Keistas tas jausmas: vakar dar buvo saulėtas pavasaris, o šiandien – vėl skruostus ir nosį kandanti žiema. Gera trumpam pabėgti iš žvarbios mūsų realybės, bet visada gera ir grįžti. Nors už tų ilgų kilometrų vis dar plius aštuoniolika, o sniego iškrinta net ne kiekvienais metais… Namai visada lieka namais.
Nors šiandien, žinoma, dar gyvename įspūdžiais. Šias atostogas tikrai prisiminsim ilgai. Nesitikėjom, kad vos per kelias dienas galima patirti TIEK: tiek daug netikėtumų, tiek neplanuotų sunkumų. Iš pradžių atrodė, kad suplanavome viską. Skrydis, automobilio nuoma oro uoste, lėkimas su vėjeliu į patį salos viršų, kur už 268 kilometrų laukia pirmoji nakvynės vieta. Viskas turėjo vykti lyg per sviestą, tik kažkodėl nesklandumai užklupo jau pirmuosiuose žingsniuose. Išnuomoto automobilio visai netikėtai negavome, o nuomos agentūroje dirbanti juodaplaukė italė nieko negalėjo (atrodė, kad ir nenorėjo) pagelbėti. Matydama mano ne patį laimingiausią veidą, tik gūžčiojo pečiais ir kartojo: „Smile, madam, smile, you’re in Italy!”.
Taip, buvome tikrai svajonių Italijoje, tiksliau, Sardinijoje. Pasimetę, besiblaškantys, ieškodami išeities. Išeičių, laimė, visada atsiranda, nors tai paprastai kainuoja: kartais laiką, kartais pinigus, o kartais, kaip ir mums šį kartą – abu. Kai pagaliau išsinuomojome automobilį iš kitos vietinės agentūros, buvo praėjus jau ne viena valanda. Tamsoje praskrieję visą salą, radome miegantį miestą, užrakintas savo nakvynės vietos duris ir nuleistas metalines žaliuzes ant langų. Aplink – nei gyvos dvasios, tik tuščios gatvės, tamsa ir tyla. Juk mums žadėjo, kad lauks, kiek reikės, net po vidurnakčio, tai kodėl, o, kodėl?… Puolėme skambinti, bet kitame laido gale su mumis sveikinosi tik atsakiklis… kol po kokio dešimto ar trylikto skambučio atsiliepė vyriškis. Oi, koks džiaugsmas, sakėme vienas kitam, dabar tai jau viskas tikrai eisis kaip per sviestą!
Bet ne, niekas per jokį sviestą niekur nėjo. Per artimiausias kelias dienas teko patirti dar šį tą… vienoje nakvynės vietoje beveik neturėjome vandens; degalinė „prarijo” mūsų pinigus ir jų neatidavė; vienas viešbutis nusprendė neleisti atšaukti rezervacijos, nors neturėjome jokios galimybės ten nuvykti; kitas viešbutis nepatvirtino mūsų rezervacijos dėl kažkokių techninių bėdų, todėl visą paskutinę naktį turėjome praleisti ledynmečiu dvelkiančiame oro uoste, kur net kavos ar bandelės po vidurnakčio nėra kur nusipirkti (!).
Bet! Tai toli gražu ne vienintelės priežastys, kodėl šitą trumpą kelionę prisiminsim ilgai. Svarbiausia tai, kad nepaisant visų tų nesklandumų, mes pamatėme labai gražią salą – saulėtą, šiltą, be lašelio lietaus, apsuptą skaidrių vandenų, su nuostabiai gražiomis pakrantėmis ir su didingais kalnais. Apkankėme ne vieną nuostabų pajūrio miestelį, žarstėme kojomis smėlį, braidėme po vandenį, o kitą dieną dvylika kilometrų kopėme kalnais, kurių akimis aprėpti tiesiog neįmanoma. Išvaikščiojome siaurutes senamiesčių gatveles, valgėme ledus ir picas. Užsisakę latė, gėrėme karštą pieną su puta (kiek buvo juoko!), o vėliau ragavome ir gardų kapučiną. Tas kelias dienas praleidome taip turiningai ir skaniai, ir pamatėme tiek daug… galiausiai, kas gi tie maži rūpesčiai, palyginti su dideliais kelionės malonumais. Pasistengėme į juos numoti ranka; juk galiausiai po kiek laiko jie prisiminimuose liks tik kaip nuotykiai. Kelionė buvo puiki – parsivežėm pilnus lagaminus įspūdžių, o veiduose – šypsenas, nors ir truputį mieguistas. Šypt.
Na, o dabar – dėmesio, Kalėdos! Dar vienas džiaugsmas, kuris ištiks vos po savaitės. Reikia supakuoti dovanėles, reikia suruošti šventinį meniu… Nežinau, kaip jūs, bet aš po kiekvienų Kalėdų sau pažadu, kad kitais metais tikrai nepersistengsiu, tikrai gaminsiu kukliau ir mažiau. Tuomet metai apsisuka, ateina kitos Kalėdos ir aš vėl matau, kaip popieriaus lape vis ilgėja tas skanumynų, kuriuos ruošiuosi gaminti, sąrašas. Bet aš kitaip negaliu, tiesiog nemoku! Tai gal tada ir nereikia net stengtis; pasiraitosiu rankoves ir jau šiandien pradėsiu šventinių kepinių maratoną su kūčiukais.
O kol kas dalinuosi labai skanaus torto, puikiai tiksiančio ir saldžiam Kalėdų stalui, receptu. Mmmm, medaus tortas!
Skonis: 10/10. Aš mėgstu visus ir visokiausius medaus tortus: su kočiotais plonyčiais tešlos lakšteliais, su medaus biskvitais, su priedais ir be priedų. Visi man jie labai gardūs, o šis – ne išimtis. Šis medaus tortas ruošiamas su medaus biskvitais, kuriems paruošti reikia kur ka smažiau laiko nei tešloms lakšteliams iškočioti ir iškepti. Taigi, tiks skubantiems. Be to, jis yra puresnis ir minkštesnis, šiek tiek primena medaus plokštainį (pyragą?). Bet kokiu atveju, jei tik mėgstate medaus tortus ar pyragus – būtinai kepkite. Labai lengvas ir nuostabiai skanus tortas!
Sudėtingumas: yra ką nuveikti.
Publikuota: Kulinarinis elektroninis žurnalas “Debesys”, 2013 m. žiema
Medaus tortas
Atsispausdinti
INGREDIENTAI
Biskvitams:
200 g cukraus
200 g natūralaus medaus
200 g sviesto
½ arb. š. druskos
1 arb. š. malto cinamono
¼ arb. š. malto muskato
4 vidutinio dydžio kiaušiniai
425 g miltų
1 ½ arb.š. kepimo miltelių
Kremui:
500 g grietinėlės (35% arba 36% riebumo)
300 g grietinės (30% riebumo)
100 g cukraus
½ arb. š. vanilės ekstrakto
1/2 citrinos sulčių
Sirupui:
½ puodelio vandens
2 valg. š. cukraus
1 valg. š. citrinos sulčių
GAMINIMO EIGA
Paruoškite torto biskvitus. Orkaitę įkaitinkite iki 180°C temperatūros. Kepimo popieriumi išklokite 22 cm skersmens apvalų kepimo indą.
Į vidutinio dydžio puodą suberkite cukrų, sudėkite medų, sviestą, druską, maltą cinamoną ir muskatą. Kaitinkite ant silpnos ugnies maišydami, kol gausite vientisą masę ir ji užvirs. Nuimkite nuo ugnies. Masę atvėsinkite iki kambario temperatūros.
Į atvėsusią masę po vieną įmuškite kiaušinius. Elektriniu plaktuvu išplakite masę po kiekvieno kiaušinio.
Į kitą dubenį išsijokite miltus ir kepimo miltelius. Išmaišykite. Suberkite miltus į plakinį iš gerai išmaišykite. Tešla turi būti visiškai vientisos konsistencijos, grietinės tirštumo.
Supilkite paruoštą biskvito tešlą į kepimo indą ir kepkite įkaitintoje orkaitėje apie 40-50 minučių. Ar biskvitas jau iškepė, patikrinkite mediniu pagaliuku. Jei jis, įsmeigtas ir ištrauktas iš kepinio centro, bus švarus, biskvitas jau iškepęs.
Iškepusį biskvitą visiškai atvėsinkite atvėsinkite. Peiliu ar siūlu perpjaukite į keturias lygias dalis.
Paruoškite torto kremą. Į dubenį sudėkite visus reikalingus produktus: grietinėlę, grietinę, cukrų, vanilės ekstraktą ir citrinos sultis. Plakite elektriniu plaktuvu, kol gausite standžią masę.
Susluoksniuokite tortą. Pasiruoškite lėkštę ar padėklą, ant kurio patieksite tortą. Dėkite ant jo pirmąjį biskvitą. Apjuoskite kepimo formos borteliu (tam, kad šviežiai suteptas tortas išlaikytų savo formą ir sėkmingai sustingtų). Sirupui nedideliame dubenėlyje sumaišykite visus reikalingus produktus.
Kiekvieną biskvitą sulaistykite paruoštu sirupu ir pertepkite kremu.
Paruoštą tortą šaldytuve palaikykite mažiausiai per naktį ar net iki poros dienų. Nuimkite bortelį. Papuoškite, supjaustykite gabalėliais ir patiekite. Skanaus!
56 komentarai
Šakės, ta Italija… Ten tiek pat nesusipratimų, nesusikalbėjimų, kuriozų, kiek ir džiaugsmo, skanumynų, šypsenų ir laisvės. Dievinu Italiją, buvau ten neilgai, pabuvau daugelyje miestų, bet nė vieno nepažinau tiek, kiek norėjosi. Smagu, kad kelionė patiko, nors ir daug streso apturėjot 🙂 Tortas puikiai atrodo, labai mėgstu medaus tortus, tik niekada dar neprisiruošiau imti ir pati pagaminti torto.. Bijau 🙂
Ieva Marija, aš irgi nesijaučiu pažinusi Italiją – tik žvilgtelėjusi akies krašteliu. Tikrai norėčiau ten sugrįžti ilgesniam laikui 🙂
O medaus tortų nėra ko bijoti! Bent jau tokio – su biskvitiniais lakštais – tikrai tikrai! Pabandyki vieną kartą ir pamatysi (galėčiau lažintis) – nustebsi, kaip tai iš tiesų paprasta 😉
Labai skaniai atrodo 🙂 tik man iškilo vienas klausimas, o iš ko tie trupiniai torto papuošimui? Nuo iškeptų biskvitų? 🙂
Ačiū! Taip, papuošimui trupinukai nuo bisvitų likučių 😉
O šitas koks gerulis! 🙂
Pamenu, man iš šios normos net du 24cm skersmens tortai gavosi. Kažkaip greitai jų ir neliko… 😀
Julija, oho, kaip tai įmanoma?! Man gaunasi vienas ir tai… sakyčiau, labai normalus tortas, ne koks milžinas 🙂 Gal tavieji labai žemi buvo? 🙂
Dabar pati neatsimenu, kaip ten gavosi, bet per tortinės aukštį tikrai gavosi.
Man dažnai iš normos kokio nors torto gaunasi 2 😀
Stebuklas! Bet tai kaip gerai – dvigubai daugiau torto, kas gali būti geriau! 😀
Pakerėjo nuotraukos! Tobulybė 🙂
O, Vilma, ačiū labai! 🙂
Cha cha, man lygiai tas pats, lygiai toje pačioje vietoje nutiko 😀 užsisakiau latė ir gavau karštą pieną su puta. :DD Oj smagu buvo, bet nors ir nemėgstu pieno tą kartą labai skaniai jį išgėriau 🙂 O Sardinia nuostabi. Miestas kuriame buvote Cagliari? 🙂
Viktorija, mes irgi skaniai išgėrėm, nors po to vis vien norėjosi kavos 😀
Išmaišėme per tas kelias dienas mes bene pusę Sardinijos: buvome Olbijoje ir visuose aplinkiniuose mažuose miesteliuose ant jūros kranto, tuomet keliavome į Nuoro provinciją ir kopinėjome kalnais, o dar vėliau ir Kaljarį ir pėstute apėjom, ir automobiliu tolimesnius taškus apvažiavom 🙂 Abu juokiamės, kad iš tiesų tai tebuvo vos kelios dienos, bet jaučiamės tiek pamatę ir apkeliavę, kad atrodo, bent savaitę atostogavom 🙂
Ech, sužadinot man prisiminimus. :)) Mes tai pagrinde Cagliari buvom, na dar dienelę Pulos miestelyje, kuris kažkodėl priminė tuos mažus miestelius iš meksikiečių serialų… cha cha 😀 Atsiprašau, kad aš tiek čia ne į temą rašau, bet žiauriai gera prisiminti tą laiką… Jūs tikriausiai protingesni esat ir geresnį laiką atostogom pasirinkot, nes mes buvom pačiam liepos vidury, kai termometro stulpeliai buvo pakilę kone virš 30 laipsnių, o teko vaikščiot nuo ryto iki vakaro jau oer kančias… O medaus pyragą tikrai bandysiu kepti!!! 🙂
Viktorija, viskas čia labai į temą, viskas gerai; malonu sužadinti gražius prisiminimus 🙂
Nežinau, ar atostogoms laiką geresnį pasirinkom, tiesiog taip jau netikėtai ėmė ir įvyko tos atostogos. Jei galėčiau rinktis, aš – vasaros fanė – rinkčiausi vasarą ir karščius 🙂 Kita vertus, ir dabar dienomis ten maloniai šilta, tik vakarai vėsūs. Labiausiai gaila vis tik ne dėl temperatūros skirtumų, bet dėl to, kad dienos žiemą tokios trumpos… ilgesnėmis vasaros dienomis galima spėti pamatyti ir nuveikti daugiau 🙂
Kaip as jus suprantu! Leiskit atspeti – nei Europcar, nei Hertz nedave masinos, nes…. Uzsakete ja internetu, bet ne su kreditine, o paprasta visa… Musu 10 dienu kelione Italijoje galejo baigtis lygiai taip pat laaaabai liudnai, jei ne vietine firma ‘Maggiore’, kuri sutiko pagelbeti paskutine minute, kai jau verkiau atsisedusi ant lagamino… :)))
Agota, agentūrų pavadinimai ne tie, bet iš esmės problema buvo labai panaši. Tikrai patampė nervus pačiomis pirmomis atostogų akimirkomis, man irgi ašarėlė iš streso nuriedėjo ne viena 😀 Bet mes lygiai taip pat – radom vietinę firmą ir galiausiai viskas buvo gerai 🙂 Pamoka kitam kartui, kitai kelionei 🙂
Laba diena, Asta,
Bijau, kad mano bandymas iškepti šį pyragą yra big fail. Kepiau pagal nurodymus, po 40 min. vidus buvo stipriai žalias. Pratęsinėjau po 5 minutes min 5 kartus. Viršus degė, o vidus vis žalias. Kai sulaukiau, kad tešla nebeliptų, galų gale ištraukiau tokį nuodėgulį. Laukiu dabar, kad atvėstų ir nežinau, ar iš jo dar kas doro bus…
Gal temperatūra turėtų būti žemesnė? Kame čia problema? Mano orkaitė elektrinė ir tikrai labai gera.
Ir dar galvoju, kaip padaryti 4 vienodus blynus iš kūgio formos daikto?.. Patarkit 🙂
Oho, Beata, tai bent. Kaip čia taip dabar.. 🙁 Neįsivaizduoju. Šitą tortą (ir biskvitą šitą) kepiau daug, labai daug kartų. Ir nėkart nebuvo tokia problema iškilus. Šiaip, patarimas kitam kartui: jei viršus dega, o vidus žalias, visada padeda folija 🙂 Tada viršus nebedega, o vidus kepa.
Dar pagalvojau, kad gal miltų galėjo būti kiek per mažai? Arba kiaušinių per daug (čia naudojami 4 vidutiniai (jei dideli, 3)). Tešla turėjo būti pakankamai tiršta, riebios grietinės konsistencijos. Galbūt ji dėl kažkokių priežasčių gavos per skysta?
Na, o dabar telieka nupjauti tą viršų (nuodėgulį), o iš likusios dalies supjaustyti plonesnius biskvitus, Jei neišeina niekaip perpjauti į 4 dalis, tuomet bent į 3. Tada ir kremo reikės šiek tiek mažiau. Tikiuosi, kad situaciją pavyks išgelbėti, o galutinis rezultatas bus vertas pastangų bent savo skoniu. Sėkmės! 🙂
Dėkui už operatyvų atsakymą. Tešlos konsistencija lyg ir teisinga buvo, kaip tiršta grietinė. Velnias žino… Bandysiu kažką konstruot. O jums tešla iškyla į kūgį ar paviršius būna beveik lygus?
Beata, paprastai mano biskvitas iškepa su nedideliu kalneliu, kurį nupjovus susmulkinu, o trupinukus panaudoju papuošimui. Tačiau labai dideliu kūgiu to tikrai nepavadinčiau 🙂
Bandysiu Nauju Metu isvakarems, labai tikiuosi grietines rasti vietiniam supermarkete. Seniai norejau rasti recepta, kuris primintu parduotuvini plokstaini, man jie tokie skanuciai minkstuciai budavo, o tikrasis medaus tortas kazkaip nelabai panasus gaunasi.
Beje, noriu pridurti, kad labai jaukus puslapis, vis einu ir einu ziureti, ar nera nauju irasu. Tikiu, kad tokiu kaip as yra daug, kurie skaito skaito, bet labai retai kazka paraso, slaptas gerbeju burys, taip sakant.:) Linkiu, kad dar daug metu gyvuotu sauleta virtuve su tokiais smagiais receptais ir irasais. 🙂
Justina, ak, kaip ačiū! Skaitau ir šypsaus, o žandai tik kaista iš to malonumo tokius žodžius skaityti 🙂 Tikrai, labai ačiū!
Na, o tortas, tikiu, kad labai patiks. Mat tikrai šis kur kas labiau primena medaus plokštainį, o ne tradicinį medaus tortą. Skanaus! 🙂
Asta, nors kepimo procesas buvo permainingas, tačiau rezultatas iš tiesų buvo labai skanus. Manau, bandysiu dar kartą. Ačiū už receptą ir konsultacijas 🙂
Beata, labai džiaugiuosi, kad nepaisant kliūčių, viskas baigėsi gerai ir sėkmingai! 🙂 O kitas kartas, neabejoju, bus dar geresnis, skanesnis, sklandesnis 😉
Laba vakara, na pabandžiau ir aš iškepti, man paplotys irgi gavosi kaip kažkuri panelė rašė, iškilęs lyg kūgis 🙂 išorė degė, vidus žalias, tada pamažinau ugnį, ir dakepiau, ką čia jau su juo 🙂 galiausiai nusprendžiau kad nieko iš jo nebus ir pababndžiau antrą kartą, tik jau kepiau po vieną biskvitą 🙂 šitas varijantas buvo super, gavosi tikrai labai gerai. Dabar guli šaldytuve visas mūsų torčiukas, laukia rytojaus ryto 🙂 gimtadieniausim ir skanausim 🙂
Meda, labai gaila, kad gamyba nesiėjo taip sklandžiai kaip norėtųsi 🙁 Tikiuosi, kad nepaisant kliūčių, galutinis variantas nustebins pačia geriausia prasme ir bus suvalgytas labai skaniai 🙂
Beje, jei jau nutinka taip, kad išorė svyla, o vidus dar žalias, visada labai gera išeitis yra ant kepimo formos viršaus uždėtas folijos lakštas 🙂 Vidus iškepa greičiau, o viršus nesusvyla.
Prisijungsiu prie tų, kurių biskvitas sugalvojo pajuokaut ir nervų pagadino šiek tiek – teko pakept ilgiau su iškilusiu kauburiu, kurį vėliau teko nupjauti lyginant, tai papuošimui trupinių gavo į valias, o vat patys biskvitai išėjo keturi, bet plonyčiai. Bet finale skoniui įtakos šitie nesklandumai lyg ir nepadarė.
Beje, Asta, kitą kartą susimačius, pirmas klausimas vietoj „Kaip sekasi?” bus susijęs su tortų puošimu – nes kaskart vargstant su savais išmislais, kokiu būdu lygiai gražiai tuos šonus aptept, kyla tokių elementarių techninių klausimų, kad gal koks gudresnis būdas egzistuoja? ;D
Egle, gerai, lauksiu klausimo 🙂 Atrodo, kad turėčiau jo sulaukti greitu metu 😉
Dėl tų kuprų… man jos niekad nesigauna tokios didelės didelės, o nupjovusi jas, džiaugiuosi, turėdama trupinių papuošimui. Bet šiaip, kiek žinau, kiti gudrauja taip:
– sako, kad supylus tešlą į kepimo indą, reikia ją porą kartų krestelėti, trinktelėti į paviršių;
– ir sako, kad reikia sviestu ištepti tik kepimo indo dugną, o šonų – ne (bet bent jau aš visuomet kepu su kepimo popieriumi ir išvis netepu nieko sviestu) 🙂
Nu va, bus savaitgaliui darbo 🙂 Tikiuos jog viskas gausis gerai ir galėsim su šeimyna skanaut po sekmadieninių pietų :).. Aš norėjau paklaust iš kokio kremo papuošimai, taip skaniai atrodo :))))
Monika, tikiuosi, kad tikrai sekmadieniniai pietūs ir desertas po jų bus fantastiškai skanūs 🙂 Lauksiu įspūdžių! 🙂
Papuošimai iš paprasčiausios grietinėlės, išplaktos su cukrumi ir lašeliu citrinos sulčių 😉
Taip ir pagalvojau, bet galvoju gal kas „mandriau” 🙂 o tortukas pavyko puikiai 🙂 kepsiu dar ne kartą 🙂
Labai džiaugiuosi, kad patiko 🙂
Dėl to mandrumo… tiesa ta, kad tortų papuošimus aš mėgstu kuo paprastesnius 🙂 Bent jau mes esam įsitikinę, kad kuo paprastesni torto papuošimai, tuo jie skanesni 🙂
Kepiau ši tortą Velykoms/gimtadieniui, labai skanus tortas !!!! Tik aš matyt į mažesnę tortinę kepiau (reiks pasimatuot), tai gavosi labai aukštas tortas ir biskvitai kiek per stori, bet skonis tai pasakiškas!!! Visi valgė ir ne po vieną gabaliuką 🙂 Ačiū už receptėlį!
Giedre, labai džiaugiuosi, kad tortas pavyko, patiko ir buvo skaniai suvalgytas 🙂 Na, o kepimo indo dydį kitą kartą bus galima ir pasikoreguoti 😉
kaip padarete tuos nuostabius baltus debeselius ant torto? 🙂
Agne, viskas čia labai paprasta: išplakiau grietinėlę su trupučiu cukraus iki standžių putų, sudėjau į konditerinį maišelį su žvaigždutės formos antgaliu ir išspaudžiau 🙂 Tikrai nesudėtinga 😉
kadangi cia radau labai daug receptu medaus tortu tai turiu klausima: kuri is visu savo gamintu medaus tortu rekomenduotum labiausiai? 🙂
Aušra, sluoksniuotas medaus tortas (https://www.sauletavirtuve.lt/?p=1582) tvirtesnis tortas, o tortai su medaus biskvitais (https://www.sauletavirtuve.lt/?p=3812 ir https://www.sauletavirtuve.lt/?p=337) minkštesni ir puresni, labai panašūs į senoviškus medaus plokštainius/pyragus. Taigi, priklauso nuo Jūsų, kokiam pirmenybę teikiate 🙂 Aš kepu tai vieną, tai kitą 🙂 Jeigu kepčiau sau šiandien pat, rinkčiaus… gal su biskvitais 🙂 Be to, jam reikia paruošti kur kas mažiau laiko nei tam, kuriam kiekvienas paplotis turi būti kočiojamas ir kepamas atskirai 🙂
Bijau, kad dėl 35% riebumo grietinėlės kremas nebus labai standus, jei įpilčiau grietinėlės standiklio gal galėčiau jaustis labiau užtikrinta, kad viskas pavyks? 🙂
Sigita, pažvelkite į torto pjūvį – kremas gaunasi tikrai puikus ir standus 🙂 Žinoma, grietinėlės standiklį naudoti galite, bet tai nėra būtina 😉
Va as irgi sita grozi dabar gaminu Kaledoms:) kaip laukiu pazeti kaip gausis!
Diana, sėkmės, neabejoju, kad gausis puikiai! 🙂 Skanių ir gražių švenčių!
Sveika,Asta!
Gaminau ir as si tortuka! 🙂 Kepu tortus jau daug daug metu,jau pamirse esame parduotuvinius.Kazkodel kaip tycia biskvitui tesla padalinau i dvi dalis net neskaicius komentaru ir iskepiau du atskirus blynus.Bet jie truputi issipute ir nebuvo lengva lygiai supjaustyti,todel sakau,kad kita karta gal kepti viename, bet va perskaiciau,kad atsiranda kitu bedu – kepant viename inde.. Tai kaip siulai daryti? Jeigu pilciau tesla i viena inda, ir pries dedant i orkaite iskart uzdengciau folija, ar tai padetu iskepti biskvitui? Nes mano orkaite turbut ir yra butent kaip siu komentatoriu auksciau – dazna problema,kad pyrago vidurys neiskepa.. Tai ar folija issprestu sia problema ir ar ja deti iskart, ar viduryje kepimo? Bet tada klausimas,kaip tikrinti,kad tortas iskepe,jei niekas nesimatys..Juk kas 10min neatidarinesi orkaites,nenuiminesi folijos ,kad pasiziureti kas per situacija.. ? 🙂
Beje, man kremas isejo gan skystokas, as dariau su 31% Rama grietinele, vietoj 36%, ar tai galejo itakoti skystuma? istraukus is saldytuvo buna standus,kietas, o pastovejus kambario temp. istysta truputi. Citrinos 3/4 sulciu supyliau..
O dabar kita tema – patiko sitas tortukas man labai, bet kuo tiksliai skiriasi sis biskvitinis variantas nuo to is paploteliu? 🙂 Tetis sake,kad sis tortas jam neprimine pensininko/medaus torto, nors man tai grynai grynai toks! Dar tik zele imaisyti galima butu !
Oi, kiek klausimų, skubu į visus paeiliui atsakyti 🙂
Dėl biskvitų. Gali kepti ir vienoje formoje, aš dažniausiai taip ir darau. Į orkaitę dėk neuždengusi folija ir kepk sau laisvai, vis stebėdama per langelį – kai jau biskvito viršus ims ruduoti stipriau, uždenk folija ir kepk toliau. Orientuokis pagal recepte nurodytą kepimo laiką; tikrai nereikia tikrinti kas dvi minutes, bet negalima ir pamiršti orkaitėje kepančio biskvito 🙂 Būna, kad aš porą kartų atkeliu foliją ir pažiūriu, kokia situacija. Nieko blogo nenutinka 🙂
Dėl kremo skystumo. Nesu naudojusi tokios grietinėlės, bet manau, kad problema gali būti tame. Visada naudoju tik riebią grietinėlę. Ir, žinoma, labai svarbu ją išplakti iki tikrai standžių putų 🙂
Dėl tortų skirtumų. Šis, biskvitinis medaus tortas, labiau primena tą seną gerą medaus pyragą. O tasai, su atskirai kepamais lakšteliais, – seną gerą medaus tortą. Nors tie skirtumai menki, iš tiesų jie abu pakankamai panašūs ir abu tikrai labai skanūs 🙂
Gaminau medaus tortą iš Jūsų knygos. Viskas ėjosi puikiai, lakštai iškepė rudi, dailūs, tačiau susluoksniavus tortą ir jam pastovėjus per naktį lakštai pabalo. Pasidarė panašios spalvos į grietinę. Gal žinote kodėl taip galėjo įvykti?
Simona, manau, kad lakšteliai labai gerai sugėrė kremą, įvyko kažkokios cheminės reakcijos ir balkšvi lakštai – viso to rezultatai 🙂 Man taip nėra nutikę, bet bet kokiu atveju tikiuosi, kad skoniui tie pašviesėję lakšteliai nesutrukdė? 🙂
[…] Receptas iš –Saulėta virtuvė […]
Kaip ir kiekviena sayki pavyko puikiai. Mano mazasis labai megsta si biskvita. Ypac nupjaustytus galiukus .. puikus lengvas tortukas. As ji daznai skaninu bananais. Labai jie dera su medaus tortu.. linksmu sventu Kaledu 🙂
Rūta, labai džiaugiuosi! 🙂 Nuostabių Kalėdų ir Jūsų šeimai!
Labas, Asta! Bandysiu dar vieną, šį kartą medaus tortą iš jūsų blogo. Kokiu santykiu patartumėte didinti produktų kiekį 26 cm skersmens formai?
Rūta, dauginčiau ingredientų kiekius iš 1,2. Sėkmės ir gardaus torto!
Sveiki, o galimas toks variantas, kad iš vakaro išsikepu biskvitą, tada kitą rytą sutepu torta ir dar tik kitą dieną tortas valgomas? Ne per ilgas procesas bus? Nieko neatsitiks dėl to?
Asta, kuo būtų galima pakeisti 30% grietinę? kur gyvenu galiu rasti tik 18% grietinės – ar tokia tiktų? ar tarkim mascarpone ar philadelphia sūriu gal galima pakeisti? 🙂
Reda, bijau, kad tokio grietinės riebumo gali nepakakti, kad išplaktumėt tvirtą kremą. Nors su maskarpone (ar Philadelphia – manau, ši tiktų labiau) kremas būtų jau kiek kitoks, tačiau tikiu, kad vis tiek puikus – rinkčiausi šį variantą 🙂
O galima cukrų keisti madumi, ta prasme dėti tik medų?