Pavasaris. Norisi apkabinti jį, įkvėpti giliai į plaučius, įsikibti ir tvirtai laikyti, kad tik neišsprūstų iš rankų. Užsimerkti, atsukti veidą į danguje pakibusią saulę. Sustok, akimirka žavinga – ir jaučiu, kaip šypsena skleidžiasi ne tik lūpose, bet ir kažkur daug giliau, širdyje, kaip džiugesys – su niekuo nesupainiojamas džiugesys, išsipančiojus iš žiemos, šalčio ir storų debesų gniaužtų – pasklinda po visą kūną. Iki pirštų galiukų. Iki širdies gelmių. Aš myliu pavasarį.
Kartais, susipažinusi su naujais žmonėmis vasarą, lyg ir juokais sakau jiems – pasiruoškit, kai ateis žiema, mano nuotaika kris kartu su krintančiu termometro stulpeliu. Tuomet mes, žinoma, juokiamės. Norėčiau, kad tai būtų tik linksmas pokštas, bet tokia jau ta tiesa: mano nuotaika, optimizmas, šypsenos platumas ir akių spindėjimas tikrai tiesiogiai proporcingas orui už lango. Norėčiau, kad taip nebūtų. Norėčiau pakeisti kai ką savyje, o šitą bruožą – vieną iš pirmųjų. Šiaip ar taip, dabar žiemą keičia pavasaris, todėl mano šypsena su kiekvienu saulės spinduliu vis platesnė. Kada jau kada, bet dabar tikrai ne laikas dejuoti, skųstis ir ieškoti bėdų.
Taigi, aš myliu pavasarį. Ir myliu savaitgalius pavasarį – saulėtus ir šiltus, tokius kaip šis. Kai ryte nebaisu šokti iš lovos; kai basas kojas padėjus ant grindų, nereikia krūpčioti iš šalčio. Kai net bėgti iki artimiausios parduotuvės anksti ryte – supratus kad šaldytuve nebėra pieno nei kavai, nei košei – yra visai smagu. Nes pavasaris; nes saulė danguje, o danguje – nei vieno debesėlio!
Apie pusryčius; ar jau minėjau, kad labai džiaugiuosi naująja savaitgalio pusryčių tradicija? Apskritai esu žmogus, mėgstantis tradicijas, o skanūs savaitgalio pusryčiai – dvigubai gera tradicija, smagi ir skani. Pratęsiant mano meilės avižinei košei temą, nenuostabu, kad dažnai savaitgalio pusryčių eksperimentai čia ir prasideda, ties indeliu su avižiniais dribsniais. Man visada labai smagu atrasti kažką nauja, ką galima nuveikti su šiais dribsniais – vis dar neatsidžiaugiu koše su žemės riešutų sviestu ir bananais ir kepta grūdų dribsnių koše, o štai ir nauja favoritė. Avižinių dribsnių košė su obuoliais! Ooo, kaip skanu, labai labai. Nieko šokiruojančio ir labai stebinančio, bet… taip paprasta, jauku ir miela. Ir dar tas nosį maloniai kutenantis kvapas, pripildantis visus namus…
Toluliems sekmadienio pusryčiams. Saulėtiems. Kvepiantiems ir šiltiems.
Skonis: 10/10. Net jei būčiau labai priekabus žmogus, neturėčiau prie ko prikibti. Tai – labai paprasta košė. Bet kartais paprasčiausi dalykai būna patys gardžiausi, o štai čia – vienas iš tų atvejų.
Sudėtingumas: paprasta kaip du kart du.
Kur radau? BS’ in the Kitchen
Avižinė košė su obuoliais
AtsispausdintiINGREDIENTAI
1 puodelis pieno
1 puodelis vandens
1 puodelis stambių avižinių dribsnių
½ arb. š. vanilinio cukraus
Obuoliams:
1 valg. š. sviesto
2 vidutinio dydžio obuoliai
2 valg. š. rudojo cukraus
1 arb. š. malto cinamono
½ arb. š. malto muskato
¼ arb. š. malto imbiero
½ puodelio vandens
2 arb. š. rudojo cukraus apibarstymui
GAMINIMO EIGA
1. Į vidutinio dydžio prikaistuvį supilkite puodelį pieno ir puodelį vandens. Pagardinkite vaniliniu cukrumi.
2. Kaitinkite prikaistuvį ant vidutinio dydžio ugnies, kol užvirs.
3. Užvirus, į prikaistuvį suberkite avižinius dribsnius. Išmaišykite.
4. Kaitinkite ant silpnos ugnies, kol dribsniai išbrinks, sugers dalį skysčio, o kita dalis išgaruos; t.y. kol išvirsite košę.
5. Kol ruošiate košę, tuo pat metu pasiruoškite obuolius. Keptuvėje ištirpinkite šaukštą sviestą.
6. Sviestui ištirpus, suberkite kubeliais supjaustytus obuolius. Pakaitinkite pie 5 minutes, kol obuolių kubeliai šiek tiek suminkštės.
7. Suberkite rudąjį cukrų, cinamoną, muskatą ir imbierą. Gerai išmaišykite ir pakaitinkite minutę.
8. Supilkite vandenį. Išmaišykite ir kaitinkite ant vidutinio dydžio ugnies, kol dalis skysčio išgaruos, o likęs bus panašus į sirupą.
9. Pasemkite keturis šaukštus šio sirupo iš keptuvės ir supilkite į puodą su verdančia koše. Išmaišykite ir košę virkite toliau.
10. Obuolius pakaitinkite, kol skysčio beveik visiškai neliks. Tuo metu turėtų būti išvirusi ir košė.
11. Į dubenėlius sudėkite košę. Ant viršaus užberkite obuolių. Apibarstykite trupučiu rudojo cukraus.
12. Patiekite nedelsiant. Skanaus!
11 komentarai
Ei, saulės spindulėli. Gera skaityt, kad tu taip švyti! Tikrai jaučiasi, kad ilgesnės dienos, pavasariniai palteliai ir kiti džiaugsmukai tave kaip naujos batareikės įkrauna.
Ir ačiū už naują mantrą – „Kada jau kada, bet dabar tikrai ne laikas dejuoti, skųstis ir ieškoti bėdų.”. Pabandysiu pavasario ir aš įkvėpt 🙂
Jule, kartoju sau šitą mantrą kas dieną 🙂 Reikėtų kažkokiu būdu mintinai išmokti, kad ne tik pavasarį ar vasarą, bet 365 dienas per metus būtų vykdoma. Savaime. Na, bet gi… idealių nėra, tiesa? 🙂
Mmm, avižinė košė, obuoliukai kepti, o dar tie prieskoniai… Liuks!
Taip, tikrai liuks! 🙂 Smagu, kai nuomonės sutampa; rekomenduoju išmėginti 😉
Labai smagu užsukti į tavo blog’ą ir pavarvinti seilę žiūrint į gardžius patiekalus. Kiekvieną kartą čia apsilankius, tiesiog trykštu noru gaminti!
Man labai patinka, kaip tu perteiki receptus. Atrodo, kad kiekvienas patiekalas tarsi stebuklas. Ir fotografijos labai gražios. Jeigu nepaslaptis, ar tai daug laiko skiri nuotraukų komponavimui? Nes kiekviena nuotrauka atrodo pilna šilumos ir meilės tam patiekalui. :))
Samanta, ačiū labai už visus gražius žodžius! Tokius paskaičius, šypsena veide nuo pat ryto visai dienai garantuota 🙂 Tai, kad paskaičius mano tinklaraštį, nori gaminti – man pats pats didžiausias įvertinimas, tikrai! 🙂
Nuotraukų komponavimui, pačiam fotografavimui ir nuotraukų tvarkymui tikrai laiko reikia nemažai… ypač, kai man kadrų niekad negana ir pati nejausdama, siekdama vis geresnio, pripliaukšiu fotoaparatu kelis šimtus kadrų 🙂 Paskui pasirodo, kad daugelis iš jų beveik vienodi, bet atrinkti gražiausius kažkokiu būdu vis tiek reikia… ir sėdžiu valandą, antrą, trečią… kol galų gale turiu kelias tas, kurios keliauja į „tiesioginį eterį” 🙂 Aišku, gerai, kai iš tų kelių šimtų yra bent kelios tokios, kuriomis pati džiaugiuosi; deja, būna ir taip, kad nesidžiaugiu nei viena – tada jau liūdniau ir ant savęs pikta, kad tiek laiko turėdama fotoaparatą, vis dar jo iki galo neperprantu 🙂 Bet štai, sulaukiu tokių gražių komentarų, ir vėl turiu stimulą toliau bandyti, stengtis ir tobulėti 🙂
Labai smagu, kad pradžiuginau! Kelti kitiems žmonėms šypseną, vienas iš smagiausių dalykų!
O dėl tobulėjimo, tai tikrai nesustok ir tokiais gardžiais receptais beiir nuotraukomis toliau mus džiugink! 🙂
Ačiū, Samanta, tikrai nesustosiu! 😉
[…] dar labiau sutaupysi laiko ir gausi daugiau naudos iš jos, jei vakare saują kruopų – avižų, grikių ar sorų išmirkysi vandenyje. Ryte tereiks nupilti vandenį, įberti mėgstamų […]
[…] dar labiau sutaupysi laiko ir gausi daugiau naudos iš jos, jei vakare saują kruopų – avižų, grikių ar sorų išmirkysi vandenyje. Ryte tereiks nupilti vandenį, įberti mėgstamų […]
[…] – dar labiau sutaupysi laiko ir gausi daugiau naudos iš jos, jei vakare saują kruopų – avižų, grikių ar sorų išmirkysi vandenyje. Ryte tereiks nupilti vandenį, įberti mėgstamų […]