Metai dar tik prasidėjo, bet labai gerai jaučiu – jie tikrai nebus tokie, kokius sau žadėjau naujųjų naktį. Šią akimirką gal net truputį pavydžiu tiems, kurie šiais metais pasižadėjo sau nieko nežadėti.
Ar žinote tą jausmą, kai kalbi, rodos, labai nerūpestingai, gal net paviršutiniškai; gal tiesiog bandydamas užpildyti tylos pauzes. Kalbi ir staiga pajauti, kad per akimirką neri gilyn į savo jausmus ir žodžiai, kuriuos girdi save tariant, yra ta tiesa, kurią jau ilgai jautei esant šalia, bet negalėjai sudėlioti į rišlų suvokimą. Kartais taip nutinka, ir vienas iš tų kartų buvo visai neseniai, kai palaikydama pokalbį su Jorio kineziterapeute išgirdau save sakant: „tikriausiai viena didžiausių dovanų, kurias man suteiks Joris, yra balansas“.
Tai tiesa. Iki šiol balanso paieškos man nebuvo svetimos, bet neretai būdavo labai sudėtingos. Tokios, kai jau jautiesi nuėjęs nemenką kelią, bet apsidairęs suvoki vėl esąs pačiame pirmame žingsnyje.
Apie balansą kalba daugelis. Apie draugystę su savimi, apie meilę sau. Būtų galima sakyti, kad tai madinga, bet aš renkuosi galvoti ir tikėti, kad tai yra svarbu.
Svarbu yra kalbėti apie balansą, svarbu yra jo ieškoti. Buityje, mintyse ir jausmuose. Savyje ir santykiuose su aplinkiniais. Galbūt prisipažinimas, kad kasdienybėje praradai pusiausvyrą, bus tolygus prisipažinimui, kad esi kur kas toliau nuo tobulybės, bet tuo pačiu, tikiu, – tai pirmas žingsnis link ten.
Labai dažnai, pradėdami balanso paieškas, atsigręžiame į tokius kasdienius įpročius kaip miegas, mityba, sportas, aktyvus gyvenimo būdas. Įsitikinti tuo, jog šie įpročiai labai svarbūs, galima labai greitai. Lyg tyčia, kai dėl nepaaiškinamų priežasčių įpratau eiti miegoti pirmą ar antrą nakties, mažylis įprato būtent tokiu metu keltis, šypsotis, kalbinti ir žvaliai pradėti naują dieną. Lyg tyčia, dar kartą pažadėjusi sau sveiką mitybą, sulaužiau pažadą dar greičiau nei įprastai, nes ir vėl pradėjau valgyti savo emocijas, geras ir blogas (taip, aš įpratusi suvalgyti jas visas). Apie judėjimą taip pat galėčiau parašyti šį bei tą iš savo patirties, bet, žinote, kol kas tikrai nėra kuo didžiuotis.
Surasti balansą šiuose kasdieniuose įpročiuose gali būti nelengva, bet dar svarbiau yra nepamiršti, kad balansas neprasideda ir nesibaigia tik šiose kasdienybės srityse. Jeigu čia, ugdant teisingus miego, judėjimo ir mitybos įpročius, mums gali padėti žinios ir disciplina, ieškant balanso santykiuose su aplinkiniais ir santykiuose su savimi, tenka nerti gilyn į savo jausmus ir ieškoti atsakymų ten, kur racionalūs sprendimai ir suvokimai dažnai prasilenkia su mūsų impulsyviais jausmais ir emocijomis.
Labai norėtųsi, kad viskas spindėtų taip, kaip kartais spindi pavydą žadinančios Instagram nuotraukos, bet santykiai šeimoje, pasirodo, tampa kur kas daugiau darbo ir pastangų reikalaujantys, kai greta judviejų atsiranda mažas žmogutis. Balansas tuomet įgyja naują prasmę. Ir ką jau kalbėti apie santykius su pačia savimi, kai net nepajauti, kad dalindama save į kairę ir dešinę, sau nepasilieki nieko; o tikėjimas, kad rytoj bus kitaip, mažėja su kiekviena diena, kol galiausiai lieki prieš nuogą faktą: jei nori, kad dalykai keistųsi, turi juos keisti arba keistis pats.
Gal tai moters prigimtis, o gal tiesiog mano būdas, bet pastangos žongliruoti visomis – mamos, žmonos, moters – pareigomis, o tuo pačiu jas suderinti su savo norais, svajonėmis ir naujais kasdieniais iššūkiais, kartais palieka mane bejėgę. Suprantu, kad gali būti visai priešingai – tai gali įkvėpti ir suteikti energijos; bet gali ir palikti skęstančią nusivylimuose bei skandinančią juose kitus, esančius šalia. Viskas priklauso nuo balanso, suprantu tai labai gerai. Kai jis prarandamas, kai išgaruoja vidinė ramybė, riba tarp „gerai“ ir „blogai“, tarp šypsenos ir ašarų, tarp „myliu“ ir „nenoriu net matyti“, tarp džiaugsmo ir skausmo tampa beveik nepastebima.
Kaip dažnai, pasibaigus iš Jūsų lūpų sklindančiai nuoskaudų, bėdų, skausmų ir nusivylimų tiradai, suprantate, kad iš esmės gyvenate labai gerai? Kad visa ta neigiama energija yra tiesiog mūsų pasirinkimas. Kad prioritetai – mūsų pasirinkimas. Kad atrasti arba prarasti balansą – taip pat mūsų pasirinkimas, tiesa, reikalaujantis daug pastangų.
Šiandien aš renkuosi atrasti balansą. Atidedu į šalį savo naujametinių pažadų sąrašą ir tyliai žadu mažus žingsnelius link kur kas svarbesnių pokyčių.
Linkiu sau surasti balansą ir vidinę ramybę.
Linkiu sau tikėjimo savimi.
Drąsos bei stiprybės tada, kai jaučiu, jog tikėjimas savimi ima trupėti. Ir neleisti jo trupinti kitiems.
Drąsos būti savimi, nors ir labai netobula, daug ko nemokančia, nežinančia, nesuprantančia.
Linkiu sau išmokti gerai jaustis savame kailyje.
Nepamiršti savęs, nes tik mylėdamas save, meilę gali dalinti kitiems.
Linkiu sau išmokti pastebėti gražias ir įkvepiančias smulkmenas; kolekcionuoti jas ir apsupti save gražiais dalykais, jausmais, patirtimis, žmonėmis, emocijomis.
Linkiu sau nežadėti ir nereikalauti per daug.
Linkiu sau visada prisiminti, kad pokyčiai yra lėtas procesas, ir džiaugtis kiekvienu – net labai mažu – žingsneliu ta kryptimi, kuria noriu judėti.
Skonis: 10/10. Kai kalba eina apie žuvį ir apie bolivinę balandą, mano vertinimas yra aiškus iš karto – nežinau, ką reikėtų padaryti, kad nebūtų skanu. Šįkart buvo ne tik skanu, bet net labai skanu – gausiai daržovėmis pagardintos bolivinės balandos sėklos su labai gardžiu padažu ir šiek tiek aštresnis (bet ne per daug!) sultingas orkaitėje keptas šamas – buvo nuostabiai gardūs pietūs. Be to, dar vienas nemažas pliusas – tai dar ir sveikas pasirinkimas, puikiai tiksiantis ieškantiems balanso mityboje.
Sudėtingumas: nieko labai sudėtingo.
Orkaitėje keptas šamas su bolivinės balandos salotomis
Atsispausdinti
INGREDIENTAI
šamo filė be odos (apie 300 g)
2 valg. š. alyvuogių aliejaus
1 valg. š. citrinų sulčių
1 arb. š. džiovinto raudonėlio
1 arb. š. džiovintų česnakų dribsnių
½ arb. š. džiovintos saldžiosios paprikos dribsnių
½ arb. š. grūstų juodųjų pipirų
¼ arb. š. druskos
Bolivinės balandos salotoms:
1 stiklinės (150 g) bolivinės balandos
žiupsnio druskos
1 vidutinio dydžio brokolio
150 g vyšninių pomidorų
½ nedidelio poro
ryšelio petražolių
saujelės migdolų plokštelių
Padažui:
2 valg. š. alyvuogių aliejaus
1 valg. š. baltojo vyno acto
1 valg. š. citrinos sulčių
1 arb. š. medaus
1 tarkuoto česnako skiltelės
½ arb. š. džiovinto baziliko
½ arb. š. džiovinto raudonėlio
GAMINIMO EIGA
1. Orkaitę įkaitinkite iki 180 °C temperatūros.
2. Aliejų, citrinų sultis ir visus prieskonius sumaišykite. Šamo filė supjaustykite pailgais gabalėliais ir ištrinkite mišiniu iš visų pusių. Dėkite ant kepimo popieriumi išklotos kepimo formos ir kepkite įkaitintoje orkaitėje apie 15-20 minučių. Praėjus pusei kepimo laiko, apverskite žuvį ir kepkite toliau.
3. Bolivinės balandos sėklas kelis kartus perplaukite vandeniu, kitaip gali būti karstelėjusios. Puode užvirinkite 3-4 didesnį tūrį vandens, suberkite bolivinę balandą, sumažinkite ugnį ir virkite apie 15-20 minučių, kol suminkštės, taps beveik skaidrios ir atsiskirs jų „uodegėlės“. Nupilkite likusį vandenį ir uždengtame puode palikite dar apie 10 minučių. Atvėsinkite ir atvėsusias išmaišykite šakute („išpurenkite“).
4. Brokolio žiedynėlius verdančiame pasūdytame vandenyje pavirkite 1-2 minutes. Išgriebkite į kiaurasamtį ir perliekite lediniu vandeniu.
5. Sumaišykite bolivinę balandą, brokolio žiedynėlius, per pusę perpjautus vyšninius pomidorus, smulkiai pjaustytą porą ir kapotas petražoles. Užpilkite padažu ir apibarstykite migdolų plokštelėmis.
6. Į lėkštes paskirstykite salotas, ant viršaus dėkite po porą gabalėlių kepto šamo filė. Patiekite nedelsiant.
