Jau keletą metų mes turime vieną gražią tradiciją. Metų pabaigoje (ar naujų pradžioje) imame popieriaus lapus ir juodu ant balto išdėstome visus mažus ir didelius savo Metų Tikslus. Siekius, svajones, viltis.
Na, suprantat… Kitais metais aš susirasiu darbą. Išsikepsiu croissaints. Nukeliausiu į Prancūziją dar kartelį. Perskaitysiu tokią ir anokią knygą. Numesiu tris kilogramus. Susidraugausiu su savimi ir savo ydomis. Pradėsiu taupyti. Ir taip toliau, ir panašiai…
Savo prirašytus popieriaus lapus suvyniojam, surišam ir dedam į seną šampano butelį. Paslepiam iki kitų metų ir… tikriausiai pamirštam. Prisimenam tik prieš kitus Naujus metus.
Tikriausiai tai, ką mes (aš) darome nėra visiškai sąžininga. Dažniausiai trečdalis punktų būna šiek tiek vaikiški, nes savaime suprantama, kad į mėnulį kitais metais mes nenuskrisim. Kitas trečdalis dažniausiai būna šiek tiek gudrūs, nes jų rezultatų išmatuoti nelabai įmanoma. O kartais gal ir įmanoma, bet taip sunku, kad į tokią žiaurią akistatą su savimi stoti tiesiog nesinori. Na, ir paskutinis trečdalis… tai, ko mes norim ir ką galim pasiekti, jei tik pakrutinsim savo užpakalius nuo minčių sugebėsim vieną dieną peršokti prie darbų.
Jei sąžiningai, porą pastarųjų metų sugebėdavau išbraukti po vieną ar po porą nelabai reikšmingų punktų. Tačiau, jau dabar žinau, kad šiemet ištraukusi iš butelio savo lapą suprasiu, kad metai buvo turtingi ir turiningi. Kad vis tik nesėdėjau vienoje vietoje ir nelaukiau, kol viskas atsitiks savaime ar atskris pas mane pro atvirą langą ant auksinės lėkštutės. Tai geras, labai geras jausmas. Kiekvienas brūkšnys, kiekvienas „atlikta!“ taip paglosto širdį, ypač žinant, kad tai dideli ir reikšmingi dalykai… Taip, 2010 – ieji buvo puikūs. Labai!
Nežinau, gal ir Tu, mielas skaitytojau, rašai tokius sąrašus ar tiesiog ant popieriaus išdėstai svajones. O gal mintyse viską suguldai į tvarkingas lentynėles ir širdyje pasižadi. Sau ar kažkam. Tyliai ar garsiai. Man atrodo, kad daugeliui Naujieji Metai yra bent truputį nauja pradžia. Bent truputį kitokia. Su didesnėm ar mažesnėm viltim. Todėl – visai nesvarbu, ar tos viltys ant popieriaus, ar mintyse, ar širdyje – linkiu Tau, kad jos išsipildytų. Galbūt akimirką, kai visai netikėsi ir nesitikėsi, kai būsi truputį nusiminęs ar net benuleidžiantis rankas. Kad netikėtai ateitų, pasibelstų į duris ir sudrebintų Tavo pasaulį. Kad įžiebtų džiaugsmą, dovanotų meilę, tikėjimą ir tikrą didelę laimę.
Tegul Naujieji Metai bus Svajonių Išsipildymo Metai.
Skonis: 10/10. Ar žinote bandeles-palmytes iš prekybos centrų lentynų? Tokios nemažos, iš sluoksniuotos tešlos ir nemenkai cukrinės? Jei taip, tai štai jums alternatyva, nes skonis labai labai laaaabai panašus, tik forma kitokią, o bet tačiau ją galima keisti, kaip tik jums norisi. Mes šiuos cukrinius suktinukus įvertinome labai puikiai – jie pasigamina itin paprastai, greitai, reikia vos poros produktų, o skonis labai šaunus. Dešimtukas! 🙂
Sudėtingumas: paprasta kaip du kart du.
Cukriniai suktinukai
Atsispausdinti
INGREDIENTAI
500 g bemielės šaldytos sluoksniuotos tešlos
115 g cukraus
keli šaukštai vandens
GAMINIMO EIGA
1. Sluoksniuotos tešlos lakštelius šiek tiek iškočioti ant miltais pabarstyto paviršiaus.
2. Aptepti vandeniu ir tolygiai apibarstyti cukrumi.
3. Susukti į ritinėlius ir kiekvieną supjaustyti nestorais gabalėliais.
4. Išdėlioti ant kepimo popieriaus, šaukšteliu šiek tiek paspausti.
5. Kepti iki 180° C temperatūros įkaitintoje orkaitėje, kol gražiai apskrus. Skanaus!
20 komentarai
Žinai kąąąą, vakar ieškojau savo praėjusių metų Lapo, dar Frankrikėj pildyto, ir.. Neradau. Paklydo. Dingo. Tai taip ir likau – nebeperžiūrėjusi pažadų.
Žinau, kad kai kuriuos tikrai įvykdžiau (20 filmų per metus? Check. 15 knygų? Check.), nors jau rašydama žinojau, kad įvykdysiu, tai nė nežinau, skaitosi čia ar ne.
O gal kartais vertėtų ne Pažadus parašyti (būsiu tokia anokia didelė protinga), o norus (nuskrisiu į mėnulį), daug maloniau, o po to, žiū, ir išsipildys.
Aš ir sakau, kad kažin, ar galimą tuos Sąrašus sąžiningais rašyt. Nes būna, kad lyg apsidrausdamas, parašai taip, jog aišku – padarysi. Išbrauksi. Ir galėsi save sveikinti 🙂
O kad aną Prancūzijos sąrašą pametei – gal taip ir turėjo būti? Bus dar tų punktų punkčiukų 🙂
O aš, beje, ir rašau tokį svajonių-pažadų-tikslų mišinį – nuo būsiu geresnė iki susirasiu darbą 🙂
beprasmiški tie sąrašai… kartą gyvenime teko ir pačiam surašyti vieną tokį sąrašą.. bet realiai tai tik forma nepasitikėjimo sau bei aplinkai
na, bent savo iniciatyva nerašiau, bet paplanuoti užimtumą(kas daroma visų) – yra sveika
man rodos, teko man laimė šitų skanėstų paragauti!
Egle? Egle! 🙂 Na va, tada dabar man belieka tyliai tikėtis, kad tau taip pat patiko 🙂
Linkiu, kad visi punktai šiemet išsibrauktų! Turiningų metų, Asta!
Palmytės, pancūzų klasika, tikrai saldokos. Kažkur esu mačiusi, kaip reik sulankstyti tešlą, kad tokia forma būtų. Bet kai skonis nuostabus, tai ir forma ne tokia svarbi kartais 🙂
Ačiū, Asta 🙂 Ech, būtų gerai… reikia tikėtis, o tada.. niekad negali žinoti :))
Aš turiu kažkur irgi atsispausdinus instrukciją, kaip tą tešlą lankstyti reikia, bet kažkaip pagalvojau, kad „ai..”. Kadangi šie sausainėliai buvo vieni iš daugelio, tai norėjos ir paprasčiau, ir greičiau 🙂 Skonio tai nekeičia, o su formom eksperimentuot galima kiekvieną kartą 🙂
Uoj, Aš taip pat rašau tokius „laiškelius sau”.. Patapo nedidelė asmeniška tradicija. Juk visad malonu peržvelgt kaip keičiasi prioritetai, norai ir svajonės.
O tie sausainiai atrodo viliojančiai.. Jei teisingai nujaučiu į apie kokį parduotuvinį variantą rašei – reiks suskubti išsikept!
ammba, manau, nujauti teisingai 🙂 Parašyk, kai (jei) išsikepsi, kaip patiko 🙂
Kūrybingų ir spalvingų naujųjų metų! Linkiu, kad visi punktai būtų įvykdyti 😉
Oi, Viktorija, kad tavo linkėjimai tiesiai Jam į ausį :))
Kai kurie dalykai tiesiog nesuplanuojami. bet tikslų turėjimas verčia pajudinti užpakalį ir judėti į priekį.
Gražių, kūrybingų ir šviesių ateinančių, Asta!
Ačiū, Eglut 🙂
Aš gal truputį kitu kampu į tuos sąrašus žiūriu. Ne pernelyg rimtai ar sureikšmintai – man tiesiog malonu rašyti, svajoti, o paskui po metų peržiūrėti ir dažnai nustebti 🙂 O dalykų nesuplanuojamų tikrai būna… ir tai gerai arba blogai, bet būna ir tiek – normalu 🙂
Į tokius dar cinamono visad dedu – gardumėlis 🙂
Aš irgi su cinamonu ir cukrumi esu kepus, bet – keistumas didelis! – šitie mums patiko netgi labiau 🙂
Kokia jauki tradicija, taip ir susimąstai, koks pasaulio gražumas dėl tokių dalykų. Aš ir mėgstu apmąstyti, kokie buvo metai, kas pasiekta, kas pamiršta, o kur truputį patingėta 😀 O ir sausainukai labai jaukūs…Apibendrinant, užėjau, lėtai perskaičiau, pasigrožėjau ir užsisvajojau…Ačiū 🙂
Ačiū už šiltus ir gražius žodžius, Sima 🙂 Tu visuomet čia, saulėtoje virtuvėje, labai labai laukiama 🙂
as tokius darau tik vietoje cukraus su vandeniu as tepu rududu tai irgi labai skaniai gaunasi
Labai įdomus variantas 🙂 Reikės išbandyti, kai kada indelis namuose apsigyvens :)) Ačiū už idėją 🙂
Keksiukai buvo labaiii skanus aš su drauge (man 11 jai 12) kepeme juos glajus nesigavo???? … Bet mes į jį idejom miltų , sviesto , kondensuoto pieno ir glajus pavyko skanus !!(reikia bandyti glajus gaminti su tėvais :)) )