Asta

Begalę kartų Naujuosius pasitikau su viltimi pirmą metų rytą prabusti nauju žmogumi. O šventas naivume: lyg gyvenimas būtų pasaka, o stebuklingą vidurnaktį karietos iš tiesų virstų moliūgais, šypt. Žinoma, kad…

Prieš porą dienų – Kalėdos kalnuose, šiandien – pasiruošimas Naujiesiems savuose namuose. Jei ir jūs norite, kad užkandžiai ant stalo atrodytų efektingai, bet būtų paruošiami greitai ir paprastai kaip dukart…

Vos keturios (ar greičiau net tik trys) dienos iki Kalėdų. Ar jau žinote, kuo saldžiu lepinsitės už tų kelių trumpų dienų? Šis saldus vyniotinis galėtų būti klasikinis Kalėdų stalo desertas.…

Koks gi Kalėdų stalas be baltos mišrainės, tiesa? Pas mus – neįsivaizduojamas. Tik ruošia ją visad mano ir vyro mamos; ačiū joms už tai, jų baltos mišrainės man pačios skaniausios!…

Sako, kad Kalėdos – tai metas, kai vyksta stebuklai. Dažnai juos kuriame mes matys: šypsenomis, gerais darbais ir švelniais žodžiais. Stebuklai neaplenkia ir virtuvės, tad čia iš imbierinės tešlos gimsta…

Kūčiukų receptą tinklaraštyje per dvylika rašymo metų publikavau tris kartus. Paskutinįkart, prieš septynerius. Patikrinusi juos visus supratau, kad dar nesu užrašiusi to, pagal kurį kūčiukus kepiau šiemet, pernai, užpernai ir…

Jaukiais žiemos prieskoniais iškvėpinta, kalėdinių lempučių ir žvakelių nušviesta, miltelinio cukraus debesimis nubarstyta žiema. Kasmet ji tokia, kokią patys sau susikuriame. Kuo mažiau dienų iki Kalėdų belieka, tuo lėtesnės ir…

Dvylika dienų iki Kalėdų. Kartais jaučiu, kaip ima truputį svilti padai – pirmą kartą sutiksim Kalėdas visai kitaip, o neatsakytų klausimų dar likę labai daug. Ar kalnuose bus sniego? Ar…

Septyniolika dienų iki Kalėdų. Pakankamai, kad dar galėtume išprotėti dėl šventinių planų, dovanų, receptų, tvarkingų namų ir likusio tūkstančio mažų bei didelių dalykų. Kai pati pajaučiu žemyn galva puolanti į…

Norėčiau gyventi namuose, kuriuose kasdien kepa brioche. Tas saldus, švelnus, jaukus aromatas, kuriuo prisipildo visi namai, gali išmušti iš pusiausvyros. Jei užsimerkčiau, galėčiau patikėti, jog stoviu ne savo virtuvėje, o…

Žiema. Jau tikrai žiema. Ar galit patikėti? Skaičiuoju dienas iki Kalėdų, o skaičiuodama maišau tešlą dar vienam desertui. Galėčiau išvardinti visą glėbį dalykų, kurie daro mane laimingą: jaukūs mūsų namai,…

Vos vienas rutuliukas ledų skiria įprastą ryto kavą nuo gardaus deserto. Vienas rutuliukas ledų, užpiltas garuojančiu mažu puodeliu espresso, ir mintimis jūs jau Italijoje, klaidžiojat romantiškose gatvelėse, svajojate sustabdyti akimirką,…

Miškais, laukais, namuose kepamų pyragų šildančiais kvapais… ateina žiema. Jau leidau sau panirti į švenčių laukimą – įsileidau jas į mintis, širdį ir artimiausių dienų planus. Laukimas man yra didžiulė…

Rudens dienoms tampant vis tamsesnėmis, kelionės yra nuostabus būdas pabėgti nuo pilko dangaus, žvarbių vėjo gūsio ar kažkur giliai širdy besikaupiančio slogučio. Net jei tai – skonių kelionės, vykstančios savoj…

Kiekvienas pasaulio kampelis turi savo skambesį. Meksika mano mintyse skamba kaip saulė, garsi muzika, nevaržomas juokas, ryškios spalvos ir maistas, kuriuo gera dalintis. Aštru, aitru, pikantiška – meksikietišką maistą įsivaizduoju…

Apelsinais kvepiančią minkštą ir drėgną duonelę būtų galima vadinti ir keksu, ir pyragu – ji saldi, pagardinta minkštomis juodojoje arbatoje išmirkytomis datulėmis ir graikiniais riešutais, labai gardi tiek viena, tiek…

Netiesa, kad salotos – vasaros maistas. Net ir didžiausioms rudens darganoms už lango šėlstant, duokit man šen šiltų bulvių salotų. Jos nuostabios, nuostabios, nuostabios! Pirmiausia, jums reikės tobulai iškeptų bulvių.…

Nenumanau, kiek daug cinamonu kvepiančių obuolinių kepinių reiktų iškepti, kad pavyktų jų atsivalgyti, bet štai ką tikrai žinau: prie visų puikių obuolių pyragų, kuriuos jau kepėte ar dar tik kepsite,…

Šie pyragėliai išties paprasti – sluoksniuota tešla ir cinamonu pagardinti kepti obuoliai dera neabejotinai gardžiai, tačiau išskirtinumas ir žavesys čia slypi formoje. Plonomis tešlos juostelėmis išraizgyti pyragėliai, jei patieksite juos…

Moliūgą namo parsiridenom dar pirmomis spalio dienomis. Didelį, apvalų, labai gražų. Ilgai pusiau juokais pešėmės, koks jis turėtų būti – linksmas ar gąsdinantis. Joris norėjo linksmo, aš – gąsdinančio, o…