Galvoju apie save prieš kelerius metus. Apie vis vienodas sausio pabaigas, apie vis giliau stalo stalčiuje ir minčių užkaboriuose slepiamus naujametinius pažadus: ūpas sportuoti jau priblėsęs, nauji sportiniai bateliai pradeda rinkti pirmąsias dulkeles; pažadai sveikiau maitintis ir numesti tuos kelis prakeiktus kilogramus taip pat išmetami į šiukšlių dėžę kartu su popierėliu nuo ką tik net nejaučiant sušlamšto snikerio. Nauja pradžia, sakot? Velniop, juk jau viskas sugadinta…
Metai iš metų mano sausis buvo toks. Panašesnis į dar vieną pabaigą, o ne į kažko naujo pradžią.
Žinot, o gal ta nauja pradžia ir visi tie švarūs balti lapai yra pervertinami – nes mums jų nė nereikia? Mums reikia tęsinio, ne naujos pradžios. Mums reikia to pačio pripaišyto, pribraukyto lapo, kurį uoliai rašome diena dienon, metai iš metų, visą gyvenimą. Mums reikia jo, kad nepamirštume nei savo istorijos, nei nueito kelio, nei išmoktų patirčių. Kad prisimintume klaidas, iš kurių pasimokėm (arba dar nepasimokėm). Ir atradimus, kurie paneigė kažkada seniai galvoje susikurtus mitus.
Tiesa ta, kad pirmąją metų dieną įsigyta metinė narystė prašmatniame sporto klube dar nereiškia naujos pradžios. Lygiai taip, kaip ir šokoladinis batonėlis nereiškia jokios pabaigos. Būna, pasitaiko, – žinoma, kad taip! Bet tada nusišluostai šokoladu aplipusius lūpų kampučius ir gyveni toliau. Be keiksnojimų, nusivylimo savimi ir kaltės jausmo. Išduosiu paslaptį: tas kaltės jausmas mus nuvys atgal į parduotuvę, atgal prie tų batonėlių. Ir ne dėl to, kad mes norime šokolado, ne! Tik dėl to, kad apakinti kaltės ir sąžinės graužaties mes nebegirdime nei savęs, nei savo kūno siunčiamų signalų. Galiausiai bandome suvalgyti kaltę, o ne šokoladą.
Gal mes net nenorime valgyti? O gal, tebūnie, norime. Bet gal ne šokolado? Gal lazanijos? Gal apelsinų? O gal tobulo varškės apkepo?
Nekalbu apie sveika-nesveika dalykus. Esu įsitikinusi, kad pirmasis žingsnis, prieš žvalgantis į maistingumo lenteles, yra priimti sveikesnį sprendimą asmeniškai sau. Galbūt jis nebus vadovėlinis, pavyzdžiui, galbūt suprasite, kad norite ne šokolado, o bulvinių blynų. Net nesvarstykime, kas būtų „sveikiau“ vadovėlio puslapiuose; šįkart sveikiausia yra tai, kad išgirdome save! Tai – pirmas žingsnis, svarbiausias ir didžiausias.
Saikas, pusiausvyra, balansas. Tai yra labai svarbu. Kad ir kaip banaliai beskambėtų, būtent tai yra mano tikslas. Ne metų, ne 2019-ųjų… greičiau jau viso gyvenimo tikslas.
Juk, sako, po vieną žingsnį yra įveikiami ir ilgiausi keliai, tiesa? Nuo sofos iki sporto klubo, ir atgal ant sofos, kur laukia knyga ir minkštas pledas. Nuo maistingų salotų iki saldaus nuodėmingo pyrago. Nuo pasimetusio žvilgsnio į platų pasaulį su begale pasirinkimų iki ramaus savęs pažinimo.
Aš galėčiau atsilaikyti prieš kruasaną, bet prieš kruasaną su migdolų įdaru – dievaži, niekaip. Meluoju, negalėčiau atsilaikyti nė prieš vieną iš jų, šypt. O kartais nė nereikia! Jei atvirai, labai gundžiausi imti ir dar kartą iškepti naminių prancūziškų ragelių, bet tuomet ir vėl atidėjau „kitam kartui“. Tokių receptų – atidėtų ir laukiančių savo eilės – kaupiasi vis daugiau. Kad jau labai norėjosi man migdolų, tai sėkmė nusišypsojo šiam.
Citrininiam! Migdoliniam! Su rikotos sūriu!
Ne veltui čia šūkčioju, patikėkite, jis vertas kiekvieno šauktuko ir dar daugiau. Minkštas, purus, tirpstantis burnoje, apsukantis galvą, ištirpdantis širdį. Be miltų, todėl, matyt, tiktų net glitimo netoleruojantiems. Įlašinau porą mažų lašelių „Dr. Oetker“ migdolų aromato – nes nieko nėra geriau už saldžiais pyragais kvepiančius namus!
Citrininis migdolų pyragas su rikota
Atsispausdinti
INGREDIENTAI
120 g minkšto sviesto
¾ stiklinės (150 g) cukraus
4 citrinų nutarkuotų žievelių
½ arb. š. „Dr. Oetker“ migdolų aromato
4 kiaušinių
2 ½ stiklinės (240 g) maltų migdolų*
300 g rikotos
Viršui:
migdolų riekučių
miltelinio cukraus
GAMINIMO EIGA
1. Įkaitinkite orkaitę iki 180 ᵒC temperatūros. Kepimo popieriumi išklokite 22 cm skersmens kepimo indą.
2. Kiaušinių trynius ir baltymus atskirkite. Atidėkite į šalį.
3. Į vidutinio dydžio dubenį sudėkite minkštą kambario temperatūros sviestą, suberkite 100 g cukraus, suberkite citrinų žieveles ir supilkite migdolų aromatą. Plakite elektriniu plaktuvu apie 4-5 minutes, kol masė taps labai puri ir kreminės tekstūros. Po vieną sudėkite kiaušinių trynius, po kiekvieno gerai išplakdami. Tuomet suberkite maltus migdolus ir dar kartą išplakite. Galiausiai įmaišykite rikotos sūrį.
4. Atskirame dubenyje elektriniu plaktuvu išplakite kiaušinių baltymus, kol pradės formuotis minkštos putos. Pamažu berkite likusį cukrų (50 g) ir plakite toliau, kol susiformuos standžios ir tvirtos baltymų putos.
5. Per tris kartus įmaišykite išplaktus baltymus į migdolinę masę.
6. Paruoštą tešlą supilkite į kepimo formą. Viršų apibarstykite migdolų riekelėmis.
7. Kepkite įkaitintoje orkaitėje 40-45 minutes. Ar pyragas jau iškepęs, patikrinkite mediniu pagaliuku – įkištas ir ištrauktas iš pyrago centro jis turi būti švarus. Atvėsinkite kepimo formoje, tuomet perkelkite ant lėkštės ar padėklo. Prieš patiekdami apibarstykite milteliniu cukrumi.
* Migdolus susimaliau tiesiog pati – elektriniu smulkintuvu maliau juos trumpais pulsuojamais paspaudimais, kol susidarė rupi smulkių migdolų masė. Svarbiausia migdolų nepermalti, nes tokiu atveju pasiruošite gardaus migdolų sviesto (tai toli gražu nėra blogai, bet šiam pyragui tiesiog netiks, šypt).
Recepto šaltinis: cakelets & doilies
Įrašą įkvėpė: Dr. Oetker
10 komentarai
Naudojau paprastą varškę, tačiau pyragas pranoko lūkesčius! Labai skanus, išsirtinės tekstūros. Šeimos nariai nesuprato iš kokių ingredientų jis pagamintas 🙂
Gabija, labai džiaugiuosi, kad patiko! 🙂 Šis pyragas tikrai truputį kitoks – bet labai, labai puikus!
Tikrai pranoko lūkesčius 🙂 Galvojau, kad iš migdolų miltų pyragas bus sausokas, tačiau anaiptol – šiltas jis buvo labai purus, atvėsęs – šiek tiek „standesnis”, tačiau visų buvo išgirtas beprotiškai :)))
Jurga, labai džiaugiuosi! Ačiū, kad pasidalinot įspūdžiais 🙂
Asta, ačiu labai už šį receptą. Jis tobulas nors per skubėjimą,nepastebėjau,kad reikia kiaušinius išplakti atskirai,sudėjau viska kartu,bet gavosi tobulas pyragas tokiu reta, dar sudėjau virto kondencuoto pieno dar skaniau. Gražaus Jums vakaro
Renata, nuostabiai džiaugiuosi skaitydama tokius puikius įspūdžius! Ačiū Jums, kad jais dalinatės! 🙂
O jeigu panaudočiau apelsino žievelę? Įdomu, nesugadinčiau pyrago… 🙂
Renata, nesugadintumėte, bet citrinų žievelė man čia tinka daug labiau, rekomenduočiau rinktis ją 😉 Kalbant apie nutarkuotas citrusinių vaisių žieveles, svarbu tarkuoti tik spalvotąją jų dalį, nes baltoji – karti.
O ar galima naudoti grynai migdolų miltus, o nesumalti migdolų? Ar reikėtų tada miltų dėti mažiau ?
Lauryna, taip, žinoma, galite naudoti jau paruoštus migdolų miltus; jų reikės 2 ½ stiklinės taip pat.