Uogų ir bananų glotnutis (smoothie)

Aš esu labai pastovus žmogus. Tikrai.

Pakalbėkim, pavyzdžiui, apie pusryčius. Kokį vaidmenį jie vaidina jūsų gyvenimuose, kasdienybėje, rytinėje rutinoje? O galbūt išvis jų nevalgote, o gal tiesiog nesirenkate ką valgyti ir dažniausiai jie tampa tuo, kas po ranka pasitaiko, lakstant tarp dušo ir drabužinės? Gal kažkam puikiausi pusryčiai – pakeliui į darbą/mokslus nugvelbta dar šilta bandelė iš netoliese esančios kepyklėlės (svajonė…) ir puodelis pirštus plikančios kavos išsinešimui? Na, o gal – aš žinau, tokių žmonių taip pat tikrai tikrai yra – jūs nepagailite ir paaukojate valandžiukę savo rytinio miego, pradedate dieną anksčiau vien todėl, kad galėtumėte neskubėdami pasiruošti mėgstamus, laukiamus, o gal kasryt kitokius, bet tokius pat skanius, pusryčius, atsisėsti su puodeliu kavos/arbatos/sulčių prie stalo ir ramiai.. lėtai… pasimėgaujančiai… papusryčiauti?
Ir galiausiai – kokie jūsų mėgstamiausi pusryčiai?

Aš, nepaisant to, kad su pusryčiais apskritai ilgą laiko tarpą buvau susipykus, po to bent šimtmetį jiems rinkdavausi tik jogurtus ir tik mažais indeliais. Ir dažniausiai – tik nepalaikykit visiška reklamos auka, nes man jie tikrai buvo labai skanūs – „Activia“. Braškinius. Po šimtą dvidešimt penkis gramus kiekvieną mielą rytą bent porą metų, o gal net šiek tiek ilgiau. Tada jogurtukų „sezonas“ baigėsi ir atėjo juodos grūdinės duonos plius tepamo sūrelio epocha, kuriai aš ištikima taip pat jau… hm, tikrai daugiau nei metus, manau. Ir tas kvailas bei tuo pačiu metu juokingas jausmas – lyg jei nesuvalgysiu būtent to, ką valgiau jau šimtus rytų prieš šį, diena bus… ne tokia. Sugadinta? Nesėkminga? Tiesiog kažkas ne taip.

O bet tačiau – kadangi man tai nepatinka, o su tuo, kas nepatinka, lyg ir reiktų kovoti, leidau pavasariui į mano namus atnešti naują tradiciją. Pusryčių tradiciją, vardu… smoothie. Arba – lietuviai esam, kalbėkim lietuviškai, ar ne? – glotnutis. Arba vaisių koktelis, jei visiškai neįmantriai.
O, beje, šitas pavadinimas pasako tikrai daug ir tikrai taikliai – šaltas gėrimas aprasojusioje stiklinėje tikrai glotnus, purus ir… labai skanus. Gaivus, bet sotus. Saldus, bet teisingai saldus. Skanus, bet nenuodėmingas. Skanumynas, bet sveikas. Paprastas ir su tūkstančiais milijonais begalėm galimų improvizacijų, lengvai pritaikomas kiekvieno – net pačio išrankiausio skoniui, ir puikiai tinkamas pavaišinti netikėtai užsukusiems draugams. Vos pora minučių – ir mėgaukis. Mmmm…

Ačiū E. už priminimą, kaip labai aš mėgstu tokius kokteilius :)*

Skonis: 9,5/10. Neįsivaizduoju, kaip galima vertinti balais tokius dalykus, kaip kad šis. Vienas mėgsta mėlynes, kitas – vyšnias, vieni bananus vadina muilu, o kiti juos dievina, bet apskritai tokie gaivūs, lengvi, pavasariški kokteiliai… tiesiog atgaiva sielai ir kūnui 🙂 Vis dėlto, jei netyčia ragaučiau dar skanesnį, pusės balo rezervą pasilieku, dėl visa ko… 🙂

Sudėtingumas: paprasta kaip du kart du.

Uogų ir bananų glotnutis (smoothie)

Atsispausdinti

Porcijos: 2 Paruošimo laikas: 5 min.

INGREDIENTAI

½ puodelio (85 g) šaldytų mėlynių
125 g šaldytų braškių
1 šaldytas bananas
140 g pieno
(arba visko iš akies)

GAMINIMO EIGA

1. Mėlynes, bananą ir braškes sudėti į plaktuvo (blenderio) indą. Galima naudoti ir nešaldytus vaisius, bet tuomet su jais į indą reiktų įmesti keletą kubelių šaldytų ledukų.
2. Įpilti šlakelį pieno. Smulkinti/suplakti/sublenderiuoti visus produktus tol, kol gausime vientisą, lygią ir kreminę masė – glotnutį.
3. Supilstyti gėrimą į stiklines, įdėti po šiaudelį, galbūt – jei galite ištverti dar kelias sekundes, nepradėję siurbčioti, papuošti stiklines vaisiais, ir patiekti. Skanaus!