APIE ŠVENTES // Kokosinis keksas

Kaip gera yra švęsti! Jausti tylią vienybę, džiaugtis laisve, atviromis širdimis švęsti laimę, meilę ir gyvenimą! Apkabinti artimiausius, šypsotis praeiviams gatvėje, nevalingai niūniuoti po nosimi iki skausmo pažįstamas melodijas, juoktis – iš tikro juoktis, kol paskaus ir žandus, ir pilvą. 

Žinote, labai nuoširdžiai nesuprantu žmonių nenoro švęsti ir minėti šventinių dienų. Šią savaitę lyg tyčia supuolė trys šventės iš eilės – Užgavėnes keitė Valentino diena, o šią – atkurtos Lietuvos Šimtmetis. Jokiu būdu nelyginsiu, kuri šventė yra ar galėtų būti svarbesnė, bet jos visos trys – skirtingos progos, nešančios skirtingas žinutes. Apie tradicijas, apie meilę, apie laisvę ir vienybę. Trys dienos, kurių kiekviena suteikia progą ištrūkti iš kasdienės rutinos ir įnešti į kasdienybę šiek tiek daugiau spalvų, jausmų, įspūdžių.

Kodėl gi ne?

Sako, jog matai tai, ką nori matyti; girdi tai, ką girdėti nori. Bet man truputį liūdna dėl to, kaip tyliai praėjo Užgavėnės, kaip pasipiktinę ir vėl keiksnojo komercinę, kičinę ir visiškai neprasmingą Valentino dieną. Džiugu, kad bent jau vasario 16-oji šiemet sulaukė pelnytai daug dėmesio; juk vis tik – mūsų valstybės gimtadienis, šimtasis atkurtos Lietuvos gimtadienis!

Tik štai galvoju, kaip būtų nuostabu ir kaip norėtųsi, kad ne tik triženkliai jubiliejai būtų verti dėmesio ir pakilių nuotaikų. Kad nereikėtų laukti šimto metų, jog tikrai didžiuotumėmės švęsdami; kad kiekvienais metais iškelti vėliavą ar iškepti trispalvių blynų būtų džiaugsmas ir garbė, kad kiekvieną vasario 16-ąją, išėję į gatves ir kiemus, jaustume tą pakilią nuotaiką ir šventę. Man norėtųsi, kad viduje netektų jausti mažo kvailos gėdos jausmo ir per Valentino dieną, kai suprantu, kad mielai ant žando ir būdama beveik trisdešimties užsiklijuočiau tą raudoną lipnią širdelę. Man patiktų, jei blynus Užgavėnių dieną keptume ne tik sau, bet ir artimiesiems, draugams, kaimynams ir po kiemus lakstantiems veidus išsipaišiusiems vaikams. Man labai norėtųsi, kad šventes mes švęstume; ir ne dėl to, kad taip reikia, o dėl to, kad švęsti yra labai gera. Pabėgti iš rutinos yra labai sveika. O dalijimasis laime ir meile sukuria tik dar didesnę laimę ir meilę aplink mus.

Savo namuose mes paminėjome visas tris šventes. Per Užgavėnes kepėme blynus ir virėme spurgas (spintelėje buvau paslėpusi nuo savęs kelis saldainius, jei užklystų kaukėmis pasidabinę vaikai, bet jie, deja, neužklydo). Valentino dieną nustebinau savo žmogų svajonių pietumis tiesiai į darbą, o vakare į vazą merkiau tulpes ir, užsiplikę pilną arbatinuką arbatos, pilnais žandais valgėme jo parvežtus plikytus pyragaičius. Lietuvos Šimtmečio dieną pradėjome trispalviais blynais, krizenančiam mažyliui giedojome Lietuvos himną, paįvairindami smagiausiomis intonacijomis ir taip nusipelnydami plačiausių šypsenų, o vakare, prieš užgesindama šviesas ir krisdama į lovą, darkart sau priminiau, kad visur gerai, bet namie – geriausia. Nesvarbu, kad kartais kažkur toli toli žolė gali atrodyti žalesnė; čia yra mūsų namai.

Tiesa ta, kad šventes kuriame mes patys. Savo namuose jas galime paversti kuo tik norime – pompastiškais vakarėliais, komerciniais triukais, ciniškais juokeliais arba nuoširdžiomis ir prasmingomis akimirkomis, kurias prisiminsime dar ilgai ir su šypsena.

Mes renkamės švęsti. Žiemos pabaigą, pavasarį, laisvę, vienybę, tikėjimą, meilę!

O šiandien švenčiame savaitgalį ir nepamirštame saldžios, skanios, mažos mūsų šeimos tradicijos – tadam, savaitgalio desertas!

Skonis: 10/10. Minkštas, purus, drėgnas, kokosinis. Saikingai saldus (cukraus kiekį mažinau perpus, lyginant su originaliu receptu) ir aplietas saldžiarūgščiu glajumi. Jis čia, beje, labai tinka!

Sudėtingumas: nieko labai sudėtingo.

Kur radau? Two sisters kitchens 

Kokosinis keksas

Atsispausdinti

Porcijos: 12 riekelių Paruošimo laikas: 10 min. Gaminimo laikas: 1 val. 15 min. – 1 val. 25 min.

INGREDIENTAI

180 g minkšto sviesto
1 stiklinės (100 g) cukraus
3 didelių kiaušinių
1 skardinės (400 g) kokosų pieno
2 stiklinių (280 g) miltų
1 ½ arb. š. kepimo miltelių
½ arb. š. vanilinio cukraus
½ arb. š. druskos
1 ½ stiklinės (100 g) kokosų drožlių

Glaistui:
1 žaliosios citrinos sulčių
120 g miltelinio cukraus

GAMINIMO EIGA

1. Orkaitę įkaitinkite iki 180 °C temperatūros. Kepimo indą (25×12 cm) išklokite kepimo popieriumi.
2. Minkštą sviestą elektriniu plaktuvu išplakite su cukrumi iki purios masės.
3. Po vieną įmuškite kiaušinius ir po kiekvieno išplakite plaktuvu. Supilkite kokosų pieną ir dar kartą išplakite.
4. Kitame dubenyje sumaišykite miltus, kepimo miltelius vanilinį cukrų ir druską. Suberkite miltų mišinį į plakinį ir lengvai išmaišykite šaukštu, kol neliks sausų miltų.
5. Suberkite kokosų drožles ir dar kartą išmaišykite.
6. Kepkite įkaitintoje orkaitėje apie 1 val. 15 min. – 1 val. 25 min. Ar keksas jau iškepęs, patikrinkite mediniu pagaliuku – įkištas ir ištrauktas iš kepinio centro, jis turi būti švarus.
7. Glaistui šakute išplakite žaliosios citrinos sultis su milteliniu cukrumi iki vientisos tirštos masės. Norimą glaisto tirštumą reguliuokite, įpildami daugiau citrinos sulčių arba įberdami daugiau miltelinio cukraus.
8. Glaistu aptepkite atvėsusio kekso viršų. Apibarstykite saujele kokosų drožlių. Pjaustykite riekelėmis ir patiekite.