Liko tiek nedaug, jau tiek nedaug. Į kalendorių kasdien žiūriu ne po vieną ir ne po tris kartus. Laikas bėga taip greitai ir taip lėtai tuo pačiu metu; ir gyvenimas tuoj versis aukštyn kojom dar kartą. Šįkart taip labai, kaip dar niekad nebuvo.
Likus mėnesiui iki pasisveikinimo su mažuoju vyruku, draugė džiaugėsi tuo, kad aš, net jau beveik finišo tiesiojoje, esu vis dar išlaikiusi sveiką protą. Nežinau – juk ta pati aš dar šiandien verkė, klausydama Mikutavičiaus „Pilvo“. Ta pati aš neretą vakarą blaškosi po mamų forumus, ieškodama jei ne atsakymų, tai klausimų (sunku ir įsivaizduoti, kiek daug yra tokių, kurie man niekada nekilo, nors kilti tikrai galėjo). Ir tikrai aš, o ne kas kitas, jau praradusi viltį spėti perskaityti ir sužinoti viską, ką perskaityti ir sužinoti reikėtų/norėčiau, su lengva panika skaitau tai vienos, tai kitos knygos kas dešimtą puslapį.
O kartais nusiraminu ir pamirštu, koks sunkus ir didelis yra mano pilvas, kokie rimti reikalai laukia vos už kelių savaičių. Įtikiu, kad žinojimas, nuovoka ir teisingi instinktai apsigyvens manyje natūraliai ir savaime. Pasitelkusi visas savo kuklias jėgas, bandau atrasti balansą tarp dėl kiekvieno menkniekio panikuojančios supermamos ir visiškai nerūpestingo „ai, nu kaip nors, bus kaip bus“. Labiausiai man patinka tikėti tais, kurie garsiai kalba, jog kūdikis – tai laimės burbulas. Ir nors tikrai netikiu, kad visas pasaulis gali būti tik rožinis, mielas ir pūkuotas, labai tikiu tuo, kad begalinė laimė, isteriškas nerimas ir penkiaaukščiai keiksmažodžiai yra labai puikiai suderinami.
Dar tikiu tuo, kad gali planuoti – ką darysi, kaip darysi – bet planuoti motinystę būtų mažų mažiausiai naivu. Tai bus patirtys, prie kurių dar niekada gyvenime nesu prisiartinusi nė per mylią. Ar galėčiau jau dabar būti kategoriška ir kažką… planuoti? Norėčiau (o, dievai, kaip norėčiau!), bet, įtariu, tai būtų patys pirmieji planai eilėje, iš kurių būtų garsiai pasijuokta. Taigi.
Kol vis dar gyvenu laukimu, kepu sausainius. Renkuosi sveikesnius receptus – ir dėl savęs, ir dėl pilvelio gyventojo, ir dėl to, kad labai puoselėju svajonę išugdyti mūsų šeimoje (dar) sveikesnius mitybos įpročius. Kaip esu rašiusi jau tikriausiai dešimt kartų, esu tvirtai įsitikinusi – retkarčiais išklysti į tobulojo sveikos mitybos kelio yra taip pat sveika kaip ir pietums valgyti šviežių daržovių salotas. Tačiau retkarčiais yra viena, o kiekvieną dieną – jau kas kita. Čia tobulėjimui ribų nėra, o aš, pajautusi įkvėpimą (o ir šiaip įsprausta į kampą aplinkybių), jaučiu didelį norą atrasti dar daugiau receptų, kurie būtų tiek pat skanūs ir džiuginantys, kiek ir draugiški sveikatai bei subalansuotai mitybai.
Šie sausainiai, akivaizdu, nepretenduoja į gražiausiųjų titulą – jie visai paprasti, labai netobuli, labiau tep-lep, o ne ohoho. Kita vertus, jie ir yra ne apie grožį, o apie skonį, apie sveikesnį gyvenimo būdą, apie tai, kad nebūtina išbraukti iš valgiaraščio visų saldumynų, nusprendus, kad jie yra blogis. Nes yra ir tokių sausainių, kurie visiškai visais aspektais yra visiškas gėris.
Ne per saldūs, subalansuoti netingintiems kramtyti (šypt), skaniausi su puodeliu arbatos arba stikline pieno. Puikiai tinkantys kelionėms, išvykoms, iškyloms, lygiai taip pat kaip ir popietės desertui, įsitaisius ant minkštos sofos, o už lango be paliovos pliaupiant lietui. Skanaus!
Avižiniai sausainiai su juodojo šokolado gabalėliais ir džiovintomis spanguolėmis
AtsispausdintiINGREDIENTAI
2 ½ stiklinės (350 g) stambių avižinių dribsnių
¾ stiklinės (105 g) miltų
1 arb. š. kepimo miltelių
1/3 arb. š. malto cinamono
žiupsnelio druskos
½ stiklinės (125 ml) pieno be laktozės
¼ stiklinės (85 g) medaus
1 kiaušinio
1 arb. š. vanilės ekstrakto
1/3 stiklinės (60 g) juodojo šokolado
½ stiklinės (60 g) džiovintų spanguolių
GAMINIMO EIGA
1. Orkaitę įkaitinkite iki 180 °C temperatūros. Dvi kepimo skardas išklokite kepimo popieriumi.
2. Dubenyje sumaišykite avižinius dribsnius, miltus, kepimo miltelius, maltą cinamoną ir druską. Atidėkite į šalį.
3. Kitame dubenyje išplakite pieną, medų (jei jis jau sustingęs, šiek tiek pašildykite virš garų vonelės), kiaušinį ir vanilės ekstraktą. Supilkite į dubenį su sausais produktais ir išmaišykite.
4. Suberkite kapoto juodojo šokolado gabalėlius ir džiovintas spanguoles. Išmaišykite.
5. Semkite lipnią sausainių masę ledų kaušeliu ir dėliokite ant kepimo popieriaus, palikdami 5 cm tarpus. Kepkite įkaitintoje orkaitėje apie 15 minučių, kol gražiai apskrus.
6. Išimkite iš orkaitės ir palikite sausainius atvėsti, kol sutvirtės. Tuomet nuimkite nuo kepimo popieriaus ir patiekite.
Recepto šaltinis: She Likes Food
6 komentarai
Asta, tavo laukimo paskutinėms dienoms rekomenduoju dar vieną knygą 😉 https://www.knygos.lt/lt/knygos/ramaus-miego-knyga/ jei dar neturi, puikūs patarimai, ypač pirmą kartą susilaukusiems tėvams. Linkiu kuo gražesnių tų paskutinių dienų ir kuo mažiau klausinėjančių „na, ar jau?” 😀
Violeta, ačiū už rekomendaciją! Miegas, nujaučiu, yra (bus) viena iš labai jautrių temų, todėl tokias patikrintas rekomendacijas labai mielai priimu 🙂
Sveikinu =) jei yra laiko ir noro, puiki knyga „Pabučiuok mane”, mane ji nuramino auginant kleckiuką =)
Živile, ačiū, pasidomėsiu būtinai! 🙂
Sutapimas 🙂 iki gimdymo liko nepilnas mėnuo, sėdžiu ir galvoju ką čia tokio skanaus išsikepti ir sukrimsti 🙂 ir štai vuolia, tobulas receptas su dar tobulesniu pasakojimu, kur ties kiekvienu sakiniu atrodo skaityčiau apie save!
Bėgu į virtuvę 🙂
P. S. bandysiu pieną pakeisti migdolų pienu, manau labai nepagadinsiu 🙂
Juste, tikrai nieko nesugadinsit su migdolų pienu, jis puikiai tiks 🙂 Tikiuosi, sausainiai maloniai nudžiugins, skanaus! 🙂