Tiramisu keksiukai

Kai man kartais pasidaro truputį slogu ir ilgu, kai pajaučiu, kad rutina ima truputėlį dusinti, aš vartau nuotraukų albumus. Gerai, būsiu sąžininga. Pastaruoju metu vartau vieninteles nuotraukas – tas, iš anapus Atlanto…

Šiandien, žvilgtelėjus į kalendorių, praskriejo mintis: mes grįžę jau beveik keturi mėnesiai. Išvykome prieš septynis. Ir vėl tas supurtantis suvokimas: kaip greitai bėga laikas. O atsiminimai – visi iki vieno – dar tokie ryškūs. Kartais vis dar naktimis sapnuoju, jog esu ten, o ne čia. Vis dar, žiūrėdama filmus, erzinu kitus šūkaudama, kur aš buvau ir ką mačiau. Golden Gate Bridge San Franciske – buvau! Santa Monikos paplūdimiai – vaikščiojau! Čikagos centras – buvau! Las Vegas ir tūkstančiai jo švieselių – o taip, ir čia aš tikrai buvau! Kartais, kalbėdama su žmonėmis, pagaunu save kalbančią vien apie tai, kas buvo Amerikoje, kaip buvo Amerikoje, kodėl buvo Amerikoje… plepu apie visokias smulkmenas ir taip noriu pasidalinti viskuo, ką teko patirti. Tik, žinia, niekam tie mano prisiminimai nėra tokie reikšmingi ir svarbūs, tokie įdomūs ir žavūs. Tik man… mums. Todėl galiausiai, tamsai užklojus gatves, mudu vėl kalbame ir su plačiausiom šypsenom primename vienas kitam, koks fantastiškas tai buvo laikas. Gyvenimo Kelionė.

Iki šiol aš nežinojau, kad kelionė gali duoti tiek daug. Kad kelionėje galima tiek daug atrasti. Savyje ir žmoguje, kuris yra šalia. Iki šiol dar nebuvau to patyrusi, niekada. Ir dar tikrai niekada po kelionės nesijaučiau… pasikeitusi. Geresnė. Kantresnė. Labiau tikinti. Labiau mylinti. Gyvenimą ir žmones.

Taigi, todėl dabar, kai man liūdna ar ilgu, aš vartau tas nuotraukas. Vėl nusikeliu ten: vėl sėdime ant kalno viršūnės, po kojomis esant bedugnei; vėl, įsikibę į grandines, negailestingai tvieskiant saulei, kopiame į viršukalnę, nuo kurios atsiveria neapsakomas vaizdas, o dar tas įveiktos baimės saldumas…; vėl pusryčiaujame neįtikėtinai mažame miestelyje esančiame mažame viešbutuke, maloniai plepėdami su viešbučio šeimininku ir kartu ant sienos pakabintame sename žemėlapyje ieškodami Lietuvos – ech, tai buvo didžiausi mano matyti keksiukai pusryčiams ir bene jaukiausias viešbutukas per visą kelionę; vėl miname greičio pedalą iki galo, kad tik spėtume pamatyti saulėlydį Malibu, o ten nuvykę, staigiai stabdome automobilį, statome, kur mažiausiai trukdome – o visur čia aplink vien privačios valdos – lyg išdykę vaikai lendame pro skylę tvoroje, kuri mus skiria nuo paplūdimio, ir vos vos spėję laiku, su palengvėjimu klestelime ant smėlio, dangui pamažu nusidažant ryškiai raudona spalva…

Vėl pasimetę ir išsigandę stovime vidury tuščio kelio tarp kalnų su sprogusia automobilio padanga, telefonui vos vos gaudant ryšį; vėl tiesiogine to žodžio prasme prarandame amą, pamatę pirmąjį kanjoną savo gyvenime; vėl patiriame nuostabą, kad tikriausiai tik čia per dešimt minučių gali išvažiuoti iš baltos žiemos ir patekti į smėlėtą vasarą.

Vėl pusę nakties lekiu tuščiais greitkeliais, Jam miegant šalia, nes velniškai noriu pamatyti saulėtekį Grand Canyon‘e, o pakeliui tiesiai prieš automobilį iššokus briedžiui ir per plauką nuo jo išsisukus, sustoju šalikelėje ir verkiu, nes niekad iš tiesų taip ir nesuvokiau, kad taip būti gali; vėl, laikydami batus rankose, saulei pakibus virš mūsų, gruodžio pradžioje braidome Ramiąjame vandenyne; vėl, skambant taip gerai žinomai melodijai, mes einame tvirtai susikibę rankomis į priekį, sakome „Taip“ ir vien dėl to žinome, kad kažkada čia dar sugrįšime.

O, man neužtektų šiandienos, kad surašyčiau viską, ką prisimenu taip ryškiai, lyg būtų nutikę šiandien. Man neužtenka žodžių pasakyti, kiek daug man tie prisiminimai reiškia… Tokio apsėdimo manyje nebuvo pasėję jokie Egiptai ar Turkijos. Kol kas taip užbūrė tik dvi kelionės – į Paryžių ir į Jungtines Valstijas. Į pirmąjį, aš žinau, kad dar tikrai sugrįšiu, o į Valstijas – svajoju ir tikiu. Dar reikia aplankyti Niujorką. Pasilabinti su Aušra. Las Vegas atšvęsti dešimtmečio jubiliejų su kokiu Elviu Presliu pašonėje. Dar kartą įveikti dvidešimties kilometrų trasą pėstute po kalnus kokiame nors žaviame parke. Aš labai nuoširdžiai tikiuosi, kad gyvenimas dar duos progą ten sugrįšti, o mes ja pasinaudosime. Tikiuosi, kad šis, paskutinis nuotraukų albumo puslapis, dar tikrai nėra pabaiga.

Aš nežinau, ar Amerika yra svajonių šalis, bet aš tikrai žinau, kad ši kelionė buvo, yra ir bus man lyg Svajonė.
Svajonė, kurią trokštu patirti dar ir dar kartą…

Skonis: 10/10. O ar gali būti kitaip? Minkšti, purūs, o maskarponės įdaras ir kepurėlė ant viršaus… mmm.

Sudėtingumas: nieko labai sudėtingo.

Kur radau? Call me cupcake

Tiramisu keksiukai

Atsispausdinti

Porcijos: 24 keksiukai

INGREDIENTAI

Keksiukams:
2 ½ puodelio miltų
2 arb.š. kepimo miltelių
1 arb.š. druskos
115 g sviesto
2 puodeliai cukraus
6 dideli kiaušiniai
½ puodelio natūralaus jogurto ar pieno
1 arb.š. vanilinio cukraus
¼ puodelio paruoštos stiprios kavos

Įdarui:
250 g maskarponės
½ puodelio cukraus pudros
1 valg.š. paruoštos stiprios kavos

Papuošimui:
250 g maskarponės
1 puodelis cukraus pudros
1 arb.š. vanilinio cukraus
1 puodelis riebios plakamosios grietinėlės

GAMINIMO EIGA

1. Įkaitinkite orkaitę iki 180˚C temperatūros. Pasiruoškite keksiukų formeles.
2. Dubenyje sumaišykite miltus, kepimo miltelius ir druską.
3. Kitame dubenyje elektriniu plaktuvu išplakite kambario temperatūros sviestą ir cukrų iki purios masės.
4. Po vieną įmuškite kiaušinius, po kiekvieno gerai išplakdami.
5. Sudėkite jogurtą (ar pieną), suberkite vanilinį cukrų ir dar kartą išplakite.
6. Į plakinį įmaišykite miltus. Nepermaišykite.
7. Paruoštą tešlą paskirstykite į kepimo formeles ir kepkite įkaitintoje orkaitėje apie 20 minučių. Ar jau iškepė, patikrinkite mediniu pagaliuku – įkištas ir ištrauktas iš kepinio centro, jis turi būti švarus.
8. Iškeptus keksiukus perkelkite ant grotelių ir atvėsinkite.
9. Iš keksiukų paviršiaus „išskobkite“ po šaukštelį tešlos.
10. Naudodamiesi šepetėliu, keksiukų paviršių (tuo tarpu ir „iškobtą duobutę“), aptepkite paruošta kava.
11. Pasiruoškite įdarą: dubenyje iki vientisos masės išmaišykite maskarponę, cukraus pudrą ir kavą. Šiuo kremu užpildykite „išskobtas duobutes“.
12. Paruoškite papuošimą: dubenyje suplakite maskarponę, cukraus pudrą ir vanilinį cukrų iki vientisos masės.
13. Kitame dubenyje išplakite grietinėlę iki standžių putų.
14. Atsargiai išplaktą grietinėlę įmaišykite į maskarponę.
15. Perdėkite kremą į konditerinį maišelį su žvaigždutės formos antgaliu ir papuoškite keksiukus.
16. Apibarstykite kakava, dekoruokite šokoladinėmis gėlytėmis.