Persikrausčius į naujuosius mūsų namus, kartais vis dar save nustebinu. Pavyzdžiui, tuo, kad kiekvieną vakarą, po darbų grįžus namo, kad ir kaip vėlu bebūtų ar kad ir kaip pavargusi tądien jausčiausi, su mielu noru keliauju į virtuvę ir gaminu kažką rytojaus pietų dėžutei. Arba tuo, kad niekad nesitikėjau vieną dieną virsianti tokia… pedante.
Su didžiausiu atidumu kasdien po kelis kartus nužvelgiu visus paviršius: virtuvės stalviršį, veidrodį koridoriuje, grindis, net televizoriaus ekraną. Sąžiningai nedelsdama surenku kiekvieną trupinėlį, kruopščiai nupučiu kiekvieną dulkelę ir nepatingiu nuvalyti vis atsirandančių pirštų antspaudų ant veidrodžio. Mano brangiausias jau suprato, kaip man skauda širdį dėl ne vietoje padėtų batų (lyg ir galėtų jie būti ant kilimėlio prie durų, bet daug smagiau, kai jie savo vietoje spintoje); kaip man sunku žiūrėti į tuščią lėkštę, paliktą ant stalo; kaip super-duper-atsargiai reikia triaukšti užkandžius ant sofos (baltos sofos!), kad neduokdie koks trupinėlis nenukristų ten, kur tikrai neturėtų būti.
Tikiuosi, kad dar nesu (tikiuosi, kad ir nebūsiu) viena tų aršiųjų pedančių, kurios dėl vieno trupinio gali iškelti skandalą. Mano skandalai, net jei nusprendžiu juos iškelti, vis dar yra su šypsena, pasijuokiant iš situacijos absurdiškumo. Nes kažkur giliai savyje suvokiu, kad mažas juodas medžiagos gumulėlis, kurių vis randu ant grindų, nėra priežastis išmesti kojines. Ir tuo pačiu metu labai tyliai sau prisipažįstu, kad visai norėčiau tą padaryti.
Mama, stebėdama šį mano išprotėjimą, juokiasi: iš pradžių sakė, kad praeis po pirmo mėnesio. Nepraėjo. Tikriausiai dabar pasakytų, kad tikrai praeis po pirmo pusmečio, šypt. Pažiūrėsim, mama.
Laimė, tai, kad po visko reikės tvarkyti mano nuostabiąją baltą virtuvę, neatbaido manęs nuo gaminimo. Mielai verdu, kepu, troškinu ir visu tuo mėgaujuosi. Mėgaujuosi ir tuomet, kai valgius patiekiu ant stalo. Kai valgome. Kai plaunu indus savo naujojoje juodoje kriauklėje (kas galėjo pamanyti!), dydžio sulig nedidele vonia, ir kai galiausiai nuo visų baltų virtuvės spintelių durelių su pašluostėle nuvalau pirštų antspaudus.
Dievinu mūsų namus. Ir tikrai niekada nebūčiau pagalvojus, kad ne tik jų jaukimas, bet ir tvarkymas gali teikti tiek daug džiaugsmo!
Skonis: 10/10. Šaltas, saldus ir gaivus, primenantis vasarą.
Sudėtingumas: paprasta kaip du kart du.
Kur radau? Įkvėpta Eat Better Not Less
Šaldytų bananų kokteilis su braškėmis
Atsispausdinti
INGREDIENTAI
1 – 1 ½ šaldyto banano*
100 ml sojų pieno
1 arb. š. medaus
žiupsnelio vanilinio cukraus
100 g trintų braškių**
½ citrinos sulčių
saujelės traškių dribsnių
GAMINIMO EIGA
1. Bananus, pieną, medų ir žiupsnelį vanilinio cukraus sudėkite į plaktuvą ir išplakite iki vientisos masės.
2. Trintas braškes sumaišykite su citrinų sultimis.
3. Į stiklinę supilkite trintas braškes, ant viršaus – trintus bananus.
4. Apiberkite saujele traškių dribsnių ir nedelsiant patiekite.
* Bananus supjaustykite griežinėliais ir sušaldykite šaldiklyje.
** Galite naudoti šaldytas, prieš tai šiek tiek atšildę.
2 komentarai
Na taip parašėt apie tą virtuvę, kad pačiai galvoje jau sukasi vaizdiniai kaip ta virtuvė atrodo. Dabar gausit jau ir pasirodyti koks grožis pas jus yra 🙂
Ir man taip buvo, tvarka buvo visur naujuose namuose:) O dabar keturios kojytes ir keturios miklios rankytes padaro savo tvarka:)