Sveikuoliški krekeriai

Ar gi ne likimo ironija, kad tada, kai, rodos, norėtum papasakoti tiek daug, visi žodžiai ima ir išsilaksto, o surinkti juos į sklandžius sakinius pasidaro pernelyg sunku? Kartais man būna taip, kai ruošiuosi susitikimui su seniai matyta drauge – norėčiau jai papasakoti viską, bet kažkaip praplepam dvi valandas apie nieką. Kartais taip būna, kai noriu rašyti – atrodo, išliečiau visą širdį ir mintis. Bet tušinukas sustingsta virš popieriaus lapo po pirmo sakinio; pirštai pakimba virš kompiuterio klaviatūros ir nė krust.

Paskutiniu metu sau ir dėl savęs rašau taip retai, kad jaučiuosi truputį pamiršusi, kaip tą daryti. Kaip dėlioti žodžius? Ir… apie ką juos dėlioti?

Galėčiau rašyti apie mažus kasdienius dalykus. Apie tai, kad vakar vakare, valgant ledus, mane graužė sąžinė, jog patingėjau ir nenuvažiavau į treniruotę po atviru dangumi, taip nuvildama ne tik M., bet ir pati save. Apie tai, kad tą patį vėlų vakarą grįžtant namo taip stipriai žaibavo, jog akimirkai juoda naktis nušvisdavo ryškiai baltai; o aš pagalvojau, kad kai esi vienas, bijoti žaibų ir griaustinių visai lengva. Apie tai, kad mano mama augina pačius traškiausius agurkus ir sultingiausius pomidorus, kurių maišelį visada įduoda man į rankas, kai tik užsuku (per retai) aplankyti. Apie tai, kad šiandien kepsiu lazaniją su vištiena.

Dar galėčiau rašyti apie tai, kad pagaliau mes turime rudą medinę tvorą, o aptvertas kiemas atrodo dar didesnis nei iš pradžių tikėjomės. Apie tai, kaip svajoju ant tos tvoros vieną gražią dieną užkabinti girliandą baltų lempučių.

Galėčiau rašyti apie tai, kaip sunku keltis rytais, kokios ilgos kartais tampa dienos, kiek daug klausimų noriu sau atsakyti. Apie tai, kaip žaviuosi drąsiais žmonėmis, kurie gyvena gyvenimą, nes aš pati kartais pasijaučiu gyvenanti savaitgalius.

Dar galėčiau rašyti apie tai, kad nerašau ir kodėl nerašau, bet ne. Rašau, kad rašysiu. Gaminsiu. Fotografuosiu. Ragausiu ir gyvensiu gyvenimą.

O šį kartą – dar vienas receptas iš senų lobynų, kadaise publikuotas elektroniniame tinklaraštininkų žurnale „Debesys“. Tąkart uoliai ieškojau sveikų vakaro užkandžių idėjų ir gaminau šiuos krekerius, šiek tiek abejodama galutiniu rezultatu. Bet kartais tos abejones keliančios idėjos ir būna pačios geriausios, sėkmingiausios ar, kaip šįkart, skaniausios. Na, gerai, improvizacijoms ir tobulumui ribų niekada nėra, bet šie krekeriai pranoko visus lūkesčius. Rekomenduoju pamėginti, o aš pati kartosiu dar ne kartą!

Skonis: 10/10. Pranoko visus lūkesčius su kaupu!

Sudėtingumas: paprasta kaip du kart du.

Publikuota: Kulinarinis elektroninis žurnalas “Debesys”

Sveikuoliški krekeriai

Atsispausdinti

Porcijos: apie 30 krekerių (5x5 cm) Paruošimo laikas: 10 min. Gaminimo laikas: 50 min.

INGREDIENTAI

½ stiklinės (70 g) saulėgrąžų branduolių
¾ stiklinės (100 g) moliūgų sėklų
½ stiklinės (80 g) sezamų sėklų
½ stiklinės (50 g) kokosų drožlių
¼ stiklinės (30 g) linų sėmenų
2 valg. š. ispaninio šalavijo (chia) sėklų
½ stiklinės (70 g) miltų be glitimo*
1 arb. š. druskos
1 arb. š. prieskoninių žolelių
1 stiklinės (250 ml) vandens

* miltų be glitimo sudėtis: ryžių miltai, bulvių krakmolas, kukurūzų miltai.

GAMINIMO EIGA

1. Orkaitę įkaitinkite iki 160°C temperatūros. Kepimo popieriumi išklokite kepimo skardą.
2. Visus ingredientus, išskyrus vandenį, sumaišykite dubenyje.
3. Supilkite vandenį ir dar kartą išmaišykite iki vientisos tirštos masės.
4. Paruoštą masę sukrėskite ant kepimo popieriumi išklotos kepimo skardos. Drėgnais delnais paspauskite ir išlyginkite paviršių, kad gautumėte 2-3 milimetrų storio tešlos paplotį.
5. Kepkite įkaitintoje orkaitėje 30 minučių. Tuomet išimkite iš orkaitės iš aštriu peiliu supjaustykite maždaug 5×5 cm dydžio kvadratėliais. Apverskite kvadratėlius apatine puse į viršų ir kepkite toliau dar 20 minučių.
6. Išimkite iš orkaitės ir atvėsinkite. Patiekite.