienos spausti – kas tiesa, tas ne melas. O dar visada atsiranda šis, dar tas ir anas – o laiko vis mažiau belieka.. Bet aš tikiu, kad tu spėsi! Tikiu ir linkiu 🙂
Labai skanios nuotraukos! 🙂 Tikrai bandysiu šį receptą, tačiau klausimas iškilo. Į dėžutes sausainius sudėti atvėsusius ar dar karštus?
Ačiū, Ieva 🙂 Į dėžutes sausainius dedu atvėsusius 😉
Vakar, kaip tik išbandžiau receptuką:) na ką, tiesiog 11 balų!!:D pirma, dar niekada nebandžiau kaitint medaus su sviestu iki tokios na karamelines konsistencijos-labai įdomus, tiesiog paširdžius glostantis saldumas, antra, pasibeldus laiko trūkumui į duris, tešla šaldytuve pragulėjo visą parą..rezultatas-dar niekada nebuvo taip lengva formuoti tešlą! niekas niekur neprilimpa, ko pasekoje nereikia šveisti visų rankenėlių;p ir per naują formuoti meduolio kai prilimpa prie stalo(labai nemėgstu papildomai dėti miltų, nes sausoki meduoliukai gaunas..) taigi, tataigi-geriausias iki šiol bandytas meduoliukų receptas! Merci beaocoup! Beje, kazkur perskaičiau toki dalykėlį, kad į meduolių dėžutę reikia įdėti obuoliuką ir tada laikyti kelias savaites? gal kas bandė taip daryti? Nes labai smalsu koks skirtumas, nes dar spėčiau jį iš tos dėžutės lauk iškrapštyti, kad kvapiųjų žmogeliukų nepagadintų..;p
Jurgita, skaitau tavo komentarą ir šypsausi iki ausų 🙂 Labai labai džiaugiuosi, kad taip patiko! 🙂 Ir asmeniškai pritariu kiekvienam tavo žodžiui dėl meduolių puikumo :))
Dėl obuoliuko, tai aš ir pernai, ir šiemet jį dėžutėn kartu su meduoliais dedu, tikrai nieko jis negadina, netrauk 🙂 Kiek aš žinau, obuolys tiesiog atiduoda savo drėgmę meduoliams ir po to mėnesio būna toks suvytęs, „susiraukštėjęs” 🙂
ooo na tai ramiai palieku savo meduoliniu zmogeliuku armija su obuoliuko draugija-gal netaip nuobodziaus laukdami kaledu kartoniniam namely po mano lova:D…
Jurgita, gera slėptuvė, jei tik pačios ranka kartais nenori netyčiom po lova palyst :)) Sėkmės brandinant meduoliukus! 🙂
Pagaliau, pagaliau radau tikrai tobulus imbierinius sausainiu. Va sitie tai tikrai tobuli. Iskepiau siandien viena norma. Dabar dar dvi uzmaisysiu rytojui, nes iskeptu liko ant vieno danties. Dabar jau kepsiu tik situos. Daugiau jokiu eksperimentu.
Labai aciu uz recepta…
Laurinde, labai džiaugiuosi, kad atradai Savo Tuos Tikruosius Meduolius 🙂 Sėkmės kepant, gražių akimirkų dekoruojant ir skanaus valgant! :))
ah jei jau apie dekoracijas prakalbom, gal kas zinot, kur Vilniuj rasti didesni pasirinkima maistiniu dazu, spalvotu burbuliuku ir pan.? Nes ir paciuose didziausiuose prekybcentriuose pasirinkimas labai skurdus..;/
Kadangi aš Vilniuje svečias be galo retas, šiuo klausimu tikrai, gaila, nieko negaliu patarti 🙁
[…] tai – Kalėdiniai meduoliai 🙂 Tiesa, jei gaminčiau (kai gaminsiu) antrą kartą, rinksiuosi kitą tešlą, mat ši minusiuką gavo ir už menką savo elastingumo, sunkų minkymo procesą ir […]
O vietoj rudojo cukraus negalima dėti paprasto? ar dėl to nenukentės spalva?:)
Naudojau paprasta balta cukru tik siek tiek maziau, ir daugiau medaus, tai rudut ruduteliai ir skanut skanuteliai gavos:DD man kepiniai su rudu cukrum daugiau ne spalva kitokie, bet su tokiu truputuka karameliniu prieskoniu ir maziau saldus buna. Si karta jau pasibaiges buvo tai teko yprasta panaudoti;p
Vilda, Jurgita, galbūt spalva ir nenukentės labai, bet juk skonis svarbesnis, kaip manot? :)) O būtent šiems meduoliukams aš labai rekomenduočiau naudoti rudąjį cukrų, nes jie tuo ir išskirtiniai – plonyčiai, traškūs ir karameliniai 🙂
Sveiki,
nerealūs sausainiukai. Kepiau pirmą kartą. Šeimyna kaip skėriai dorojo sausainiukus :).
FANTASTIŠKI.
Ačiū už receptą.
Kepsim būtinai ir šventėms.
Vilma, labai džiaugiuosi, kad patiko taip labai 🙂 Sėkmės kepant dar ir dar kartą ir skanių jums švenčių! 🙂
Na ką, tešla užminkyta, patupdyta šaldytuve, su nekantrumu laukiu rytojaus 🙂 tikiuosi, viskas bus gerai, nes meduolius kepsiu pirmą kartą gyvenime :)))
tik paaiškinkit man neišmanėlei plačiau apie tą obuolį… jį ten taip paprastai, nei luptą nei pjaustytą įdėt kartu su jais ir palikti? 🙂
Agne, viskas bus gerai, tikrai, meduolius kepti tikrai nėra sudėtinga, pamatysi 🙂
O dėl obuolio – va, čia jo visai nereikia. Ačiū Astai už atvedimą į protą, nes aš kažkaip pamiršau, kad šie meduoliai yra ir turi būti traškūs (kaip užmiršau, tai neįsivaizduoju, nes tuo pat metu aplinkui visiems skelbiau, kad man jie nereaaaliai patinka dėl savo traškumo ir karamelinio skonio) 😀 Atsiprašau už suklaidinimą labai labai 🙂
Obuoliukas dedamas prie storesnių, minkšesnių meduolių, kad sugertų jo drėgmę ir per tą laikymo iki Kalėdų laiką suminkštėtų šiek tiek 🙂
bet švediški meduoliukai turi būti traškūs, tad kam obuolio drėgnumas? va kai norisi minkštų storų meduolių, tai suprantu, kad jie turi išlaikyti minkštumą. įdomiai šia su tuo obuoliu 🙂 nekritikuoju jokiu būdu, tik garsiai mąstau 🙂
Asta, perskaičiau ir, žinok, balsu juoktis iš savęs pradėjau. Nu tikrai, fantastika! Ir kur mano protas?! Būna ir taip, atostogų išeina. Jetau jetau, kokia gėda, nu bet aš tikrai net nepagalvojau apie tokį dalyką 😀 Kažkaip iš įpročio… Obuoliukas jau išimtas, o meduoliai vis dar tokie patys traškūs, kokie ir buvo tik iškepus, taigi, viskas gerai 🙂 Ačiū už atvedimą į protą! :)))
wuaaaaa begu gelbeti savo meduoliu!!!! Obuoly, lauk is dezutes!:DDD
😀 Iš tiesų tai tikrai tas obuolys nepadaro tokio stebuklo, kad per savaitę meduoliai minkštutėliai iš traškių taptų 🙂 Net per mėnesį jie suminkštėja čiut čiut, o tiksliau – nesukietėja 🙂 Taigi, tavo meduoliai tikrai išgelbėti 🙂
Dar kartą atsiprašau už tokį proto užtemimą ir suklaidinimą 🙂
chi chi o aš maniau kad jau aš su protu susipykus ir kažko nebesuprantu. na bet džiugu, kad šitiek meduolių išgelbėjau 😀
o šitą postą tai jaučiu metų nugalėtoju galima skelbti su tokiu kiekiu komentarų 🙂
Ne ne, čia aš su protu susipykau.. vis dar negaliu suprasti, kaip tai įmanoma – pačiai sau prieštarauti ir visiškai nesusimąstyti 🙂 Na, taip, kalta, kaip nors išpirksiu savo kaltę 🙂 O tau labai Ačiū! 🙂 Gerai, kad dar bent pačiam post’e apie tą obuolį nepripostringavau 😀
O dėl metų nugalėtojo post’o, tai gal ir galima 🙂 Nors „Raffaello” torto dar toli gražu nelenkia, bet anas ten jau kiek ilgiau nei metus komentuojamas :))
o einu raffaelo torto ieškoti 🙂
Bėk :))
Išduokit paslaptį, į ką pakuojate sausainėlius-meduoliukus dovanodamos juos Kalėdų proga… :))
Visiškai ne paslaptis, Vilma 🙂 Dažniausiai pakuoju į skaidrų dovanų popierių ir kaspinėliu užrišu. Minimalistiška ir man labai gražu 🙂 Kartais meduolius sudedu į pintą krepšelį ir jį taip pat supakuoju į skaidrų popierių bei užrišu kaspinėliu 🙂
Va čia matyti pavyzdys, kokios kuklios dovanytės laukė žmogučių pernai – http://sauletavirtuve.files.wordpress.com/2009/12/dsc06616.jpg
Arba dar esu dėjus meduolius į indelius biriems produktams – štai čia nuotraukoje matosi – http://sauletavirtuve.files.wordpress.com/2010/01/minksti-meduoliukai-2.jpg 🙂
Spėsiu, juk į mugę pažadėjau jų nuvežt, tai darbuojuos. 6h – užkaista dviguba cukraus norma 😀 tikiuos iki 00 spėsiu pabaigti, kad nevirsčiau moliūgu 😀
Oi tu, moliūgėli moliūgėli :)) Laikysiu kumščius, kad spėtum! 🙂
Isbandziau ir as siandien si recepta 😀 tik kazi kodel man jie lipo prie kepimo popieriaus, kai kuriuos buvo sunkoka nukrapstyt, kad sveiki liktu (apacia nutrupa)?..ir kas liecia imbiera, tai kita karta jo norma jau ne dvigubinsiu, o trigubinsiu :DDD
Redared, sakyk, gal tavo kepimo popierius kartais tas rusvos spalvos? Gal kiti ir juoksis, bet aš ne kartą įsitikinau, kad prie rusvo kepimo popieriaus man viskas ir visada limpa, o prie balto – niekad 🙂
O dėl imbiero, tai taip, prieskonius reik visada pagal savo skonį pasikoreguot 🙂 Mums buvo pats tas, nes yra žmonių, kuriems nelabai patinka itin ryškus kalėdinių prieskonių jutimas kepiniuose 🙂
nea, mano baltas, bet buvau nusipirkusi pati pigiausia, tai gal jam tikrai, kas ne taip 😀 bandysiu ant kito 🙂
Tikrai, žinok rekomenduoju pabandyti kokį kitą, ne patį pigiausią :))
Aš visada naudoju štai tokį – http://www.popieriusplius.lt/mambo/components/com_virtuemart/shop_image/product/4600e731160e80528a0d3f6dd650cb56.jpg
Prikepiau ir aš vakar šitų skanėstų 🙂 ką tik vienu mažiau liko, nes gi reikia paragauti,koks jo skonis antrą dieną po kepimo 😀
skanu 🙂 nesakyčiau, kad idealu, bet skanu (šiaip aš savo gaminamam maistui labai reikli, tai dažniausiai man pačiai idealiai niekad nebūna, nors kiti ir giria 😀 ). Tik gal per kieti jie man kažkaip… Plonesni dar nieko,bet tie kurie truputį storesni, tai vos įkandami vakar po kepimo buvo 🙁 teks į aguonpienį mirkyt 😀
Agne, šių meduolių kepimo principas ir yra „ploniau = geriau”, aš juos kuo ploniau ir stengiaus visus kočioti, todėl jie pas mane tokie traškučiai, bet ne kieti 🙂 Va, pamoka kitam kartui bus :))
O šiaip, skonis subjektyvus dalykas – man jie vis tiek idealūs :))
Skanus gavosi. Improvizavau, dejau biski grietines – gavosi minkstesni, bet jega. ACIU.
Daliam, nėra už ką. Džiaugiuosi, kad patiko 🙂
Jau mėgaujuos jais… Labai skanūs gavos. Tik aš dar dėjau kardamono ir šiektiek daugiau cinamono ir gal kitą kartą bandysiu dėti visą šaukštelį imbiero. 🙂
Ačiū už receptą. 😉
Žiema, su prieskoniais tai taip – čia jau kiekvienas pagal savo skonio receptorius turi pasikoreguot 🙂 Aš irgi gal dėčiau daugiau, jei atvirai, bet teko „laimė” šalia turėti žmogų, kuriam nelabai patinka gausus prieskonių kvapas ir skonis 🙂
Smagu labai, kad gavosi skanūs ir patiko 🙂
Vakar susiruošiau kepti šituos geruosius 🙂 Šįryt visas butas vis dar kvepėjo taip ramiai džiugiai kalėdiškai. Trapučiai ir be galo gardūs, šiandien imsiuos dekoravimo. O kepančioms tai dar toks nedidelis patarimas: tešlą galima kočioti tarp dviejų kepimo popieriaus lapų – šitaip atkrinta perkėlimo problema. tiesiog imi lapą su visais sausainiukais ir dedi tiesiai į skardą. o ir išsikočioja geriau ir lygiau, ir nelimpa prie nieko (net prie rusvo kepimo popieriaus!)
Smagių artėjančių švenčių visoms! 🙂
Milda, smagaus tau dekoravimo ir, žinoma, džiaugiuosi, kad patiko sausainėliai 🙂 Ir dėkui už patarimus 🙂 Nors keista, aš dar gyvenime su tokia paklusnia tešla nedirbus – man nė trupučiuko ji nelipo (vos vos miltais stalą pabarsčius kočiojau) ir persikėlė labai lengvai ant kepimo popieriaus 🙂
na, aš irgi nesakau, kad limpa jinai ar labai nepaklusni, bet kai tie sausainiukai toookio plonumo, perkeliant vistiek šiek tiek deformuotis nori
Na, taip, šitas teisingai, tavasis variantas yra paprastesnis 🙂
[…] Šaltinis: Saulėta virtuvė http://sauletavirtuve.wordpress.com/2010/11/28/pepparkakor-arba-meduoliai-svediskai/ […]
O kokio dydžio maždaug Jūsų formelės? Nes man niekaip tiek daug nesigavo, nors nėra didelės maniškės:D
Egle, dabar tiksliai negaliu pasakyti, bet mažutės mano, gal apie 4 – 5 cm. aukščio 🙂 Be to, šituos meduolius itin plonai kočioti reikia, todėl ir gaunas tikrai daug 😉
Puolu minkyt tešlos 😀
Sėkmės, Edita! 🙂
Noriu pasiteirauti 🙂 eilini karta susizavejau tavo receptais, o sikart siuo 🙂 sakyk ar iseitu is sios teslos padaryti meduolini nameli? yra daug receptu gaminant ji, bet noriu kad ir pats meduolis butu labai skanus 🙂
Meškute, tikrai taip – pati šiandien sau namelį susilipdžiau būtent iš šios tešlos 🙂 Kurią dieną prisiruošus ir pasirodysiu :)) Sėkmės ir lauksiu pasakojimo, kaip pavyko! 🙂
Kaip suprantu namelio sienos turi būti kiek storesnės nei šių meduolių. Kokios storio patartum kočioti? DOmiuosi, nes pirmą kartą darysiu 🙂
Na, jei namelio sienas klijuosi su glajumi, tai gali būti ir plonos, neturi reikšmės. Tačiau jei norėsi sutvirtinti smeigtukais (kaip kad aš darau), tai vertėtų kočioti kiek storesnes, gal ~ 3 mm. storio 🙂 Tačiau nepamirštam, kad šie meduoliai kuo plonesni, tuo skanesni, taigi.. 🙂
Supratau 🙂 dėkui, žiūrėsim, kas gausis 🙂
Sėkmės, meškute, lauksiu pasakojimo apie rezultatus :))
Tikrai tikrai nuostabūs meduoliukai. Aš truputį net nukrypau-dariau ne su sviestu, o su margarinu kepiniams, o vietoj melasos naudojau paprastą medų-net ne skystą..Bet man jie gavosi vistiek tokie traškūs, bet ne kieti, ir o skanume..:D Labai verti dėmesio;)
Ačiū už tokius puikius receptus:) Ir dovanų idėjas;)
Viktorija, labai smagu, kad meduoliai – nors ir su nemenkais nukrypimais – gavosi tokie skanūs 🙂 Nėra už ką, žinoma. Tai visiems skaitytojams – ir Tau! – ačiū, kad skaito, naudojasi, komentuoja… :))
[…] jam drąsiai išberti faktus, pagardindama skaičiais. 33 meduoliniai nameliai. Plius minus 370 meduolių. 7 meduolinės eglutės. 12 meduolinių žaisliukų. 1 meduolinė žaisliukų girlianda. Ir… […]
Superiniai meduoliai!!!! dar ne karta ir ne viena tikrai kepsiu http://img121.imageshack.us/img121/8651/atvaizd0379.jpg
Na, labai džiugu, kad taip patiko 🙂 Labai gražūs ir nuotaikingi tavo meduoliukai :))
Merginos, o gal kuri patartų kaip pasigaminti glajų namuose?
Pirmą kartą kepsiu sausainukus, ir glajų nori pasigaminti namuose, nes šiuo metu tikrai neturiu galimybės pirkti 🙂
Julija, jei kalba eina apie paprastą baltą glajų, tuomet viskas labai paprasta: cukraus pudra + kiaušinio baltymas + citrinos rūgštelė. Į dubenėlį su kiaušinio baltymu po truputį berk cukraus pudrą ir vis maišyk, kol bus tinkamos (gana tirštos, kad būtų galima piešti meduolius ir viskas „neišplauktų) konsistencijos. Dėl skanumo žiupsniuką citrinos rūgštelės įmaišyk, pagal skonį. Ir viskas 🙂
[…] 1 porcija meduolinės pepparkakor tešlos […]
Kepiau Kalėdoms. Puošiau cukraus glajum. mes mėgstam stipresnio skonio, tai dėjau cinamono ir imbiero gal po 2 v.šaukštus, nebuvo per stipru, galima ir daugiau, mano skoniui. Bet nenaudojau gvazdikėlių, nes nepatinka jie. Žodžiu, prieskoniai tai čia jau skonio reikalas.
Bet kitas momentas – labai sunkiai ėjosi formuoti meduolius, nes nors ir pašaldyta, tešla be galo trapi ir minkšta gavosi, gal reikėjo daugiau miltų (dėjau gramas graman pagal receptą). O skonis gavosi labai geras – nekieti visai, nors kočiojau storai (plonai nesigavo dėl tešlos trapumo), ir gavosi tokie lengvai atkandami meduoliukai, superskanūs.
Birute, čia tai pokštas – man kaip tik toookia puiki, tokia elastinga, be galo lengvai besikočiojanti tešla gavosi, tiesiog idealiausia bene, kokią rankose esu laikiusi. Tikrai. Ir tikrai ne man vienai taip. Todėl, kur čia šuo pakastas, net sunku atspėti. Galbūt sirupą tą „karamelinį” nepilnai išvirėte, iki tąsumo? O kad miltų trūko nemanau – juk tada tešla kaip tik būtų lipni, o ne biri.. Hm, na, bet belieka nuoširdžiai džiaugtis, kad nepaisant proceso, rezultatas gavos skanus 🙂 Nors irgi ne toks, koks turėtų būti pagal viską. Bet viskas gerai, kas gerai baigiasi :))
Tai ir galvoju, kad reikės bandyti ir per kitas Kalėdas pagal šį receptą kepti, nes skonis tai labai geras. Ko gero, gali būti esmė sirupe, gal jį per trumpai viriau. Tiesa, prisiminiau, kad vieną komponentą ėmiau juk kitokį, vietoj „Demerara” cukraus – tamsiai rudą „Muscovado” cukrų, nes tokį jau nusipirkau… Tiesiog tas mano tešlos trapumas pasireiškė tuo, kad viskas gerai vyko iki tol, kol reikėdavo paimti suformuotą sausainį ir perkelti į skardą, neįmanoma, jis man plyšdavo rankose nuo savo meno svorio. Todėl tik storai kočiotus sausainiukus pavyko suformuoti šiaip taip.
Na, jei trapumas pasireiškė taip, o ne kitaip, tai vieną dalykėlį galiu rekomenduoti – kočiokite tešlą tiesiai ant kepimo popieriaus, išspauskite sausainius ir nuo kepimo popieriaus nuimkite tik tuos tešlos likučius. O išspausti sausainiai liks jau ant jo, todėl jų nereikės niekur perkėlinėti 🙂
Tai va taip ir pagalvojau, kad ko gero reiks daryt, jeigu vėl taip bus ir kitą kartą. Nes būtinai kartosiu.
Tikėkimės, kad kitas kartas bus sėkmingesnis 🙂
Asta, ačiū už nuostabų receptą. Nors Kalėdos jau praėjo, bet šiandien – pirmąją naujųjų metų dieną, kepiau šiuos dieviško skonio meduolius. Esu iš tų šeimininkių, kurios nieko tiksliai nematuoja. Taip dariau ir šį kartą. Nežinau, ar taip tiksliai pataikiau, ar kas nutiko, bet meduoliai išėjo nerealūs, tešla paklusni, elastinga. Viskas puiku. Tiesa, pirmus gal vos vos per plonus iškočiojau. Netrukus įdėsiu visą gamybos ir valgymo prosesą į savo tinklapį http://www.fotoflash.lt
Ačiū, kad kuri ir daliniesi. Su Naujais metais, sėkmės Tau 🙂
Irma, nėra už ką 🙂 Labai džiaugiuosi, kad viskas pavyko ir patiko 🙂 Labai lauksiu, kol galėsiu pamatyti visą meduoliukų kepimo bei ragavimo procesą tavo tinklapyje 🙂
Taigi FOOD PROCESSOR ne kas kita, o kombainas ir švedės nesivargina minkyti tešlų su rankomis, jei turite namie tokį tik pasilegvinsite savo darbą!
Sėkmės šiais metais kepant Kalėdoms !!!
O štai čia nuoroda apie kombainus ir kokių jų tik nebūna! ;-)))
http://www.google.se/search?q=food+processor&hl=sv&prmd=ivnsr&tbm=isch&tbo=u&source=univ&sa=X&ei=G5iITZe9M5HGswb0l7zDDA&ved=0CEYQsAQ&biw=1280&bih=709
Azalija, ačiū už nuorodą ir už papasakojimą 🙂 Deja, tokio dalyko aš neturiu, todėl ir naudojuos rankomis sėkmingai :))
Labas vakaras,
jau pradedu narstyti po kaulelį vos ne kiekvieną kalėdinių meduolių receptą. Planuoju šiais metais „statyti” meduolinį namelį. Susidūriau su problema, tad tikiuos, kad padėsite ją išspręsti savo žiniomis. http://www.marthastewart.com/339021/molasses-gingerbread-cookie-dough tai receptas, pagal kurį norėčiau gaminti namuką. Jūsų nuomone, ar verta juo pasitikėti? Gal galite paaiškinti man porą dalykų?
1. Recepte parašyta naudoti mollasses. Tai yra cukrus ar kaip ir jūsų recepte minimas melasos sirupas? O gal tai vienas ir tas pats? Ta cukraus įvairovė visai supainiojo mane.
2.Turiu nusipirkus tamsaus cukraus(mollases). Ant pakelio parašyta, kad įpylus į dubenį ir apdengus drėgnu rankšluosčiu, cukrus atgauna savo pradinę formą. Taigi, ar palaikius tą cukrų gausiu vadinamąjį melasos cukrų?
3. Tame nuorodoje esančiame recepte reikia naudoti rudą cukrų ir melasą. O kiaušiniai neminimi, tad ar patikimas šis receptas?
Būsiu dėkinga už visas Jūsų suteiktas žinias. 😉
[…] 1 porcija meduolinės pepparkakor tešlos […]
[…] 4 persikai 500 g maskarponės sūrio 220 g cukraus 2 valg. š. citrinos sulčių 500 ml grietinėlės 230 g meduolių […]
Pagaliau atradau tobulų meduolių receptą, jau iškepus supratau, kad jie nuostabūs, dingo nuo stalo staigiai, tai teko dar ir dar kept 🙂 Dabar paslėpti sandarioje dėžutėje ir tik galiu įsivaizduoti kokie nerealūs jie bus Kalėdų rytą 🙂
Ačiū dar kartą Jums už nuostabius receptus!
Rūta, nėra už ką 🙂 Aš jaučiausiai tikriausiai lygiai taip pat, kai pirmą kartą atradau šį receptą. Nuo tada meduolius kepu tik pagal jį 🙂
Puikus receptas! Nesenai iš šių sausainių tešlos kepiau namelį, o dabar kepsiu ir sausainius, kuriuos ruošiu dovanoms 🙂
Svaja, ačiū, džiaugiuosi, kad patinka 🙂 Kvapnių ir skanių kepinių!
Turbut 30 kartų perskaičiau receptą ieškodama ką praleidau ar padariau ne taip..nu nerandu, nebent tai kad kiaušinis m dydzio..karamelė gavosi nuostabi, o tešla gavos tokia trapi ir riebi, tarp ruebaluotų pirštų net jaučiai miltų kruopeles ir tešlą galima laužyt..bandžiau kažką iš jos išspaust (nesikočiojo, trupėjo) tai kantrybės užteko tik pusei skardos..kepant jie visai prarado forma ir iškilo..dbr sėdžiu ir galvoju ka daryt su likusiu kamuoliu tešlos o taip norėjau tu sausainių, tris metus kaupiausi ir še boba devintines.. o gal bandyt su kitais miltais, gal čia tie ekstra miltai tokie nesukimbantys į vientisą tešlą
ateinu su update savo ankstesniam komentarui, kad tesla pavyko reabilituot 🙂 imusiau dar kiausini ir dadejau miltu, pamarinavau para laiko saldytuve ir pavyko ja isminkyt nors ir ne taip plonai kaip man noretusi 🙂 o apie skoni tai man siek tiek persaldu ir prieskoniu kitakart deciau daugiau nes megstu intensyvu skoni, nors zinau kad kiti tu gvazdikeliu visokiu nemegsta 🙂 as prieskonius maliausi kavamale, dar dejau kardamono ir kvapiuju pipiru tai aromatas – pasaka 🙂
[…] šaltinis Saulėta virtuvė/Delicious […]