Skaniausi kalėdiniai meduoliai

Suskaičiavau, kad kepu juos jau aštuonerius metus iš eilės. Tai kaip tuomet kitaip galėčiau vadinti? Tik skaniausiais kalėdiniais meduoliais.

Turime tradiciją pirmąją meduolių partiją iškepti dar gerokai prieš šventes, pavyzdžiui, lapkričio viduryje; pavyzdžiui, praėjusį savaitgalį. Visi namai būna apversti aukštyn kojom (pabarstukai turi savybę „pabėgti“ visur, kur jiems patinka, o glajų randu net plaukuose), bet kaip kvepia Kalėdom! Ir dar ta šiluma, tas jaukumas – kitaip su meduoliais nebūna.

Tuos pirmuosius meduolius dažniausiai suvalgom tiesiog šiaip – su arbata ar kava, ar su šokoladu kvepiančia kakava. Todėl likus mėnesiui ar trims savaitėms iki švenčių, aš kepu juos vėl, ir šįkart paslepiu kur nors iki Kalėdų ryto. Sudedu juos į švarią kartoninę dėželę, šalia padedu ir porą obuolių iš sodo, sandariai uždengiu; obuoliai per tą laiką pamažu vysta ir džiūsta, išskirdami drėgmę, kurią su malonumu sugeria meduoliai. Todėl Kalėdų rytą jie būna dar šiek tiek aromatingesni ir trupučiuką minkštesni nei tądien, kai buvo iškepti.

Myliu pasiruošimą Kalėdoms, o meduolių kepimą – ne mažiau. Myliu ir meduolių dekoravimą, bet čia jau truputį kita kalba. Jei minkydama tešlą jaučiuosi stipri ir žinau, kad viskas bus gerai (skanu!), tai dekoruodama meduolius dažniausiai pasijaučiu ne tokia ir gabi; tai viena tų sričių, kai savo įgimtą perfekcionizmą užleidžiu kažkam kitam, o pati, nesiekdama rezultato, mėgaujuosi procesu. Net jei pabarstukai ridinėjasi po visus namus, net jei glaistas nudažo plaukus, net jei po visko belieka kilstelėti antakį aukštyn ir susitaikyti su tuo, kad „na, bent jau rankų darbo, juk miela!”.

Šiemet saldžias meduolines pasakas, kaip ir beveik kasmet, kūriau su Dr. Oetker Lietuva pabarstukais. Tuo tarpu, kai visur, kur tik pažvelgi, tiek daug spalvų ir ryškių blizgučių, man pasirodė labai žavu meduolius puošti mažiau spalvotai, bet labai elegantiškai – auksine ir sidabrine spalvomis . Tiesa, žodis „elegantiškai“ čia gal ir nelabai tinka, – aš ir vėl gavau progą įsitikinti, kad kepti man sekasi bent šimtąkart geriau nei puošti. Bet gal nėra taip blogai, ką? Dalį auksu ir sidabru žėrinčių meduolių jau dabar atidėjau į tą kartoninę dėželę – neabejoju, kad valgomų dovanų rinkinukuose jie atrodys tikrai žaviai.

O kad jau užsiminiau apie valgomas kalėdines dovanas, turiu įspėti – gali būti, kad tinklaraštyje artimiausiu metu rasite ne vieną jų idėją. Mat visus kitus reikalus iš mano galvos pamažu išstumia vienintelis žodis – KALĖDOS. Jos ateis greičiau nei dabar galvojame, o paskutinę minutę net nuostabiausi dalykai praranda savo smagumą, todėl ruoštis anksčiau yra tiesiog geriau, ramiau ir laimės daugiau. Aš vis iš naujo įsitikinu, kad tai ir yra mano laimingų Kalėdų receptas: ilgas ir ramus laukimas, ilgi iš anksto sudaryti sąrašai, kruopštūs ne paskutinės minutės planai.

Ir tada, tą stebuklingą Kalėdų rytą, belieka vienintelis darbas – džiaugtis. Akimirkomis, žmonėmis, čia ir dabar gimstančiomis jaukiomis istorijomis, gardžiausiais skoniais ir šilčiausiomis šypsenomis.

Man prireikė eilės metų, kad tą išmokčiau, ką jau čia… man rodos, vis dar to mokausi. Bet juk laimė ir niekur neskubanti meilė, kuria apgaubiame savo artimuosius, yra pati geriausia dovana, kurią galime įteikti ar gauti patys. Dėl to verta pasistengti.

Skaniausi kalėdiniai meduoliai „Pepparkakor“

Atsispausdinti

Porcijos: apie 110 nedidelių meduolių Paruošimo laikas: 3 val. (įskaitant 2 val. tešlos šaldymą) + dekoravimas Gaminimo laikas: 8-10 min.

INGREDIENTAI

150 g medaus
110 g sviesto
100 g rudojo cukraus
375 g miltų
½ arb. š. cinamono
½ arb. š. malto imbiero
½ arb. š. kepimo miltelių
¼ arb. š. maltų gvazdikėlių
¼ arb. š. druskos
1 didelio kiaušinio

Cukraus glajui:
1 nedidelio kiaušinio baltymo
200 g miltelinio cukraus
2 valg. š. citrinų sulčių

Papuošimui:
Dr. Oetker pabarstukų
Dr. Oetker dekoravimo pieštukų

GAMINIMO EIGA

1. Nedideliame puode ištirpinkite medų, sviestą ir cukrų nuolat maišant. Leiskite masei užvirti ir kaitinkite, kol visi cukraus kristalai visiškai ištirps. Nukelkite nuo ugnies ir vėsinkite mažiausiai pusę valandos. Masė turėtų gautis tąsi kaip karamelė.
2. Dideliame dubenyje išsijokite miltus su kepimo milteliais, prieskoniais ir druska. Miltų viduryje suformuokite nedidelę duobelę, į ją įmuškite kiaušinį, supilkite paruoštą sirupą ir suminkykite tešlą. Jei tešla pernelyg lipni, pridėkite šiek tiek daugiau miltų, kad būtų įmanoma išminkyti ir suformuoti rutulį. Šį rutulį suvyniokite į maistinę plėvelę ir dėkite į šaldytuvą maždaug dviem valandoms.
3. Įkaitinkite orkaitę iki 175 °C temperatūros. Tešlą padalinkite į mažesnes dalis ir kiekvieną iškočiokite (kuo ploniau – tuo geriau) ant miltais pabarstyto paviršiaus. Sausainių formelėmis išspauskite meduolius.
4. Kepimo skardas išklokite kepimo popieriumi. Meduolius perkelkite ant šių kepimo popieriaus lakštų ir kepkite orkaitėje apie 8 – 10 minučių arba kol gražiai parus. Šioje vietoje reikia būtų labai atidiems – kuo plonesni yra sausainiai, tuo greičiau gali perkepti!
5. Iškeptus sausainius perkelkite į sandarų indą ar dėžutę ir laikykite kiek tik norisi, o jei pavyksta – net iki Kalėdų.
6. Cukraus glajui dubenyje šakute išplakite kiaušinio baltymą iki lengvų putų. Pamažu berkite miltelinį cukrų, ir toliau plakdami, kol gausite tirštą glotnų glajų. Įmaišykite citrinų sultis ir, jei glajus atrodo per skystas, įberkite dar šiek tiek miltelinio cukraus. Glajus turi būti glotnus ir lygus, tirštas, bet ne per daug – kad vis dar galėtumėte juo piešti ant meduolių. Glajumi ar dekoravimo pieštukais išpieštus meduolius iš karto dekoruokite pabarstukais, tuomet palikite sustingti.