Vakar „Saulėtos virtuvės“ Instagram paskyroje pagaliau atradau laiko (ir drąsos) prabilti apie tarpusavio palaikymą ir garsiau tariamus gražius žodžius. Iniciatyvą #tugeravarai jau pačioje metų pradžioje pradėjo Viktorija, tinklaraščio www.dievinu.lt autorė. Toji iniciatyva lyg virusas pasklido po IG erdvę; kadangi mes, visa šeima, tuo metu sirgome ne tokiais maloniais virusais, aš kaip ta balta varna – grįžau su pasidžiaugimais įkvepiančiais žmonėmis tada, kai daugelis, o gal net ir visi, nutilo. Ar tai blogai? Ne, tiesą sakant, manau priešingai! Nes mokėjimas palaikyti, pagirti, kartu pasidžiaugti neturėtų būti išskirtinumas; tai turėtų būti kasdienybė. Kažkam ištartas komplimentas neturėtų mūsų versti lipti iš komforto zonos. Pasidžiaugimais įkvepiančiomis asmenybėmis neturėtų mūsų versti jaustis nepatogiai.
Gerumas visada grįžta gerumu. Kartais aplinkiniais keliais, kartais paerzindamas, kartais ne iš karto, lyg būtų kur paklydęs. Bet galiausiai grįžta. Aš tuo įsitikinau begalę kartų!
Nesu tas pavyzdys, į kurį būtų galima lygiuotis. Deja, toli gražu. Ne taip retai sugaunu save žeriančią gražius žodžius tik mintyse vietoje to, kad ištarčiau juos garsiai – o juk kiek akimirkos džiaugsmo kažkam suteikčiau! O ir pati kartais sau leidžiu tyliai paliūdėti, nes norėčiau sulaukti didesnio palaikymo savo kelyje. Kažin kodėl, bet geri ir gražūs žodžiai neretai būna tylesni nei galėtų būti.
Bet aš stengiuosi, kasdien stengiuosi. Kažkada pažadėjau sau keistis.
⠀
Pagirti garsiai: ei, kaip Tu gražiai atrodai!
Palaikyti žengiančius pirmus žingsnius: kokia puiki idėja, Jums pavyks!
Imtis veiksmų, ne tik žodžių: man patinka, aš nusipirksiu!
Dalintis geromis rekomendacijomis: ar matėt, ką jie daro? Kokie jie šaunūs!
Žavėtis garsiau ir drąsiau: Tu man patinki, Tu mane įkvepi!
Paskatinti, palaikyti ir kartu pasidžiaugti yra lyg dovanoti dovaną – kartais net nustembi suvokęs, kad dovanoti ją kur kas maloniau nei gauti pačiam! Nes pražydusi žmogaus šypsena, jo dėkingumas, tikėjimą pajautę atsitiesę jo pečiai, papildomas krislas pasitikėjimo savimi į tuštėjantį rezervą – tai lygiai taip pat yra dovana! Net neprašytas, tačiau labai malonus atlygis, kuris mums grįžta bumerangu atgal.
Atsiriboti ir ignoruoti, tikiu, gali būti kur kas lengviau. Gyventi savo uždarame burbule taip pat gali būti lengviau. Dar lengviau ir drąsiau gali būti „paloti“ už nugaros, ypač, jei gali pasislėpti už kompiuterio ar telefono ekrano, po svetimu vardu ar nieko nereiškiančiu skaičių kodu. Tokių žmonių visada buvo, yra ir turbūt bus, bet aš prisijungiu prie Viktorijos iniciatyvos visa širdimi ir labai kviečiu – mes visada galime palenkti svarstykles į kitą pusę!
Pagirkime. Palaikykime. Pasidžiaukime vieni kitais. Tais, kurie mus įkvepia, tais, į kuriuos lygiuojamės. Tais, kurie pildo savo svajones ir bando praminti savo kelią, net jei tai vos pirmi žingsniai. Tais, kurie mūsų lūpų kampučius patys to nežinodami kilsteli aukštyn.
Nes juk tai būdas mums visiems stiebtis, augti, tobulėti. Ir dar, nes… gerumas visada grįžta gerumu. VISADA!
Būtų įdomu suskaičiuoti, kiek daug yra skirtingų būdų nesaldiems pyragams pavadinti. Pradedant kyšu, galete, tarta, gal net picą į šį sąrašą būtų galima įpaišyti, o gal ir fritatą, jei pyragas be tešlos vis dar lieka pyragu… Aš esu tikra nesaldžių pyragų mylėtoja (kaip ir saldžių, žinoma, bet šįkart ne apie juos), todėl galetė mūsų orkaitėje kepa labai neretai. Su įvairiais įdarais, paprastai ir greitai paruošiama, tinkama šaldytuve neplanuotai ilgai užsilikusiems produktams išgelbėti, – vieni pliusai. Didžiausias iš jų, dievaži, kokios skanios tos galetės!
Tiesa, šiai – su rikota, vištiena ir karamelizuotais svogūnais – tikriausiai prireiks šiek tiek daugiau laiko. Teks iškepti vištieną, karamelizuoti svogūnus, paruošti tešlą. Kai šie trys žingsniai bus įveikti, visa kita – juokas, paprasta kaip dukart du. O skonis, net jei sugaišite kiek daugiau laiko, atpirks viską! Na, juk suprantate: rikota, vištiena ir karamelizuoti svogūnai! Sėkmė šiai galetei tiesiog užprogramuota, šypt.
Galetė su rikota, vištiena ir karamelizuotais svogūnais
AtsispausdintiINGREDIENTAI
Tešlai:
1 stiklinės (140 g) „Kauno grūdų“ kvietinių miltų
½ stiklinės (70 g) „Kauno grūdų“ rupių kvietinių miltų
2 valg. š. sezamo sėklų
1 arb. š. džiovintų itališkų žolelių
1 valg. š. cukraus
1 arb. š. druskos
120 g šalto sviesto
¼ stiklinės (60 ml) šalto vandens
Vištienai:
½ vištos krūtinėlės (200 g)
1 valg. š. alyvuogių aliejaus
1 valg. š. sojų padažo
1 valg. š. citrinos sulčių
1 česnako skiltelės
1/2 arb. š. džiovintų itališkų žolelių
Svogūnams:
3 valg. š. sviesto
3 didelių arba 4 vidutinio dydžio svogūnų
3 skiltelių česnako
2 arb. š. rudojo cukraus
2 valg. š. balzaminio acto
1 arb. š. džiovinto čiobrelio
žiupsnio druskos
žiupsnio grūstų juodųjų pipirų
Įdarui:
250 g rikotos sūrio
70 g tarkuoto kietojo sūrio
žiupsnio džiovintų itališkų žolelių
Aptepimui:
1 kiaušinio trynio
1 valg. š. pieno
GAMINIMO EIGA
1. Paruoškite vištieną. Marinatui sumaišykite alyvuogių aliejų, sojų padažą, citrinos sultis, sutarkuotą česnako skiltelę ir itališkas žoleles. Vištieną gerai įtrinkite marinatu ir palaikykite šaldytuve apie valandą, kol pasimarinuos.
2. Orkaitę įkaitinkite iki 180 °C temperatūros. Vištieną dėkite ant kepimo popieriumi iškloto kepimo indo ir kepkite įkaitintoje orkaitėje apie 20-25 minutes, kol bus iškepusi. Patikrinkite perpjaudami storiausią krūtinėlės dalį. Neperkepkite ir neleiskite jai išsausėti.
3. Iškepusią vištieną supjaustykite plonomis riekelėmis ir atidėkite į šalį.
4. Paruoškite tešlą. Dubenyje sumaišykite miltus, rupius miltus, sezamo sėklas, žoleles, cukrų ir druską. Sudėkite šaltą gabalėliais supjaustytą sviestą ir išmaišykite. Trinkite tarp pirštų tol, kol susidarys trupiniai. Palaipsniui į trupinius supilkite labai šaltą vandenį. Vandens gali reikėti šiek tiek mažiau ar daugiau, todėl nesupilkite jo viso iš karto, stebėkite, kada trupiniai pradeda kibti. Jeigu matote, kad trupiniai yra per sausi ir nekimba, įpilkite dar šlakelį šalto vandens.
5. Perkelkite tešlą ant lygaus ir švaraus miltais pabarstyto paviršiaus. Dar šiek tiek lengvai paminkykite ir suformuokite iš tešlos rutulį. Suvyniokite į maistinę plėvelę ir palaikykite šaldytuve apie 30-60 minučių, kol paruošite svogūnus.
6. Paruoškite svogūnus. Didelėje keptuvėje virš vidutinės ugnies ištirpinkite sviestą. Suberkite kubeliais supjaustytus svogūnus, išmaišykite. Sumažinkite ugnį iki mažos ir kaitinkite, vis pamaišydami, apie 20 minučių, kol svogūnai suminkštės, tačiau nesukeps.
7. Suberkite į keptuvę smulkiai kapotą česnaką ir suberkite rudąjį cukrų. Nuolat maišydami pakepinkite dar porą minučių, kol svogūnai taps auksinės spalvos. Baigiant kepti supilkite balzaminį actą ir pakaitinkite dar porą minučių.
8. Iškepusius minkštus svogūnus nuimkite nuo ugnies. Pagardinkite čiobreliais, druska ir pipirais pagal skonį, ir išmaišykite. Atidėkite į šalį.
9. Paruoškite galetę. Orkaitę įkaitinkite iki 180 ºC temperatūros.
10. Kepimo popieriaus lakštą šiek tiek pabarstykite miltais. Išimkite iš šaldytuvo atšalusią tešlą, perkelkite ant kepimo popieriaus ir iškočiokite maždaug taisyklingą 30-35 cm skersmens apskritimą.
11. Tešlą, palikdami švarius maždaug 5 cm kraštelius, aptepkite rikotos sūriu. Ant jo išdėliokite vištienos riekeles, o ant viršaus tolygiai paskleiskite karamelizuotus svogūnus.
12. Apibarstykite tarkuotu kietuoju sūriu, pabarstykite prieskoninėmis žolelėmis.
13. Tešlos kraštelius užlenkite į vidinę pusę ir aptepkite su šaukštu pieno išplaktu kiaušinio tryniu.
14. Kepkite įkaitintoje orkaitėje apie 35-40 minučių, kol tešlos krašteliai taps gražiai auksinės spalvos, o sūris šiek tiek apskrus. Jei matote, kad galetė ima rusti per greitai, uždenkite ją lakštu folijos ir kepkite toliau.
15. Iškepusiai galetei leiskite kelias minutes sutvirtėti, tuomet pjaustykite ir patiekite dar šiltą, su mėgstamomis salotomis, daržovėmis ar tiesiog vieną.
Receptas paruoštas bendradarbiaujant su „Kauno grūdai“.