Nauji metai į mano gyvenimą visada įsiveržia kartu su nauju vėju. Neplaiksto tas vėjas nei užuolaidų, nei sijono aplink kojas, bet sujaukia mintis visada. Kaskart, nukrausčius Kalėdų vaišių stalą, krentu į apmąstymus visų tų dalykų, kurie buvo ir kurie dar tik bus. Taip ir eina dienos po Kalėdų ir dienos iki Naujų.
O aš vis klausiu savęs: ką paliks šie metai, o ką atneš ateinantys?
Šiemet daugiau nebenoriu aplink save žarstyti didelių pažadų. Imu kaip niekad gerai suprasti, kad patys svarbiausi dalykai yra visai maži – kartais tokie maži, kad praleidžiame juos pro akis. Todėl išbraukiu iš savo sąrašo bent dešimt metų čia užsilikusį „numesti bent 5 kilogramus“ (tikrai ne dėl to, kad būčiau juos jau numetus) ir užtikrintai vietoje jo įrašau: „daugiau skaityti“.
Dažniau išeiti pasivaikščioti.
Dažniau žaisti su sūnumi.
Susigrąžinti savaitgalio filmo tradiciją.
Atrasti sielą džiuginančią jogą. Gal ir meditaciją. O gal grįžti į seniai pamirštą sporto klubą.
Daugiau fotografuoti. Ne tik maistą.
Rašyti, atvirai ir be baimių.
Nebijoti mokytis ir nebijoti pripažinti, kad daug ko nemoku.
Dirbti iš meilės, ne iš reikalo.
Labiau tikėti savimi.
Nebebijoti, kad kažkas kažką pasakys.
Mažiau verkšlenti, burbėti ir bambėti; matyti gerąsias puses.
Planuoti keliones, net jei ir be proto tolimas (ne atstumo, o laiko prasme).
Dažniau susitikti su draugėmis.
Dažniau pakviesti mamą kavos.
Kai labai prireiks, rasti drąsos pabėgti nuo viso pasaulio ir pabūti tik su savimi.
Nebenoriu šiemet imti ir atversti naujo balto popieriaus lapo. Nebenoriu naujų pieštukų. Noriu tęsti savo istoriją tuose pačiuose prirašytuose ir pripaišytuose puslapiuose be gėdos jausmo, be skausmo ir be graužaties; priimdama save tiesiog tokią, kokia esu.
Tikriausiai tai paskutinis receptas ir įrašas, kurį rašau prieš išmušant vidurnaktį, kuris perkels mus į kitus metus, todėl to labiausiai ir noriu palinkėti tiek Jums, mano skaitytojai, tiek sau pačiai: išdrįskime save priimti tokius, kokie esame. Išdrįskime save mylėti ne mažiau nei šalia esančius. Išdrįskime save pakalbinti ir išgirsti tai, ką jau seniai norime sau pasakyti, bet per aplinkinį triukšmą vis neišgirstame.
Gali būti, kad mums reikia visai kitų dalykų – ne tų, apie kuriuos rašo žurnalai, transliuoja televizijos laidos, rodo instagramas ir garsiai svajoja draugė ar kaimynė. Gali būti, kad mūsų laimei netrūksta nei kelionės aplink pasaulį, nei didesnių namų, nei brangesnių etikečių ar į mistinius skaičius telpančių figūrų. Gali būti, kad pasiklydę tarp dalykų, kurių siekia visi, mes pametėme savo norus ir savo kelią, savo išskirtinumą ir savo svajones. Aš noriu tikėti, kad net jei pasimetėme (o juk pasimesti taip lengva!), tas mūsų kelias tikrai yra netoliese – trys žingsniai į vieną pusę, o gal septyni į kitą. Aš neabejoju, kad širdis ir tikrumas mažais žingsniais grąžins mus atgal į jį. Ten, kur jausimės patys laimingiausi.
Būkit laimingi! Nuostabių artėjančių Naujųjų Metų!
Imbierinis sūrio tortas
AtsispausdintiINGREDIENTAI
Pagrindui:
100 g sviesto, kambario temperatūros
100 g cukraus
1 kiaušinio trynio
1 stiklinės (140 g) „Kauno grūdų“ kvietinių miltų „Ekstra“
2 arb. š. meduolių prieskonių
½ arb. š. kepimo miltelių
žiupsnelio druskos
Įdarui:
500 g maskarponės sūrio
500 g rikotos sūrio
½ stiklinės (100 g) rudojo cukraus
3 valg. š. kukurūzų krakmolo
5 kiaušiniai
¼ stiklinės (60 ml) riebios grietinėlės (35% riebumo)
3 valg. š. medaus
1 arb. š. malto imbiero
1 arb. š. malto cinamono
1 arb. š. malto muskato
¼ arb. š. druskos
1 arb. š. vanilės ekstrakto
Glaistui:
240 g miltelinio cukraus
5-6 valg. š. citrinų sulčių
Papuošimams:
įvairių formų meduolių
rozmarino šakelių
šviežių spanguolių
GAMINIMO EIGA
1. Paruoškite pyrago pagrindą. Vidutinio dydžio dubenyje kambario temperatūros sviestą ir cukrų elektriniu plaktuvu išplakite iki purumo. Sudėkite kiaušinio trynį ir dar kartą išplakite.
2. Suberkite miltus, meduolių prieskonius, kepimo miltelius ir druską. Išmaišykite.
3. Sudėkite tešlą į folija išklotą 22 cm skersmens kepimo indą. Tolygiai paskleiskite ir delnais ar šaukštu prispauskite prie kepimo indo dugno ir sienelių. Padėkite į šaldytuvą.
4. Orkaitę įkaitinkite iki 180 ºC temperatūros.
5. Paruoškite įdarą. Maskarponės sūrį, rikotos sūrį, cukrų ir kukurūzų krakmolą elektriniu plaktuvu išplakite iki vientisos masės. Po vieną įmuškite kiaušinius ir po kiekvieno išplakite. Supilkite grietinėlę, medų, suberkite prieskonius, druską ir supilkite vanilės ekstraktą. Gerai išmaišykite.
6. Paruoštą masę supilkite į kepimo indą ant atšalusio pagrindo.
7. Kepkite įkaitintoje orkaitėje 15 minučių. Tuomet temperatūrą sumažinkite iki 120 ºC ir kepkite dar 90 minučių, kol torto kraštai bus tvirti, o centras, pajudinus kepimo indą, dar šiek tiek virpės.
8. Praverkite orkaitės dureles ir tortą palikite orkaitėje, kol atvės iki kambario temperatūros. Tuomet perkelkite į šaldytuvą ir palaikykite bent 4 valandas ar, geriausiai – per naktį.
9. Paruoškite glaistą. Miltelinį cukrų išplakite su citrinų sultimis iki vientisos tirštos masės. Jei masė per skysta, įberkite dar šiek tiek miltelinio cukraus; jei per tiršta – įpilkite dar truputį citrinų sulčių.
9. Atšaldytą tortą perkelkite ant lėkštės ar tortinės. Apliekite tortą glaistu ir papuoškite meduoliniais sausainiais, rozmarino šakelėmis bei spanguolėmis.
Receptas sukurtas bendradarbiaujant su „Kauno grūdai“.
6 komentarai
Labai aciu uz toki grazu naujametini linkejima ! Jusu zodziuose kaip visada gryna tiesa kuria daznai pamirstame, tad aciu kad primenate. Geru nauju metu !
Vaida, ačiū Jums! Gera ir pačiai prisiminti, ir kitiems priminti tuos labai paprastus, labai svarbius, bet kartais lengvai pamirštamus dalykus 🙂
Esate puiki,isradinga,darbsti,kurybinga! Geros kloties ateinanciaisiais,palankaus likimo!!!
Ačiū Jums, Rita! Jums taip pat pačios geriausios kloties, dideliausios sėkmės!
Sveiki, Asta, ačiū už nuoširdumu alsuojantį įrašą, labai gera buvo skaityti, o receptas wau, kokios nuotraukos, koks papuošimas – paprastai bet kartu ir fantastiškai, žiemiškai, tiesiog pasakiškai ???? Ar Jums patiko torto skonis? Ar kartotumėt tortuką kitai progai?
Lina, ačiū Jums už gražius žodžius, gera skaityti! Taip, man ir visai mano šeimai tikrai labai patiko torto skonis – patikinu, kad nepatikę receptai niekada nepapuola į tinklaraštį 🙂 Šis sūrio tortas yra labai lengvai adaptuojamas pagal sezoną; aš jį kepu net labai dažnai – kreminio sūrio masėje prieskonius keičiu tirpia kava (kavos sūrio tortas!), apelsinų žievelėmis ir trupučiu sulčių (apelsininis!) ar tiesiog vanile (vanilinis!), ir t.t.; o viršų taip pat galima puošti kaip tik norisi – nuo glaistymo šokoladu iki šviežių vaisių asorti 🙂 Ką noriu pasakyti, kad šis tortas išties yra labai universalus ir mūsų šeimoje labai labai mėgstamas 🙂 Labai rekomenduoju!