Pirmoji mūsų tolima kelionė buvo į Egiptą. Tai buvo pirmoji mano kelionė lėktuvu apskritai, todėl malonaus jaudulio tikrai netrūko: prieš skrydį negalėjau užmigti, skrydžio metu buvau pasirengusi nufotografuoti kiekvieną debesį, o lėktuvui nusileidus, kojos tiesiog linko… ir nuo alinančio liepos karščio, ir nuo įspūdžio. Šitiek kilometrų nuo namų, pačioje Afrikoje, vaje!
Iš tos kelionės parsivežėme nedaug lauktuvių, tačiau pilną lagaminą gerų emocijų. Ne kiekvieną vasarą tenka skrieti per dykumas, nardyti tarp koralų ar nuo piramidžių rinkti akmenėlius ir paslapčia vieną slėpti kišenėje. Tarp viso glėbio nuostabių dalykų, kuriuos nuveikėme ar atradome Egipte, buvo ir baklava. Nors pirmąkart jos paragavau Lietuvoje, kai būtent tokių lauktuvių buvau užsisakiusi iš Turkijos, tas antrasis paragavimas buvo kur kas romantiškesnis ir tiesiog tikresnis. Juk baklava, kurią valgai Egipte, pasislėpęs nuo saulės po palme, aplink šmirinėjant ne vienam tuzinui egiptiečių, yra visai kitokia. Jei ir ne geresnė savo skoniu, tai bent jau tikrai sukelianti nepalyginamai ryškesnes emocijas.
Tų baklavos gabalėlių buvo ne vienas ir ne dešimt. Egipte, vėliau – Turkijoje. Beje, būtent Turkijoje, prisivalgius baklavos, pirmąkart saviškiui prasitariau apie savo maisto tinklaraštį, kurį rašiau jau bene metus. Nežinau kodėl, bet anksčiau man tokiam žingsniui lyg ir trūko drąsos, nors šiandien niekaip nesuprantu, kodėl gi? Šiaip ar taip, vietoje to, kad tą pačią dieną būčiau pasidžiaugusi savo naująja veikla, ir toliau ilgą laiką aiškinau, kad „oi, ne, gaminti tai aš nemėgstu, ne ne…” (kiek anksčiau tai buvo gryniausia tiesa!), o visus iškeptus keksiukus laikiau gilioje paslaptyje. Taip, juokingi kartais būna tie žmonės; bent jau aš tikrai ne kartą esu pasielgus labai juokingai.
Galiausiai išsiaiškinus, kad gaminti aš vis tik mėgstu, viskas lyg ir susidėliojo į savo vietas, ir iš mano žmogaus lūpų išsprūdo: „o ar negalima baklavos pasigaminti pačiam?”. Tada aš nežinojau, kokia tešla naudojama šiam desertui. Vėliau išsiaiškinau, kad phyllo. Bet tokios tešlos Lietuvoje rasti buvo neįmanoma. O kai po kurio laiko atsidarė naujas prekybos centras ir jo šaldikliuose jau buvo galima rasti vieną kitą pakuotę tos tešlos, mane, kaip studentę, pakraupino jos kaina. Ir tik dabar, tik šiais metais – pagaliau! Iškepiau pirmąją savo baklavą. Naminę. Su daug sviesto, su graikiniais riešutais ir migdolais, su keliais dosniais žiupsniais prieskonių.
Geriau vėliau nei niekada. Gryna teisybė. Galit nekepti baklavos šiandien ar rytoj, galit jos nekepti nei gimtadieniui, nei šioms Kalėdoms. Bet vis tiek išsisaugokit receptą. Nors ir po trijų metų, bet išsikepkit. Verta, labai verta. Verdiktas, kurį išgirdau pati, po kelių metų pagaliau ją išdalinusi šeimynykščiams į lėkšteles, sutapo su mano mintimis: valgyčiau nors ir kasdien. Ir ne po vieną gabalėlį!
Skonis: 10/10. Apibūdinti baklavos skonį žodžiais – užduotis toli gražu ne iš lengvųjų. Medaus saldumas, riešutai, prieskonių aromatas… Tai tikrai išskirtinis desertas, kurį, matyt, arba myli, arba… ne. Mes mylime. Labai.
Sudėtingumas: yra ką nuveikti.
Receptas publikuotas internetiniame portale Ji24.lt
Baklava su graikiniais riešutais ir migdolais
Atsispausdinti
INGREDIENTAI
500 g phyllo tešlos
350-400 g sviesto, tirpinto
300 g graikinių riešutų
200 g migdolų
1/3 puodelio cukraus
1 arb. š. malto cinamono
1 arb. š. malto kardamono
¼ arb. š. malto muskato
1/8 arb. š. maltų gvazdikėlių
Sirupui:
1 puodelis vandens
1 ½ puodelio cukraus
1 puodelis medaus
2 cinamono lazdelės
2-4 gvazdikėliai
2 valg. š. citrinos sulčių
GAMINIMO EIGA
Jei receptui naudojate šaldytą phyllo tešlą, likus parai iki gaminimo, išimkite tešlą iš šaldiklio ir su visa pakuote perdėkite į šaldytuvą. Palaikykite šaldytuve 24 valandas – po tiek laiko ji bus tinkama naudoti ir gaminti. Jeigu šaldytą tešlą tiesiai iš šaldiklio ištrauktumėte į kambario temperatūrą, ji atšiltų pernelyg greitai ir su itin plonais tešlos sluoksniais nebegalėtumėte dirbti.
Gaminimo dieną pirmiausia pasiruoškite sirupą. Prikaistuvyje sumaišykite vandenį, cukrų, medų, citrinos sultis, sudėkite cinamono lazdeles ir gvazdikėlius. Maišydami kaitinkite ant mažos ugnies apie 5 minutes, kol cukrus ištirps. Tuomet padidinkite ugnį iki vidutinės ir nustokite maišyti masę. Kaitinkite dar apie 3-4 minutes, kol masė įgaus sirupo konsistenciją ir pradės putoti. Nuimkite prikaistuvį nuo ugnies. Išimkite cinamono lazdeles ir gvazdikėlius. Atidėkite sirupą į šalį ir palikite atvėsti. Jeigu norite, šį sirupą galite pasiruošti ir iš anksto: paruošę ir atvėsinę, sandariame inde šaldytuve jį galite laikyti iki keturių dienų.
Pasiruoškite įdarą. Graikinius riešutus ir migdolus maisto smulkintuvu susmulkinkite iki nedidelių gabalėlių. Nesumalkite iki miltų, tačiau nepalikite ir didelių gabalėlių. Sumaišykite su cukrumi, cinamonu, kardamonu, muskatu ir maltais gvazdikėliais. Galite porą šaukštų riešutų įdaro atidėti į šalį ir pasilikti, jeigu norėsite jais apibarstyti ir papuošti iškeptos baklavos gabalėlius.
Įkaitinkite orkaitę iki 180˚C temperatūros. Sviestu ištepkite 20×30 cm dydžio kvadratinio kepimo indo dugną ir sieneles.
Pasiruoškite susluoksniuoti baklavą. Atkreipkite dėmesį į tai, kad ši tešla yra ypatingai plona, todėl lengvai plyšta: elkitės su ja atsargiai. Pasistenkite, kad gražiausi tešlos lakšteliai būti apatiniame ir viršutiniame baklavos sluoksniuose. Labai svarbu: kol sluoksniuojate ir sviestu tepate tešlos lakštus, likusią tešlą laikykite uždengtą švariu ir šiek tiek sudrėkintu rankšluostėliu – tai svarbu, nes kitu atveju tešla išdžius ir pradės trupėti.
Taigi, pradėkite sluoksniuoti: ant paruošto kepimo indo dugno dėkite lakštą phyllo tešlos. Šepetėliu jį visą tolygiai aptepkite sviestu. Taip pat ant viršaus uždėkite dar 7 phyllo tešlos lakštus, kiekvieną aptepdami sviestu. Tuomet ant viršaus tolygiai paskleiskite pusę riešutų įdaro. Ant riešutų įdaro uždėkite tešlos lakštą ir jį apšlakstykite sviestu – jei bandysite ant riešutų uždėtą lakštą tepti šepetėliu, jis iš karto suplyš. Susluoksniuokite kitus 7 phyllo tešlos lakštus, kiekvieną aptepdami sviestu. Vėl tolygiai paskleiskite likusią riešutų įdaro dalį ir galiausiai ant viršaus sudėkite paskutinius likusius 8 tešlos lakštus, vėl kiekvieną tolygiai aptepdami tirpintu sviestu, išskyrus paskutinį tešlos lakštą. Uždėję jį, švelniai delnais paspauskite susluoksniuotą baklavą. Tuomet užpilkite ant viršaus maždaug keturis šaukštus tirpinto sviesto ir šepetėliu atsargiai jį paskleiskite ant viso baklavos paviršiaus.
Paruoštą baklavą dešimčiai minučių įdėkite į šaldytuvą. Po šio laiko, išimkite ir aštriu peiliu perpjaukite viršutinę susluoksniuotos baklavos dalį išilgai į penkias lygias dalis – vienodo pločio juostas. Tuomet peiliu padarykite įstrižus pjūvius taip, kad gautumėte taisyklingus vienodo dydžio rombo formos gabalėlius. Nereikia perpjauti viso susluoksniuoto kepinio – įpjaukite tik viršutinę jo dalį.
Prieš pat kepinį dėdami į iki reikiamos temperatūros įkaitintą orkaitę, apšlakstykite viršų trupučiu šalto vandens – tai neleis viršutiniems tešlos sluoksniams „susiraityti“. Kepkite 20 minučių. Tuomet sumažinkite orkaitės temperatūrą iki 150˚C temperatūros ir kepkite dar apie 15 minučių, kol baklava bus gražiai auksinės spalvos.
Išimkite kepimo indą su baklava iš orkaitės. Karštą baklavą apipilkite atšalusiu anksčiau paruoštu sirupu ir gabalėlius, jei norite, apibarstykite pasilikta riešutų įdaro mase. Palikite indą su baklava 4 valandoms, leiskite atvėsti. Tuomet uždenkite indą folija ar maistine plėvele ir palikite pastovėti dar 8 valandoms.
Praėjus nurodytam laikui, per kurį baklava puikiai sugers sirupą, naudodamiesi prieš tai padarytomis įpjovomis, baklavos gabalėlius supjaustykite iki galo.
Baklavą galite patiekti iš karto, praėjus nurodytoms valandoms. Arba galite ją laikyti sandariame inde kambario temperatūroje iki savaitės. Dienoms bėgant, baklavos skonis šiek tiek keičiasi, kadangi sirupas į ją vis labiau susigeria – po savaitės baklava tampa dar minkštesnė nei iš pradžių, visiškai netenka net menkiausio viršutinių tešlos lakštelių traškumo. Visu šiuo laikotarpiu, baklavai pamažu keičiant savo skonį bei konsistenciją, ji yra puiki: kiekvienas turi atrasti būtent tą momentą, kai baklava jam yra pati skaniausia.
14 komentarai
o kur tos teslos galima gauti?
Romualda, aš pirkau Prismoje 😉
Dievinu baklavą, ypač su pistacijomis, tik Lietuvoje sunku rasti nesūdytų. Bet labai labai myliu, puiku, kad ir Tu pasigaminai 🙂
Aš irgi labai džiaugiuosi, kad pagaliau-pagaliau-pagaliau 🙂 Jau po truputį bręstu antram kartui, nes tikrai yra ir be manęs laukiančių, kada vėl galės pasmaližiauti 😀
Koks sutapimas. Siandien kaip tik nusipirkau visa dezute sito gerio ( su pistacijomis, graikiniais ir migdolais) salia esancioje turku parduotuveleje ir parsinesus namo dar pagalvojau, kad ko jau ko, bet sito, tai namuose niekaip neimanoma pasigaminti. Va kaip paprastai irodei priesingai!!!!! Ka gi… Issisaugau recepta, kaip kad liepta ir laikausi tam momentui, kai jokiu turkisku parduotuveliu salia nebus. Tada gaminsiu ir siusiu Astai dekingas mintis :))))
Agota, super!!! 🙂 Džiaugiuosi, kad įkvėpiau išsisaugoti receptą; tikiu, kad vieną gražią dieną juo ir pasinaudosi – iš karto pažadu, kad darbo nėra tikrai tiek labai daug kaip gali pasirodyti 🙂
O kur ta parduotuvėlė randasi, gal Vilniuje? :))
kaip taip įmanoma… Asta, jūs tiesiog virtuvės genijus! Dar dabar prisimenu tą tobulą baklavos saldumą, kai valgiau viename senamiesčio graikiškos virtuvės restorane. Skonis buvo tobulas. Ir kaip norėčiau pasigaminti, na bet jaučiu kad neturiu tiek kantrybės ir užsidegimo. Kol kas 🙂
Fantastika, didžiausi pagyrimai ir komplimentai!
Ačiū, Gintare!!! 🙂 Tikrai nereikia būti genijumi, kad pasigamintum namie baklavą, užtikrinu 😀 Tikiu, kad vieną dieną ir Tau už teks kantrybės bei užsidegimo! 🙂
Daug skaniau su pistaciju riesutais
Ačiū už rekomendacijas; mums labai patinka baklava su visokiausiais riešutais 🙂
Sveiki, o galima naudoti sustingusį medų ar būtinai jis turi būti skystas? Ačiū.
Lina, tikrai galite naudoti sustingusį medų – jį naudosite sirupui virti, taigi, bet kuriuo atveju jis verdant ištirps (tarp skystas) 🙂
aš irgi kelionės metu į Egiptą labai pamilau baklavą. Lietuvoje jos irgi galima rasti, pačiai išsikepti, bet emocijos tos nėra.. kur tam karštyje.. 🙂 skanūs ir karšti prisiminimai su piramidėm ir kupranugariais.