Dar šiek tiek apie sveikesnius pasirinkimus. Aš tikiu, kad naminis tortas visada yra kur kas sveikesnis nei tas, iš parduotuvės. Tikiu, kad keksiukai, kurie kyla jūsų pačių orkaitėje, net į kūną eina mažiau nei parsinešti iš kepyklėlės. Dar tikiu, kad užvis geriausias yra žinojimas, kiek ir kokių produktų sudėjai į dubenį, kruopščiai išmaišei ir iškepei. Man regis, būtent čia ir prasideda sveika mityba – kai parduotuvėje į savo pirkinių krepšelį vieną po kito dedate tik kokybiškus, maistingus, sudėtimi negąsdinančius produktus. Parsinešę juos namo ir išdėlioję šaldytuve bei spintelėse, garantuotai pasigaminsite kažką gero.
Vienas iš dalykų, kuriuos seniau buvau labai įpratusi pirkti tiesiog parduotuvėje, buvo ryžių pudingas. Vanilinis, pageidautina. Būdavo, kartais nugriebdavau jį desertui, kartais – vakarienei ar net pietums darbe. Kažkuriuo laikotarpiu, kai pradėjau skaityti sudėtis, man ji nelabai patiko, ir tai buvo pirmasis motyvas į pirkinių krepšelį tą skoniu vis dar viliojantį indelį dėti vis rečiau. Antras motyvas buvo ir kaina, kuri kažkaip šviesos greičiu šoktelėjo aukštyn ir aš, vis dar mėgstanti eurus mintyse konvertuoti į litus, tiesiog išvis jį išbraukiau iš galimų pirkinių sąrašo.
Netrukus atsirado ir trečiasis motyvas – tada, kai paėmiau ir išsiviriau ryžių pudingo namie. Tereikėjo tik apvaliagrūdžių ryžių, poros litrų pieno, šiek tiek cukraus ir vanilės. Na, gerai, dar reikėjo ir mažiausiai pusvalandžio, o gal ir kiek daugiau, kantrybės. Stovint prie viryklės ir maišant, maišant, maišant. Iš pradžių saugant, kad pienas nepabėgtų iš puodo, vėliau – saugant, kad ryžiai neprisviltų prie puodo dugno. Bet – o, stebukle! – po daugiau mažiau pusvalandžio pudingą supilsčiau į 7 indelius, pagardinau trintomis avietėmis ir mėgavausi neįtikėtinai puikaus skonio desertu (arba pusryčiais – net nežinau, kuria proga šis skanėstas tinkamesnis).
Faktas – namuose ryžių pudingą pasigaminti labai lengva. Visai nebrangu. Ir, pažadu, tikrai labai, labai skanu. Ar tai sveikesnis pasirinkimas? Neabejotinai. Būtent tokius sprendimus ir turiu omeny tuomet, kai sakau, kad stengiuosi gyventi sveikiau. Ir būna, kad man tai pavyksta labai gerai!
Vanilinis ryžių pudingas su avietėmis
AtsispausdintiINGREDIENTAI
Pudingui:
1 stiklinės (200 g) apvaliagrūdžių ryžių
1/4 stiklinės (50 g) rudojo cukraus
5-7 stiklinių (1,25 – 1,75 l) pieno
1 vanilės ankšties
žiupsnelio druskos
Avietėms:
400 g šaldytų aviečių (sezono metu galite naudoti šviežias)
2 valg. š. cukraus
1/2 citrinos sulčių
2 valg. š. kukurūzų krakmolo
GAMINIMO EIGA
1. Paruoškite ryžių pudingą. Į vidutinio dydžio puodą suberkite ryžius ir cukrų, supilkite 5 stiklines pieno, įdėkite vanilės ankštį (prieš tai perpjaukite ją išilgai ir išimkite sėklytes) ir įberkite žiupsnelį druskos. Kaitinkite virš kaitrios ugnies, kol masė užvirs. Sumažinkite ugnį iki vidutinės, uždenkite puodą dangčiu ir virkite, vis atidengdami ir pamaišydami, apie 30 – 45 minutes, kol ryžiai taps minkšti. Jei matote, kad pienas jau išgaravęs, bet ryžiai dar kietoki, įpilkite daugiau pieno ir virkite toliau.
2. Paruoštą pudingą nukelkite nuo ugnies, išimkite vanilės ankštį ir atvėsinkite.
3. Paruoškite avietes. Suberkite jas į puodą kartu su cukrumi. Kaitinkite virš vidutinės ugnies, kol uogos užvirs. Sumažinkite ugnį ir pavirkite dar porą minučių. Atskirame dubenėlyje sumaišykite citrinos sultis su kukurūzų krakmolu, kol šis ištirps. Plona srovele, nuolat maišydami avietes, supilkite į puodą. Pakaitinkite dar šiek tiek, kol masė ims tirštėti, ir tuomet nukelkite nuo ugnies. Atidėkite į šalį ir palikite atvėsti.
4. Atvėsusį ryžių pudingą paskirstykite į septynias stiklines. Ant viršaus paskirstykite atvėsusias avietes. Patiekite dar kiek šiltą ar visiškai atvėsintą.
10 komentarai
Sveiki, laabai skaniai atrodo, kaipmat užsimaniau pasigaminti!:) o sakykit, kokį pieną galima naudoti be karvių? Gal bandėt su kokosų ar sojų?
Ačiū, tikrai labai skanu ir yra, tikiuosi, kad maloniai nustebins rezultatas ir Jus! 🙂 Tik štai, su augaliniu pienu nesu bandžiusi, todėl negaliu pasidalinti patirtimi. Jei mėginsite, ir man būtų labai smagu išgirsti rezultatus 🙂
O jau nuotraukų grožis!
Ačiū, Jovita! 🙂
Na va, pagaliau pagaminau!:) Šįkart dariau su paprastu pienu, bet kada nors būtinai išbandysiu su augaliniu:) Rytoj pusryčiams valgysiu, jau laukiu!:) Ačiū!
Megi, šaunu! Man labai labai smalsu išgirsti, kaip patiko rezultatas? 🙂
Tiesiog fantastiškai! Atrodo taip paprasta, o be galo skanu:) Laukiu kada galėsiu pasigaminti su obuoliais:)
Prisiduodu, kad dar kart gaminau:D Labai patiko šeimai, liepė vėl pridaryt. Tai šį kart dar pagal šį receptą gaminau, nes bent man atrodo, kad rūgščios uogos čia labiau tinka nei obuoliai:) lauksiu recepto su mėlynėmis! Tik šį kartą šiek tiek pakeičiau ir pyliau 1 l paprasto pieno, o 250 ml sojų, tai net nesijaučia. Ir didinau uogų kiekį, įdėjau plius indelį šaldytų mėlynių, bet nepyliau citrinos, neturėjau. Puikiai pakeičiamas ir įvairiai pritaikomas receptas, ačiū!:)
Megi, kaip smagu žinoti, kad ryžių pudingas rado užtikrintą vietą jūsų šeimos meniu 🙂 O mano planuose kitas – kokosinis ryžių pudingas su mėlyėnėmis ir citrinomis. Jau vyras ne pirmą kartą primena, kad ryžiai ne veltui spintelėje kantriai mano dėmesio laukia :)) Būtinai pasidalinsiu! 😉
[…] kai publikavau ryžių pudingo receptą su avietėmis, komentaruose pasižadėjau – kitas ryžių pudingas bus kokosinis, su mėlynėmis ir citrinomis. […]