Per pastaruosius aštuonerius metus šį receptą į tinklaraštį rašau jau trečią kartą. Taip pat jis užima garbingą puslapį vienoje iš mano receptų knygų. Ir jei paklaustumėte, kodėl ir už ką tiek dėmesio, atsakyčiau – mūsų šeimoje šie čeburekai patenka į tų tobulųjų sąrašą, greta tobulo varškės apkepo, tobulo obuolių pyrago ir kitų. Be to, senuose šeimos užrašuose kadais užrašytas receptas yra vienas iš mano vyro mėgstamiausių.
Kad įsivaizduotumėte, kaip jis be galo, be krašto mėgsta šiuos čeburekus, galiu išduoti štai ką: kai rugpjūčio mėnesį mano paskutines savaites skaičiuojantis pilvūzas jau lipo ant nosies ir aš neturėjau nei noro, nei jėgų gaminti kažką, kam prisireiktų bent kiek daugiau laiko, jis pats – mano brangiausiasis, kuris tikrai mieliau valgo nei gamina – vakare, grįžęs po dienos darbų, visą ilgą vakarą tarkavo, maišė, minkė, kočiojo ir kepė. Negalvokite, kad tai nėra žygdarbis – net ir aš, iškepusi pilną didžiulę lėkštę šių čeburekų, jaučiuosi atlikusi žygdarbį ir nusipelniusi medalio. Patikėkite, jiems reikia ir laiko, ir jėgų. Ir dar susitaikymo su tuo, kad tikriausiai išnaudosite visus galimus virtuvės paviršius, kurie po poros valandų triūso atrodys kaip po mažo miltų ir tešlos karo.
Taigi.
Kol aš ištiesus kojas sėdėjau ant sofos, žvalgiausi pro langą, skaitinėjau knygą, glostinėjau pilvelį ir šiaip ilsėjausi, jis plušėjo iš peties. Po gerų poros valandų atnešė lėkštelę su šviežučiu, kvepiančiu ir nuostabiai gardžiu čebureku tiesiai man į rankas. Tobulas buvo vakaras, visiškai tobulas.
O kadangi čeburekų iš šios porcijos išeina visai nemažai, apie penkiasdešimt, savaime suprantama, kad dėl rytojaus pietų darbe mažiausiai reikia sukti galvą. Juolab, kad jie labai skanūs ir šilti, ir šalti. Belieka įsidėti į pietų dėžutę ir, atėjus pietų metui, džiaugtis jais iš naujo. Valgyti, kur tik nori, ką tik nori – tai didžiulis džiaugsmas ir malonumas!
Jeigu per tuos aštuonerius metus, per kuriuos vis įkalbinėju Jus išmėginti šį receptą, to dar nepadarėte – tebūna tai dar vienas priminimas. Pasirinkite dieną, kai tikrai turėsite keletą valandų laisvo laiko ir nebūsite išvargę po begalės darbų bei reikalų. Pavydžiui, gal net šį savaitgalį? Pasiraitokite rankoves ir išsikepkite varškės čeburekų su obuoliais. Įsitikinkite, kad jie tokie geri, toookie geri, kad verti ir sugaišto laiko, ir aukštyn kojom suverstos virtuvės.
Beje, jei kepsite sekmadienį ir rytojaus dieną darbe atsidarysite pietų dėžutę, pažadu – jūs džiaugsitės, o kolegos pavydės!
Žalią pietų dėžutę galite įsigyti: www.e-sauletavirtuve.lt
Skonis: 10/10. Tikrai labai skanus patiekalas/desertas. Jei mėgste saldžiau, galite įberti į įdarą šaukštelį kitą cukraus ar įmaišyti šaukštą mėgstamo džemo. Svarbiausia – ne per daug miltų! Tešla turi būti tikrai labai minkšta; tada ir iškepę čeburekai būta minkšti ir labai labai gardūs.
Sudėtingumas: nieko labai sudėtingo (tik reikia laiko).
Kur radau? Senuose jo šeimos užrašuose.
Varškės čeburekai su obuoliais
Atsispausdinti
INGREDIENTAI
800 g liesos varškės
2 kiaušiniai
2 arb. š. sodos
450 g riebios grietinės
žiupsnelis druskos
miltai (tiek, kad tešla būtų minkšta, bet kočiojama)
5-6 obuoliai
1 valg. š. malto cinamono
aliejus kepimui
GAMINIMO EIGA
1. Varškę gerai ištrinkite su kiaušiniais iki beveik vientisos masės.
2. Sudėkite grietinę, suberkite sodą ir išmaišykite. Pagardinkite žiupsneliu druskos.
3. Berkite miltus ir maišykite. Kai miltų įbersite pakankamai išminkykite labai minkštą, bet nelipnią tešlą, kurią galėtumėte kočioti.
4. Lygų ir švarų paviršių dosniai pabarstykite miltais. Iškočiokite tešlą iki maždaug 3 mm storio. Apvaliu įrankiu ar indu aštriomis kraštinėmis išspauskite maždaug 12 cm skersmens apskritimus.
5. Pasiruoškite įdarą: obuolius nulupkite, išimkite sėklalizdžius ir sutarkuokite burokine tarka. Sumaišykite su cinamonu.
6. Į kiekvieno tešlos apskritimo centrą dėkite po šaukštą obuolių, perlenkite per pusę ir pirštais bei šakute užspauskite kraštelius.
7. Paruoštus čeburekus kepkite įkaitintame aliejuje, po kelias minutes iš abiejų pusių – kol gražiai apskrus. Nusausinkite ant popierinių rankšluosčių.
8. Patiekite šiltus ar šaltus. Skanaus!
2 komentarai
Nelabai supratau ar jus ceburekus kepete paprastoje keptuveje ar taip kaip iprastus ceburekus dideliame aliejaus kiekyje?
Kristina, paprastoje keptuvėje, tik aliejaus įpilame šiek tiek daugiau, sakykime, maždaug per pirštą 🙂 Čeburekus darome nestorus, todėl puikiausiai iškepa iš visų pusių.