Dažnai pagalvoju, kad laikas – bene pats didžiausias mūsų turtas. Kad ir kiek žmogus turėtų darbų, reikalų, vaikų ar pramogų, laiko jis vis tiek turi lygiai tiek pat. 24 valandas per parą ir nė minute daugiau. Būtų gerai, jei būtų kitaip; jei egzistuotų kokia laiko krautuvėlė. Viskas būtų paprasta: jei šiandien turi nuveikti neįmanomai daug, nukeliavai į laiko krautuvėlę ir nusipirkai papildomas penkias valandas. Na, gal šešias – per tą paskutinę iškeptum kuo puikiausią kvapnų pyragą savo šeimai ir valgytumėt jį su ledais.
Deja, realybė truputį kitokia – laiko krautuvėlės neegzistuoja. Ir visiems visada stinga laiko. Pavyzdžiui, aš pakankamai dažnai girdžiu klausimą, o kaip gi aš randu laiko tiems visiems pyragams, keksiukams ir sausainiams kepti? Dažniausiai gūžteliu pečiais ir nežinau, ką atsakyti. Be to, aš žinau, nes ne kartą įsitikinau – kuo daugiau veiki, tuo daugiau spėji. O kai tik pradedi išsisukinėti ir skųstis, tai tas laikas besiskundžiant ir ištirpsta. Atrodo, leki leki, darai darai, o kai pagalvoji – nieko ir nepadarai.
Kai nori, viskas įmanoma. Štai kokia yra tiesa. Jei nori pradėti sportuoti, rasi tam laiko. Jei norėsi lankyti dailės kursus, spėsi. Jei tikrai nori vakare nueiti į kiną, ir tam laiko tikrai atrasi. Ir tie pyragai – jokia išimtis. Nes vienaip ar kitaip laiko atsiranda visiems dalykams, kurių tikrai tikrai norime.
Be to, žinot, yra tokių stebuklingų pyragėlių, kurie iškepa per porą minučių. Tikrai!
Pirmą kartą apie kelių minučių pyragėlius puodeliuose išgirdau jau pakankamai seniai. Tačiau niekad nepasitikėjau. Na, kaip tai įmanoma? Keli pamakalavimai šakute, pora minučių mikrobangų krosnelėje – ir, prašom, skanus šiltas pyragėlis? Asmeniškai aš daug labiau tikiu tortais, kuriuos reikia gaminti porą dienų, ar bent jau pyragais, kurių tenka laukti kokią valandą, nekantriai besisukiojant aplink orkaitę. Jeigu net košę pusryčiams aš verdu ilgiau, tai kas gi gero gali pavykti per tas kelias trumpas minutes?
Ką gi, šiandien, po poros ar net daugiau metų, aš jau galiu atsakyti į šį klausimą, nes vieną gražią dieną pagaliau prisiruošiau išmėginti. Koks mano atsakymas? Taip, šis tas gero per porą minučių pavykti tikrai gali. Daug geresnio nei dabar tikriausiai įsivaizduojat; ir tikrai daug geresnio nei įsivaizdavau aš.
Skonis: 10/10. Saldus ir labai drėgnas pyragėlis. Tiesiog subalansuotas pačioms tingiausioms dienoms, kai labai labai norisi kažko skanaus ir saldaus, bet jėgų kažką nuveikti virtuvėje nėra. Nors piktnaudžiauti mikrobangų krosnelėmis tikrai neskatinu, bet kartais, manau, galima, – rezultatas tikrai greitas ir skanus.
Sudėtingumas: paprasta kaip du kart du.
Kur radau? Eclectic Recipes
Receptas publikuotas internetiniame portale Ji24.lt
Pyragėliai su „Nutella“ puodeliuose
AtsispausdintiINGREDIENTAI
4 valg. š. miltų
4 valg. š. cukraus
3 valg. š. kakavos
1 kiaušinis
3 valg. š. šokoladinio riešutų kremo („Nutella“)
3 valg. š. pieno
3 valg. š. aliejaus
Patiekti:
1 puodelis (250 ml) riebios grietinėlės
1/2 arb. š. kakavos
GAMINIMO EIGA
1. Dideliame puodelyje (400 ml) šakute sumaišykite miltus, cukrų, kakavą, išplaktą kiaušinį, šokoladinį riešutų kremą („Nutella“), pieną ir aliejų iki vientisos masės.
2. Puodelį dėkite į mikrobangų krosnelę ir kaitinkite 1,5 – 3 minutes. Patikrinkite, ar pyragėlis jau iškepęs, mediniu pagaliuku – įkištas ir ištrauktas iš pyragėlio centro, jis turi būti švarus.
3. Plaktą grietinėlę sudėkite į konditerinį maišelį su žvaigždutės formos antgaliu. Išspauskite ant pyragėlio viršaus, apibarstykite kakavos milteliais ir iš karto patiekite dar šiltą.
8 komentarai
Sveiki,
dėkui už receptą. Norėjau pasiteirauti jei gaminti nenaudojant mikrobangės? Kaip tuomet? Kiek laiko?
Tiesą sakant, ne mikrobangų krosnelėje šių pyragėlių kepti nemėginau. Jei mėginčiau, kepčiau 180C temperatūroje ir stebėčiau juos kepančius; ar pyragėliai jau iškepę, patikrinčiau mediniu pagaliuku. Manau, kad galbūt jie iškeptų per maždaug 20 minučių, bet tik spėju 🙂
Labai aciu uz recepta,isgelbejot man vakara,kai spintelese nera jokiu gardesiu,o labai norisi. 🙂
Justina, nėra už ką! 🙂 Tikiuosi, kad patiks 🙂
Astute – liuks!! tikrai kad vertas demesio receptas; vien del paruosimo paprastumo; ir neabejoju, kad skanu; o dar as tau turiu toki siek tiek nekorektiska klausima: ar situs genialius receptus tu pati sugalvoji, ar gal kokie saltiniai buna, kur ikvepimo semiesi? as pati nieko nesugebu sugalvoti, todel man ir rupi suzinoti, kaip kiti daro;
Nutella Mug Cake (from http://www.babble.com/best-recipes/nutella-mug-cake/)
Ingredients
4 tablespoons self rising flour
4 tablespoons white granulated sugar
1 egg
3 tablespoons cocoa powder
3 tablespoons Nutella
3 tablespoons milk
3 tablespoons olive or vegetable oil
Method
1. Combine all ingredients in a large coffee mug. Whisk well with a fork until smooth. Microwave on high for 1 1/2 – 3 minutes. (Time depends on microwave wattage. Mine took 1 /2 minutes.) Top with whipped cream and a little chocolate sauce if desired.
2. Top with whipped cream and chocolate syrup. Enjoy!
Note: Depending on the wattage of your microwave, you may have to increase cooking time.
Makes 1 very large serving.
Aušra, tikrai siūlau išmėginti – tikrai neįtikėtinai skanūs pyragėliai, atsižvelgiant į jų paruošimo paprastumą ir jiems paruošti reikalingą laiką 😉
Klausimas visai nėra nekorektiškas; sakyčiau, net labai normalus 🙂 Žinoma, konkrečiai dėl šių pyragėlių tu atsakymą jau pati pateikei komentare (nors aš pyragėlių receptą radau ne ten, o čia: http://eclecticrecipes.com/nutella-mug-cake , bet juk tie receptai nuolat keliauja internetinėje erdvėje) 🙂 O jei apskritai, tai dažniausiai mano įkvėpimas būna tinklaraštininkai, kartais – žurnalai ar knygos. Labai mėgstu pavarvinti seilę Foodgawker ar Tastespotting – nežinau, ar gali būti geresnis įkvėpimo šaltinis, pilnas viena už kitą skanesnių nuotraukų 🙂
Išimtis buvo knygos, žinoma. Ten esančius receptus bandžiau kurti, lipinti iš dešimties ar dar daugiau skirtingų receptų; dėliojau daug receptų į vieną, kurį galėčiau pavadinti savo receptu. Nors, dievaži, būsiu sąžininga – negalėčiau duoti rankos nukirsti, kad kažko panašaus nebūtų galima sugūglinti internete. Tų receptų yra tiek be galo daug, kad, man rodos, net tiesiog aklai sukurtą receptą, nežvilgčiojant niekur ir semiantis įkvėpimo tik iš savęs, būtų galima imti ir surasti internete 🙂
Šiaip ar taip, nevadinu savęs receptų kūrėja 🙂 Perdarinėju juos, įnešdama žiupsnį savo fantazijos, o kartais tiesiog imu ir kopijuoju, nurodydama šaltinį 😉 Ne kartą taip esu perkopijavus ir tavo puikiuosius tortus, bet tikiuosi, kad tai nieko baisaus 🙂
Asta, aciu, kad atsakei; o del recepto saltinio, tai as taip ir pagalvojau, kad visgi buvo tas saltinis (per daug jau identiskas sutapimas), tik kazkodel patingeta pamineti; as giliai isitikinusi, kad receptu saltinius mineti butina, ypac tokiame elitiniame bloge, kaip tavasis; nes receptai labai retai gimsta is niekur; dazniausiai buna ideja is knygos, arba is kokio blogo, arba kokia drauge savo receptu pasidalina; pamineti saltini nieko nekainuoja ir yra paprasciausias korektiskumas; nebutina dekoti ir lankstytis, bet bent jau mandagiai linkteleti, mano galva, yra privalu; nes paskui gaunasis visiskas absurdas, kai daug kam zinomas receptas teskiamas be jokios nuorodos nei i autoriu, nei is saltini; ir dar, prie to paties, cia toks, mano nuomone, labai neblogas tekstas laisvalaikio paskaitymams (jeigu bus upo): http://foodblogalliance.com/2009/04/01/recipe-attribution/
Aušra, aš visiškai tau pritariu, sutinku su kiekvienu tavo žodžiu, tikrai 🙂 Į šaltinių paminėjimą nežiūriu pro pirštus ir stengiuosi visada tai padaryti; išskyrus galbūt labai retai pasitaikančius atvejus, kai pamirštu. Ne iš piktos valios, tikrai 🙂 Nematyčiau nei tikslo, nei prasmės sąmoningai slėpti šaltinį, kuriame radau išbandytą receptą 🙂
Už straipsnį ačiū! Jau skaitytas ir tikrai geras bei teisingas 🙂