Uh… na ir įtempta savaitė buvo.
Iš pradžių buvo mano gimtadienis. Atrodytų, žinia puiki, tačiau kepti tris tortus prie +30 laipsnių pasirodė nemenkas iššūkis. Bet kadangi šiluma – mano draugas, nesiskundžiau. Iškepiau, papuošiau ir paskui juos valgėm. Vieną dieną valgėm vieną su vienais žmonėm, kitą dieną kitą su kitais žmonėm, trečią dieną – trečią. Su trečiais, žinoma. Kol suvalgiau po gabalėlį torto su visais, praėjo bene pusė savaitės. Jokiu būdu nesakau, kad tai blogai (priešingai!), nors neneigsiu, kad mano pačios gimtadienis man nėra pati geriausia diena metuose. Kažkaip… nesava jaučiuosi. Todėl kai visi tortai galiausiai buvo suvalgyti, visi kavos puodeliai išgerti, visos dovanos išpakuotos, visiems už sveikinimus padėkota ir su visais atsibučiuota, viduryje savaitės atsikvėpiau šiek tiek lengviau.
Nors kai pagalvoju, žodis „atsikvėpiau” šiame pasakojime gal ir netinka. Nes kaip ir tikriausiai visi žmonės visame pasaulyje, taip ir aš šią savaitę – paskutinę savaitę prieš dviejų savaičių trukmės atostogas – visomis to žodžio prasmėmis nu-si-laks-čiau. Dirbau prieš darbą, darbe ir po darbo, kartais net sapnavau darbą, o po nepilnai penkių valandų miego išgirdus žadintuvą, net negalėjau pagalvoti, kad vėl reikės į darbą. Bet būkim sąžiningi, ar ne? Kai likusių iki atostogų dienų skaičius kasdien mažėja nuo 5 iki 1, tai kelia ne tik beprotišką paniką, bet ir velnišką džiaugsmą. Nes mintyse tik ir sklando vienas faktas: ramiai, tuoj ateis diena, kai tas skaičiukas bus 0.
O ta diena jau šiandien. Darbai nudirbti, darbo kalendoriai užversti, kompiuteriai išjungti. Net įmonės vasaros šventė vakar buvo atšvęsta su bene dviem šimtais kolegų, tad atėjusios mano vasaros atostogos buvo deramai apvainikuotos.
Ir štai sėdžiu šiandien apmiegotom akim. Laiko neturiu iš tiesų nei minutės. Reikia persilakuoti nagus – dabar kiekvienas iš dešimties šviečia skirtingomis spalvomis, kas labai derėjo Pepei, į kurią bandžiau įsikūnyti vakar, bet visiškai netinka Astai, kuria esu ir būsiu dabar. Reikia susikrauti lagaminą. O jis vis dar absoliučiai tuščias. Tiesą sakant, prieš tai dar reikia kelis kartus perversti spintą, kad žinočiau, ką į jį dėti. Dar reikia nuvažiuoti į parduotuvę, į banką ir dar šen bei ten. O dar ir numigti kelias valandas labai norėčiau prieš skrydį, iki kurio laiko liko tiek nedaug…
Ramiai, sakau sau. Įkvepiam, iškvepiam. Aš viską spėsiu. Išgersiu puodelį arbatos, penkias minutes atsipūsiu, susidėliosiu visas mintis į vietas, susirašysiu dienos planą ir… įvykdysiu jį. Paprasta.
O tada atostogausiu. Atostogausiu, atostogiausiu, atoooostogausiu.
Skonis: 10/10. Labai labai gera alternatyva tradiciniam Tiramisu. Šis ypač tinkamas karštai vasarai, nes yra gaivesnis, maloniai saldžiarūgštis nuo jaučiamų citrinų skonio. Mėlynių ir citrinų derinys taip pat yra labai puikus, todėl uogos ne tik daro desertą dar vasariškesnį, tačiau idealiai papildo skonį. Labai rekomenduočiau visiems!
Sudėtingumas: nieko labai sudėtingo.
Kur radau? Sezoninė virtuvė
Citrininis tiramisu su mėlynėmis
AtsispausdintiINGREDIENTAI
500 g maskarponės sūrio
500 g plakamosios grietinėlės
1 arb.š. vanilinio cukraus
2 citrinų nutarkuota žievelė
150 – 200 g cukraus (arba pagal savo skonį)
400 – 500 g šviežių mėlynių
Sirupui:
2 didelės citrinos
100 g cukraus
1 puodelis vandens
biskvitininiai sausainiai
šokoladas apibarstymui
GAMINIMO EIGA
1. Išvirkite citrininį sirupą. Citrinų žieveles nutarkuokite ir atidėkite kremui.
2. Pačias citrinas supjaustykite į kelias dalis, sudėkite į nedidelį puodą. Suberkite cukrų, supilkite vandenį ir virkite ant vidutinės ugnies 15-20 minučių, kol citrinos visiškai suminkštės.
3. Nuimkite nuo ugnies, atidėkite į šalį ir palikite ataušti.
4. Pasiruoškite kremą. Grietinėlę lengvai išplakite su cukrumi, vaniliniu cukrumi ir citrinos žievelėmis.
5. Į grietinėlę per kelis kartus sudėkite maskarponę ir suplakite, kol gausite vientisą tirštą kremo masę.
6. Pasiruoškite indą ar dubenį, kuriame ruošite desertą.
7. Biskvitinius sausainėlius mirkykite citrinų sirupe ir sluoksniuokite inde. Sudėjus vieną sluoksnį sausainių, ant viršaus tolygiai paskleiskite dalį kremo. Tuomet tolygiai užberkite kelias saujas mėlynių.
8. Taip susluoksniuokite visus biskvitinius sausainius, kremą ir mėlynes. Viršutinis sluoksnis turėtų būti kremo.
9. Viršų apibarstykite smulkintu šokoladu ir papuoškite saujele mėlynių.
10. Dėkite į šaldytuvą ir palaikykite per naktį.
11. Skanaus!
18 komentarai
sveikinu su praejusiuoju ir linkiu cool atostogu!!!
Ugne, ačiū! 🙂
Su gimtadieniu! O rankšluostis – kaip mano. 😀
Vilma, ačiū 🙂 Ranšluostėlis neseniai mane suviliojo vienam dideliam prekybcentry 🙂 Jų gi niekad per daug nebūna 🙂
Su praėjusiu gimtadieniu 🙂 Gražių atostogų! Džiugu, kad patiko 🙂
Ačiū, Rennie 🙂 Tikrai labai patiko 🙂
Mane ten pat… 😉
Kur, kas, kaip…? 🙂
kaip tik valgau paskutinį gabalėlį šį nuostabaus kitokio tiramisu 🙂 Skonis tikrai 10balis, tačiau tik pastovėjęs naktį. Ragavome pastovėjusį kelias valandas, tai per daug buvo citrinos ir jau buvau išsigandusi, tačiau ryte jis buvo superinis. Kitą kartą rinkčiausi uždaromą formą, nes stikliniame dubenyje atrodo išties gražiai, tačiau sunku gražiai išimti gabalėlį 🙂
Asta, labai smagu, kad patiko! 🙂 Na, aš tokio tipo desertus visada, kad ir kaip be proto sunku būtų išlaukti, palaikau per naktį 🙂 Man jie tuomet daug skanesni 🙂
Taip, labai skanus tiramisu su citrinos rugstele ir kuo daugiau uogu, tuo skaniau, atsveria kremo riebuma.
As irgi neiškentusi paragavau pastovejusi tik pora valandu, tai issigandau, kad nepavyko pyragas, taciau po nakties buvo idealus – skoniai tokie susimaišę ir subrendę.
Džiaugiuosi, kad patiko! 🙂 Atsižvelgdama į komentarus, pataisysiu receptą – laikyti per naktį ne tik rekomenduojama, bet ir būtina, o po kelių valandų geriau nė neragauti, jei nesinori išsigąsti 😀
o kazin kaip del silauogiu,ar nepagadintu reikalo?
Tikrai tikrai nepagadintų 😉
Man kilo klausimas ar tikrai jis sustingsta? Baisoka kad po nakties nebus tvirtas
Rasa, jis yra minkštas, kreminis, nelaiko savo formos kaip, pavyzdžiui, biskvitinis tortas 🙂 Todėl patogiausia jį ruošti inde aukštomis sienelėmis arba porcijiniuose indeliuose/dubenėliuose 🙂
Suprantu, kad ne biskvitinis. O kaip lėkšteje jis bus? Nes ruošiu jį stikliniame inde su aukštomis sienelėmis.
Rasa, net nežinau, kaip aiškiau apibūdinti, na, nebus jis skystas ir nebėgs per kraštus, bet ir nebus tvirtas, nelaikys formos kaip atpjautas gabalėlis. Tikriausiai dėsite jį į lėkšteles (ar nedidelius desertinius dubenėlius) tiesiog su šaukštus – taip jis ir atrodys 🙂 Nebus tvarkingas, bet bus skanus 😀