MAMOS DIENORAŠTIS // Nesaldus pyragas su lašiša

Aš nežinau, kokia tai yra ketvirto mėnesio magija, bet ji tikrai egzistuoja. Prisimenu, skaičiau Agnės mintis apie tai, kaip ketvirtąjį dukrytės Sofijos mėnesį ji sugrįžo į save, o motinystė tapo kitokia, nes pagaliau atėjo tas stebuklingas jausmas. Tada, kai skaičiau, prisimenu, Joriui buvo vos mėnesis ir aš tyliai džiaugiausi, kad man, rodos, visi tie dalykai atėjo iš karto. O dabar, kai mėnesiai jau keturi, suprantu, kad tai pastarosios savaitės – tikrasis perversmas. Tai, kaip aš jaučiausi prieš porą mėnesių, toli gražu neprilygsta tam, kaip aš jaučiuosi dabar. Ir abejoju, ar tiems jausmams ir jų skirtumams apibūdinti galėtų užtekti žodžių.

Atrodo, kad motinystės jausmą aš prisijaukinau, o tuomet tebuvau į jį „įšokusi“, dorai nesuprasdama kas, kaip ir kodėl. Aš jau nebekrūpčioju dėl kiekvieno mažmožio, o kur kas daugiau laiko džiaugiuosi visais mažais laimėjimais (jų pastaruoju metu tiek daug – vienas po kito), man skirtomis plačiomis bedantėmis šypsenomis ir pakalbinimais tuo švelniu kūdikišku balseliu. Aš noriai ir be didelių baimių planuoju mūsų keliones. Ir pagaliau nebesijaučiu niekam tikus mama, vos tik išgirstu patarimą, pamokymą ar pabarimą iš kitų, nebūtinai auginančių savo vaikus, bet būtinai visada viską žinančių.

Dabar aš tikrai labai aiškiai suprantu, kad esu gera mama. Tikrai nesu tobula ir ne supermama, bet gera tiek, kiek man išeina, o aš tikrai labai stengiuosi. Suprantu ir tai, kad nesvarbu, jog dienų bėgyje aš kartais šiek tiek atsitraukiu, kad pabūčiau su savimi, kad nuveikčiau kažką nemamiško; kad nelaikau mažylio visą dieną ant rankų, sūpuodama ir dainuodama, o leidžiu jam pabūti ir su žaislais; kad nerašau kūdikio knygos ir net neprisimenu datos, kada jis pirmąkart nusišypsojo, – tai nesumažina mano meilės, kuri yra besąlygiška ir beribė.

Dabar, rašydama tekstą, susirangius šalia jo ant sofos, aš pasuku akis – jis pakelia savąsias nuo minkštos knygelės, sugauna žvilgsnį ir nusišypso. Plačiai, net kilstelėjęs galvą ir primerkęs akis. Kažkur giliai pilve suplasnoja drugeliai, aš pati išsišiepiu iki ausų ir tampa akivaizdu, kad kelio atgal nebėra. Visą gyvenimą norėsiu būti šalia ir matyti jo šypsenas; ir man jau dabar skauda nujausti, kad jis užaugs, kad man skirtų šypsenų bus mažiau, kad mano ryškiai nulakuoti nagai nebebus jo mėgstamiausias žaislas, kad vieną dieną jis nenorės mano bučkio, o iš „mylu mylu spust“ apkabinimų bandys išsiveržti, nes juk tai tikriausiai nepritiks didelio berniuko gyvenimui.

Tai keistas jausmas: viena vertus, labai noriu, kad jis augtų ir kasdien stebintų naujais dalykais, pamažu atrasdamas pasaulį. Kita vertus, dabar pat noriu sustabdyti laiką, kad jis niekad neišaugtų nei to mielo savo šliaužtinuko, nei nuoširdžiausių plačių šypsenų. Ar apsikabinimų, kai prisiglaudęs nurimsta, o aš galiu jaustis tokia stipri, galinti suteikti saugų prieglobstį ir ramybę šitam mažam žmogučiui.

Aš tikiu meile iš pirmo žvilgsnio. Bet ne mažiau tikiu ir meilės augimu – šiandien Joriui lygiai keturi mėnesiai ir tokia įsimylėjus aš dar nesijaučiau. Maža to, aš juk žinau, – tai tik pradžia, ir tos meilės su kiekviena diena bus tik daugiau. Todėl dabar pat, kol jis dar toks mažas, kad negali (ir, tikiuosi, nenori) išsisukti nei nuo mano bučinių, nei nuo apkabinimų, einu jį – tą mažą mielą žmogeliuką, kurio mama man teko džiaugsmas būti – paniurkyti, pakutenti, išbučiuoti ir nesuskaičiuojamą kartą pasakyti, kaip labai myliu.

Skonis: 10/10. Jei tik mėgstate lašišą ir nesaldžius pyragus. Paprasčiausi produktai kartais nustebina neįtikėtinai puikiu rezultatu. Lygiai taip pat ir su šiuo nesaldžiu pyragu (buvau kurį laiką pamiršusi, kaip labai aš mėgstu nesaldžius pyragus!) – man jis taip patiko, kad per kelias savaites iškepiau net kelis kartus. Puikiai tinka ir sotesnei vakarienei, vos ištrauktas iš orkaitės; ir kaip užkandis, net kai visiškai atvėsta; o taip pat skanus ir pašildytas. Beje, druskos recepte nėra labai sąmoningai vien todėl, kad sūrumo pilnai pakanka nuo lašišos. Ir atkreipkite dėmesį, kad jau kurį laiką tarp įvairių šaldytų sluoksniuotos tešlų rūšių atsirado ir grūdinė sluoksniuota tešla – man tai buvo tikras atradimas! 

Sudėtingumas: nieko labai sudėtingo.

Nesaldus pyragas su lašiša

Atsispausdinti

Porcijos: 5-6

INGREDIENTAI

300 g grūdinės šaldytos sluoksniuotos tešlos, atšildytos

40 g sviesto
1 vidutinio dydžio poro
50 g špinatų
330 g šaltai rūkytos lašišos
3 kiaušinių
2 valg. š. natūralaus lydyto sūrelio
75 g tarkuoto fermentinio sūrio
žiupsnio grūstų juodųjų pipirų

GAMINIMO EIGA

1. Orkaitę įkaitinkite iki 180 °C temperatūros. Pasiruoškite 35×11 cm dydžio kepimo indą.
2. Kepimo indo dugną ir sieneles išklokite atšildyta sluoksniuota tešla. Atidėkite į šalį.
3. Keptuvėje ištirpinkite gabalėlį sviesto. Suberkite plonomis riekelėmis supjaustytą porą ir pakepinkite virš vidutinio dydžio ugnies, kol suminkštės. Suberkite špinatų lapelius ir pakaitinkite dar minutę, kol jie suminkštės. Nuimkite nuo ugnies.
4. Dubenyje išplakite kiaušinius su lydytu sūreliu ir tarkuotu fermentiniu sūriu. Pagardinkite grūstais juodaisiais pipirais.
5. Į plakinį suberkite keptas daržoves ir kubeliais supjaustytą rūkytą lašišą. Paruoštą masę supilkite į kepimo indą ant tešlos.
6. Kepkite įkaitintoje orkaitėje apie 30-40 minučių, kol pyrago įdaras sutvirtės, o paviršius gražiai apskrus.
7. Patiekti galite tiek šiltą, tiek atvėsusį – kaip užkandį.