Laikas lekia beprotišku greičiu. Apsidairius aplinkui, sunku suvokti, kad jau taip žalia. Kad dar neseniai reikėjo drebėti net su ilguoju, šiltuoju paltuku. Kad dar, atrodo, vakar iki bakalaurinio darbo finišo buvo likęs visas pusmetis, to šiandien – beveik vienas (sunku ir pagalvoti..) pusmetis. Ir darbe prie to pačio stalo sėdžiu jau ketvirtį metų, kuo nė už ką nepatikėčiau.
Pastarosios keturiolika dienų taip pat prabėgo akimirksniu. Jogurtinės savaitės – jos buvo skanios. Bet „Activia” jogurto indeliai ėmė ir pasibaigė, šiandien nuplėšiau paskutinį popierėlį nuo paskutinio indelio, ir godžiai kabindama šaukšteliu galvojau, kaip čia visą šią keturiolikos dienų atrakciją apibendrinti.
Taigi… būsiu sąžininga. Nepastatyčiau šiandien „Activia” jogurto ant aukščiausios pakylos, neužkabinčiau auksinės karūnos ir nedainuočiam jam aukštinančių dainų… Nėra jis nei tobulas, nei auksinis. Bet o kas dabar auksinis? Vieną kitą E rasim visur, o čia jie bent jau ne dideli blogiečiai (apie juos rašė mergaitė iš rožinio miesto, taip pat dalyvaujanti eksperimente). Kad jogurtai skanūs, pritariu. Pats skaniausias – braškinis indeliuose ir geriami jogurtai, mažiausiai patiko vyšninis, bet šitą jau seniai žinojau. O svarbiausias vis tik šioje akcijoje yra pilvukas! Bet, nežinau, ar tai naujienos geros, ar blogos – teisybė ta, kad maniškis gyvena taip pat, kaip prieš eksperimentą. Nei mažiau išsipūtęs, nei labiau įdubęs – toks, kaip visada. Taip, kaip visada. O ir šiaip, žiūrėkim tiesai į akis – jei sveikai maitinsimės, jei aktyviai sportuosime, jei nuoširdžiai bandysime išvengti streso – tiek mes, tiek mūsų pilvukas tikrai gyvens geriau. O jogurtas paskanins pavasariškas dienas.
O dienas paskaninti gali ne tik jogurtas, bet ir jogurtiniai desertai. Ir aš garsiai bei drąsiai sakau – šis jogurtinis rudojo cukraus keksas nuo šios dienos yra naujasis mano favoritas! Meilė nuo pirmo kąsnio…
Skonis: 10/10. Labai labai drėgnas, minkštutis ir tikrai, tiesiogine to žodžio prasme burnoje tirpstantis keksas. Fantastiškai skanus, truputėlį karamelinis ir neatsivalgomas. Vienas iš nedaugelio keksų, kuriuos drąsiai galima valgyti net be puodelio arbatos, todėl jei esate drėgnų kepinių mėgėjai, lėkite į virtuvę. Dabar pat.
Sudėtingumas: paprasta kaip du kart du.
Kur radau? Canelle et Vanille
Jogurtinis rudojo cukraus keksas
AtsispausdintiINGREDIENTAI
170 g sviesto
150 g rudojo cukraus
85 g cukraus
50 g muskovado cukraus
1 citrinos žievelė, nutarkuota
1 arb.š. vanilės ekstrakto
2 kiaušiniai
180 g jogurto (naudojau geriamą persikinį Activia jogurtą)
180 g miltų
1 arb.š. kepimo miltelių
GAMINIMO EIGA
1. Sviestą išsukti su visomis trimis rūšimis cukraus, kol taps purus, apie 2 minutes.
2. Suberti tarkuotą citrinos žievelę ir supilti vanilės ekstraktą.
3. Po vieną įmušti kiaušinius, po kiekvieno gerai išplakant masę.
4. Supilti jogurtą. Išmaišyti.
5. Suberti miltus ir kepimo miltelius. Lengvai išmaišyti, kol neliks sausų miltų.
6. Supilti paruoštą tešlą į kepimo formą ir kepti 180 °C temperatūros orkaitėje apie 40 minučių (originaliame recepte – 20 minučių).
7. Skanaus!
40 komentarai
butinai ryt kepsiu 🙂
Rūta, skanaus! 🙂
Ka tik iskepiau. Skanus keksiukas tik man kiek per saldus ir kepiau gerokai ilgiau, bet cia tikriausiai nuo orkaites ypatumu priklauso.
Vili, na, cukraus kiekį galima šiek tiek sumažinti, jei per saldu 🙂 O aš taip pat kepiau gerokai ilgiau – bet originaliam recepte buvo toks laikas parašytas 🙂 Bet jei ne man vienai ilgiau kepė, tai pataisysiu 🙂
Tikrai tik 20 minučių jis kepa? 🙂
Karolina, toks laikas buvo nurodytas originaliam recepte 🙂 Bet štai ir aš, ir vili ilgiau kepė, tai pataisysiu ir aš tas 20 minučių į visas 40 min. :))
na jau kantriai laukiu, kol iskeps, as nedejau citrinos, nes visai pamirsau apie ja parsduotuvej, man apsipirkinejant kilo mintis iskepti si keksa, tai stengiausi atsiminti ingridientus, mazinau cukru, balto visai nedejau, ir naudojau labai skanu persikini jogurta, miltu gal apie 200g, na viskas puikiai issimaise, labai kvapus 🙂 aromatas nedrasiai jau verziasi pro mano orkaites dureles :)tai laukiam laukiam 🙂
Labai skanus keksiukas, drasiai 10+ 🙂
Rūta, labai džiaugiuosi, kad keksas sužavėjo ir nusipelnė tokių aukštų vertinimų :)) Kuriems aš, be abejo, visiškai pritariu 🙂
Asta,kur pirkote muscovado cukru?
Živilai, pirkau Vilniuje, „Marks & Spencer” 🙂
Aš irgi išbandžiau, kadangi muscovado cukraus nebuvo kur netoli ieškot, tai tiesiog pyliau 200g rudojo. Ir kepiau jį gal net daugiau nei valandą – nors viršus ir apskrudo greičiau, vidus dar buvo visai skystas. Tiesa, ir išėmus iš orkaitės dar jis taip tvirtai nesilaikė, buvo toks skystokas, tai tiesiog palaikiau jį formoj atvėst, kad nesugriūtų. Atvėsęs tapo normalios konsistencijos, buvo galima drąsiai pjaustyt ir ragaut. Mmmmm, pasaka! 🙂 Tik mąstau, ką daryti kitą kartą kepant – gal bandyt dėt daugiau miltų? Ar tas toks tešlos skystumas normalu?
Egle, šitas keksas savo konsistecija visa yra šiek tiek panašus į brownie – jie irgi kartais tik iškepę, kol dar šilti, atrodo per skysti, netvirti ir keliantys abejonių. Bet atvėsę sutvirtėja ir rezultatas – drėgnas, burnoje tirpstantis pyragas 🙂 O jeigu pridėtum daugiau miltų, tai prarastų keksas tą savo drėgnumą ir tai nebūtų gerai 🙂 Taigi, manau, kad viskas buvo puikiai pas tave, kaip ir turėjo būti, o kepimo laikas dažnai nuo orkaitės priklauso, taigi.. 🙂
ir as bandziau, labai skanu, namiskiams patiko, saldokas, bet juk pyragas! Aciu uz receptuka!
Kristina, na taip, saldokas jis. Bet saldumynai dažnai saldoki būna :)) Už receptuką nėra už ką, džiaugiuosi, kad patiko 😉
Turi čia daug daug daug labai gerų receptukų. Bandyti tenka dažnai 🙂 Bet šitas va nelipo visai. Na nesivalgo ir tiek… 🙁 Guli sau supjaustytas riekutėmis, ir nenyksta niekaip 🙂
Anžela, na, labai gaila tikrai, kad „nelipo” šis keksas. Pas mus jis dabar vienas iš favoritų, bet juk skonis toks jau dalykas – nepasiginčysi ir savo tiesų neįrodysi. Tačiau džiaugiuosi, kad randate čia daugiau gerų receptų, tikiuosi, ir toliau jų dar bus ne vienas 🙂
Velnias nusipirkau kazkoki molasses cukru :DDD Kazi jis tiktu pakeisti muskavodo cukru? ai isbandysiu ryt, o kada uzmatysiu muskavodo tada ji pirksiu ir kepsiu su juo 🙂
Nes be galo be krasto megstu TIK slapius keksus, pyragus.
P.S. Astule, as taves vis pasigendu!!!!!!!
Indre, jei nusipirkai melasos cukrų, manau, jis puikiai tiks 🙂 Ir neabejoju, kad keksas gausis puikus! Tačiau labai lauksiu komentarų 🙂
P.S. Kaip smagu girdėti. Miela. Bet, deja, dabar didžiąją dalį savęs atiduodu artėjančiam bakalauro gynimui… nors stengiuosi, bent kartais pasivaident ir primint apie save. Baisu, kad kai vasarą jau tikrai grįšiu, visi bus išsilakstę iš saulėtos virtuvės 🙂
Ateinu su komentarais apie si keksa. Pirmiausia noriu pasakyti kad abu su vyru, tik tik istraukta is orkaites keksa, puse jo sudorojom iskart…. Jis uzgerdamas pienu as kava 🙂
Kita pusike valgem leciau jau ir pravesusi 🙂 Paskutini gabaliuka „damusiau” siryt 🙂
Ir skaniausias jis vis del to buvo man siryt, nors begalo skanus buvo ir karstas dar. Gal skaniausias del to kad buvo likes mazas gabaliukas 🙂
Taciau abu su vyru priejom nuomones kad per saldu!!! Nors siaip mudviem per saldu nebuna niekad!!!! Keksas tikrai vertas aukstu balu(nors ir ne su tuo cukrum gaminau hehehe), kepsiu tikrai dar ne karta, tik cukriuko truputi pamazinsiu.
Ir vel eilini karta sakau Astai DIDELI ACIU!
Indre, nėra už ką! 🙂 O aš eilinį kartą džiaugiuosi puikiais komentarais ir tokiu dideliu kekso pasisekimu :))
Aišku, cukrus ir saldumas – subjektyvus dalykas. Todėl čia jau kiekvienam reikėtų pagal save prisiderinti. Nors mums per saldu nebuvo, bet gal čia tik mes tokie bepročiai saldomanai :))
REIKIA NAUDOTI NATURALU JOGURTA O NE SALDU,DEL TO IR KEKSAS PER SALDUS.
Vida, ačiū, labai teisingas pastebėjimas 🙂
Labai nuostabus keksas, nepersaldus (dejau naturalu jogurta, nes nepripazystu saldziu), toks truputi karamelinis, tik kepiau apie 50 min.Aciu uz puiku recepta 🙂
solo, džiaugiuosi, kad keksas patiko 🙂 Ir nėra už ką, tai tau ačiū, kad išmėginai ir dar nuomone pasidalinai 😉
Su melasos cukrum irgi labai gerai iseina. Super receptas! Laaabai skanu 🙂
Vaiva, džiugu, kad patiko 🙂
štai ir dar vienas receptukas išbandytas iš ”Saulėtos virtuvės” lobyno…na ką aš galiu pasakyti…oi, Asta, nežinau nežinau…šitas keksas- pyragas toks…na kaip čia pasakius….dieviškas 😀 tikrai neatsivalgomas, nepakartojamas ir vienas skaniausių malonumų 🙂
Ilona, super! 🙂 Labai puikiai nuteikia tokie komentarai, tikrai 🙂 O, beje, šiam komentarui aš tikrai iš visos širdies pritariu 😀
Suuuper! Labai skanus 🙂 Visiems rekomenduočiau išbandyti! 😉
Lina, ačiū! 🙂 Džiugu girdėti! 🙂
Visiska tobulybe! Naudojau naturalu jogurta, vietoj citrinos – apelsina ir papildomai banana ipjausciau. Sis pyragas tikrai bus itrauktas i megstamiausiu sarasa!
Labai džiaugiuosi! 🙂
o jei keksiuku formose kepciau? nes turiu didele forma, ji silikokine geles forma. kazin tiktu ji?
Tiktų įvairiausios formos. Svarbiausia, keičiant formą, stebėti kepimo laiką – mažesnėse formelėse keksiukai iškeps greičiau, didesnėse keps ilgiau 🙂 Labai svarbu neperkepti kekso, kad jis neprarastų savo drėgnumo 🙂
Labai skanus, katik iskepiau!! :))
Labai džiaugiuosi! 🙂
o kikio dydzio jusu skarda, butent tokiam keskiukui? 🙂 nes viena turiu, bet bijau, kad bus per didele, ten gal labiau duonai kepti tinkama 🙂
Vaida, šiam keksui naudoju pakankamai didelę kepimo formą, 32×12 cm dydžio 🙂