Jei galėčiau šią akimirką būti bet kur, kur tik panorėčiau, būčiau prie kokio nedidelio ežero vidury miškų (ar kalnų, jei svajonės gali būti dar didesnės už dideles!). Kokioj mažoj trobelėj, kieme būtų stalas, raikyčiau ant jo didžiulį arbūzą, tokį traškų, saldų ir sultingą (žinot, čia tie, patys skaniausi!), danguje akinamai šypsotųsi saulė, saulėtas virtuviukas lakstytų aplink, lipniais nuo arbūzo pirštukais mėtydamas kamuolį, ar suptųsi kiek tik širdis geidžia, vyras tuo tarpu kurtų laužą vakarienės kepsniams ar saldiems zefyrams. Kabėtų hamakas, gulėtų atverstos įpusėtos skaityti knygos, vietoj muzikos oštų pušys ir vėjas, vietoj žodžių mes daug kvatotume iš pačių mažiausių dalykų. Arba tyliai apsikeistume šypsenomis, lyg sąmokslininkai, žinodami, kad tokios išsvajotos dienos ateina ne kasdien, o kai ateina – apkabini, įsikimbi ir nepaleidi.
Arba jei dabar galėčiau pasigaminti bet ką, ką tik panorėčiau, vienas-du susimaišyčiau didelį dubenį šių puikių puikiausių vasaros salotų su mangais ir avokadais. Net jei lytų, net jei būtų šalta, net jei melsvas dangus būtų paskendęs po storiausiomis rūko paklodėmis. Vis tiek į salotų dubenį berčiau ingredientus, alsuojančius vasara, – juk svajoti galima, o kai svajoji, būna, ima ir išsipildo. Vasara pietų lėkštėje, vasara širdy, vasara – už lango.
O jei svajonės galėtų būti pačios didžiausios, būtume dabar bet kur ir valgytume bet ką, bet būtume visi sveiki. Toliau nuo ligoninių, nuo vienkartinių nosinaičių, lašelinių ir nesibaigiančių kraujo tyrimų. Bet kol kas mes vis dar čia. Į saulėto virtuviuko „imuniteto stiprinimo“ sąrašą prie plaučių uždegimo ir anginos prisirašėm dar ir laringitą – nereikėjo nė trijų mėnesių šiems trims įrašams susirinkti. Bet jei vasara nutiko tokia, gal žiemą lengviau atsikvėpsim?
Be to, juk labai gerai žinau – tai tik etapas. Jis atėjo, jis praeis. Dabar apie išvykas į gamtą ir gaivias vasariškas salotas aš tik svajoju, bet laikas bėga greitai (net tada, kai atrodo, kad slenka labai lėtai), todėl netrukus, tikiu, bus ir dienos gamtoje po atviru dangumi, ir pilnos lėkštės nuostabių salotų.
O jūs salotų susimaišyti galite jau šiandien, jau dabar. Pažadu, jos yra PUIKIOS (taip taip, didžiosiomis raidėmis – tokios jos puikios!).
Gaivios salotos su mangais ir avokadais
AtsispausdintiINGREDIENTAI
1 skardinės (400 g) konservuotų raudonųjų pupelių
poros saujų (apie 70 g) špinatų lapų
250 g vyšninių pomidorų
2-3 smulkiavaisių agurkų (arba ½ ilgavaisio agurko)
1 vidutinio dydžio mango
1 nedidelio raudonojo svogūno
1 avokado
100 g fetos sūrio
Padažui:
50 ml alyvuogių aliejaus
1 žaliosios citrinos sulčių
2 valg. š. baltojo vyno acto
2 arb. š. medaus
1 skiltelės česnako
ryšelio šviežių raudonėlių
ryšelio šviežių čiobrelių
GAMINIMO EIGA
1. Į didelį dubenį suberkite raudonąsias pupeles, špinatų lapus (jei jie dideli, galite šiek tiek pasmulkinti), perpus perpjautus vyšninius pomidorus. Agurkus išilgai perpjaukite į keturias dalis ir susmulkinkite vidutinio dydžio kubeliais. Suberkite kubeliais supjaustytą mangą ir avokadą. Viską lengvais judesiais išmaišykite.
2. Paruoškite padažą. Į nedidelį stiklainėlį supilkite alyvuogių aliejų, išspauskite žaliosios citrinos sultis, supilkite baltojo vyno actą, sudėkite medų, smulkiai tarkuotą česnako skiltelę, suberkite raudonėlius ir čiobrelius. Užsukite indelį dangteliu ir gerai supurtykite, kad padažas susimaišytų.
3. Į lėkštę dėkite salotų, apšlakstykite padažu ir apibarstykite trupintu fetos sūriu. Apiberkite trupučiu šviežių žolelių ir patiekite.
Skaniausia padažu salotas aplieti tik prieš pat patiekiant, todėl jei salotas ar jų dalį planuojate valgyti vėliau, padažą verčiau laikykite atskirame indelyje ir užpilkite tik tiekiant į stalą.
Recepto įkvėpimas: BBG Good Food