Matyti vien juodą ar baltą visada yra paprasčiau: lengva ranka skirstyti į gera ar bloga, nuteisti arba išteisinti, visus matuoti tik pagal savo vertybes ir savo langą į pasaulį.
Taip, labai žaviai atrodo tos juodai baltos dramatiškos nuotraukos, tačiau kai ir gyvenime aplink lieka vien juoda ir balta, tie nuolatiniai amerikietiški kalneliai gali ne tik nuvarginti, bet ir išvesti iš proto. Kaip nutinka taip, kad kartais juodoje paskęsta visi kiti pilki atspalviai? Ir kaip mes galime nepastebėti, kiek daug spalvų yra šalia akinančios baltos? Ar nepasiilgstame šiltos geltonos, gaiviai mėlynos, ramios žalios, nerūpestingos rožinės, kuo rimčiausios violetinės, švelniai rusvos?
Savo pasaulio matymo liniuotes tiesti į visus, lyg tik jose kiekviena maža padala būtų sužymėta teisingai, yra keista, liūdna ir egoistiška. Mes esame tokia maža didelio pasaulio detalė, o ta beribė dėlionė tokia sudėtinga.
Ar tikrai gera yra tik tai, kas mums atrodo gera? Ar tikrai gyventi reikia tik taip, kaip mums atrodo teisinga? Nejau gali būti, kad visi kiekvieno iš mūsų pasirinkimai yra universalūs?
Aš vis stebiuosi, kokie greiti mes teisti, piktintis, pašnibždomis apkalbėti. Kaip greitai visiems, neįsipaišantiems į mūsų šabloną, skubame klijuoti etiketes. Kaip uoliai pačioje gražiausioje dienoje, pačioje tikriausioje meilėje, pačiuose smagiausiuose nuotykiuose mes ieškome smulkmenų, kurios neleistų pamiršti: „džiaukis, kol gali, nes nebus taip visada“. O kodėl? Aš noriu, kad būtų! Kodėl kartais taip sunku gyventi taip, kaip patinka?
Visi tie kraštutinumai – ir juodi, ir balti – užkerta kelius ieškojimams, diskusijoms, pokyčiams. Nenoriu gyventi tame pasaulyje, kur atviriausios išpažintys trunka… keturis sakinius.
Kai paskutinį kartą manęs paklausė, kaip gyvenu, prieš atsakydama aš suskaičiavau iki trijų. „Visaip būna“, – nusišypsojau. Ir mes pradėjom kalbėtis, ilgai ir nuoširdžiai. Apie visas tas spalvas, kurių sąmyšyje kasdien gyvename, bandydami kasdienybę tapyti taip, kad kažkaip stebuklingai pasiektume ramų balansą; kad jame užtektų laiko ir laimei, ir meilei, ir giliam atodūsiui, kai jo norisi ar prisireikia.
O šie keksiukai tikrai yra juodi. Šiandien, kai švenčių laukimas mūsų namuose žybsi visomis spalvomis (taip, mes jau papuošėme eglutę!), jų nuotraukos atrodo lyg iš kito laiko – truputį niūresnės nei pagal „Jingle Bells“ šokanti širdis, šypt.
Keksiukai intensyviai kakaviniai ir reiktų tarti atskirą padėką į tešlą įmaišytai rikotai – jos dėka keksiukai drėgni ir minkšti net ir antrą dieną po kepimo! Ar mums patiko? Tikrai taip, kakavinių ir šokoladinių kepinių gerbėjams labai rekomenduoju.
Kakaviniai keksiukai su rikota
AtsispausdintiINGREDIENTAI
2 stiklinių (280 g) miltų
1 stiklinės (200 g) cukraus
2 arb. š. kepimo miltelių
½ arb. š. druskos
¾ stiklinės (75 g) kakavos
4 valg. š. (60 g) tirpinto sviesto
250 g rikotos sūrio
2 didelių kiaušinių
1 ½ stiklinės (375 ml) pieno
1 arb. š. vanilės ekstrakto
Viršui:
½ stiklinės (100 g) rudojo cukraus
½ stiklinės (50 g) kakavos
žiupsnio druskos
2 valg .š. (30 g) šalto sviesto
GAMINIMO EIGA
1. Orkaitę įkaitinkite iki 180 °C temperatūros ir pasiruoškite keksiukų kepimo formeles.
2. Dideliame dubenyje sumaišykite miltus, cukrų, kepimo miltelius, druską ir kakavos miltelius.
3. Kitame dubenyje išplakite tirpintą sviestą, sudėkite rikotos sūrį, įmuškite kiaušinius, supilkite pieną ir vanilės ekstraktą iki vientisos masės. Supilkite į miltų mišinį ir lengvai išmaišykite, kol neliks sausų miltų. Nepermaišykite. Atidėkite dubenį su tešla į šalį.
4. Paruoškite trupinius. Nedideliame dubenėlyje sumaišykite rudąjį cukrų, kakavos miltelius ir druską. Sudėkite nedideliais gabalėliais supjaustytą šaltą sviestą ir trinkite tarp pirštų, kol gausite lipnius trupinius. Atidėkite į šalį.
5. Keksiukų tešlą paskirstykite į keksiukų formeles, užpildydami ¾ jų tūrio. Ant viršaus užbarstykite paruoštus trupinius.
6. Kepkite įkaitintoje orkaitėje apie 20 minučių. Ar keksiukai jau iškepę, patikrinkite mediniu pagaliuku – įkištas ir ištrauktas iš kepinio centro, jis turi būti švarus. Iškepusiu išimkite iš formelių ir atvėsinkite.
Recepto šaltinis: Vegetarian Ventures
15 komentarai
Tobuli keksai! Trūksta dar sokolado gabaliuku viduje (karą karta būtinai įdėsiu) ir laisvai nukonkuruos skaniuosius CoffeeInn’o šokoladinis keksus. Tiesa, is nurodyto kiekio iškepiau net 25 vnt.
Marija, labai džiaugiuosi skaitydama komentarą! Tikiuosi, kad tie papildomai pridėti šokolado gabalėliai tikrai turės lemiamą rezultatą :))
Labai vykę keksiukai !!!
Kristina, labai džiaugiuos!! 🙂
O ar pavyktu iskepti ne keksiukus, o pyraga? Reiketu kazka keisti proporcijose?
Žinoma. Priklauso nuo to, kokio dydžio kepimo formoje keptumėte, kokio aukščio būtų pyragas, bet pradėčiau tikrinti po maždaug 35 min. 🙂
Sveiki, o koks orkaitės režimas? Viršus ir apačia, su ventiliatoriumi ar be? Ačiū.
Dovile, kepu su ventiliatoriumi (viršus + apačia + ventiliatorius).
Puikūs keksiukai, drėgni, ne per saldūs. Kepurėlės nedariau, bet pasigailėjau, nes norėjosi kažkokio akcento. Nors gal ir saldrūgštis maskarponės – grietinėlės papuošimas tiktų. Visgi – šaunūs. Užsirašiau receptą, kartosiu. Ačiū už receptą!
Rena, džiaugiuosi, kad patiko, ačiū, kad pasidalinote įspūdžiais! 🙂
Skanumėlis!
Ačiū, Dovile!
O čia 75g kakavos miltelių ar jau paruoštos kakavos?
Miltelių 🙂
Sveiki, kepiau šiuos kekiuskus, bet kažkodėl nesigavo, viską dariau tiksliai pagal receptą, tačiau jų plutelė gavosi sausa ir dugnas labai smarkiai prilipo prie keksiukų formelių, o vidus liko neiškepęs ,,žalias”, taip pat recepte, manau, klaidingai nurodytas gautas kekiuskų kiekis nes tikrai nesigauna 18 keksiukų, man gavosi net dvigubai daugiau. Gal numanote kodėl man nesigavo jūsų receptas, nes bandau pati suprasti, bet neturiu jokių sumanymų ?