Jau dabar, praėjus vos daugiau nei dviems mėnesiams nuo metų pradžios, suprantu: šie metai nebus nuobodūs. Nebus eiliniai, kuriuos bus galima pamiršti, dar nesumušus šampano taurėmis kitų Naujųjų naktį.
Pradėjusi juos nuo… nulio, pradedu tikėti, kad dalykai ateina tada, kai nustoji blaškytis. Kai suskaičiuoji iki penkių, įkvepi ir iškvepi, atsimerki ir nusprendi pasitikti rytojų ramiai: be panikos, be neramių sapnų, be kankinančio kažko laukimo. Kai nustoji sau įrodinėti, kad esi tikrai pakankamai geras kažkam. Kai baigi graužtis dėl to, ko pakeisti negali. Kai susikaupi ir prastumdai visus virš tavęs susikaupusius debesis. Ir tada pamatai… kiek daug ryškių spalvų aplink.
Ir štai tada – susitaikius su savim ir iš naujo priėmus gyvenimą tokį, koks jis šiandien yra – ateina dalykai, kurių laukei. Gal net regėjai sapnuose. Tie, kuriuos galbūt nebyliai šaukei ir kvietei.
Tie, kurie viską keičia. Ir tie, kurie tyliai primena… svajonėmis tikėti verta.
Kiekviena pasaulio virtuvė gali pasigirti turinti savo unikalių skonių bei patiekalų, tačiau tikrai ne kiekvienos pasaulio virtuvės desertai yra apvainikuoti per didelį pasaulį skriejančiomis legendomis.
Prancūziško deserto – Canelés (Cannelés) de Bordeaux – atsiradimo istoriją drąsiai galime vadinti gražia ir romantiška legenda. Pasakojama, kad pirmąkart šiuos pyragėlius XVIII a. ėmė kepti Prancūzijoje, Bordeaux miestelyje įsikūrusio Apreiškimo vienuolyno, šiandien žinomo Gailestingumo vienuolyno vardu, vienuolės. Sakoma, jog tuometiniai pyragėliai net nebuvo panašūs į šiandien visų taip mėgstamą desertą, tačiau vadinami jie buvo labai panašiai: „canelas“ arba „camelions“.
Kita šio deserto atsiradimo istorija pasakoja, jog senais laikais Prancūzijos miestelyje Limoges iš miltų ir kiaušinių trynių buvo kepami ir pardavinėjami kepiniai, vadinami „canole“. Nuo XVIII a. labai panašiais ar tokiais pačiais kepiniais buvo prekiaujama ir Bordeaux miestelyje – čia jie buvo vadinami „Canaulé” arba „Canaulet”. Šie pyragėliai tapo tokie populiarūs, jog kepėjai ėmė specializuotis būtent jų kepime. Laikui bėgant, pyragėlių kepėjams buvo suteiktas „Canauliers“ vardas. Nors žodžių panašumas bei skambesys leidžia manyti, jog tais senaisiais laikais kepti pyragėliai ir buvo dabartinių Canelés (Cannelés) de Bordeaux pradžia, tą patvirtinančių faktų nėra. Žinoma tik tiek, jog XIX a. „Canauliers“ vardas dingo iš istorijos puslapių ir atgimė tik XX a., kai vienas nežinomas Prancūzijos kepėjas vėl ėmė kepti pyragėlius pagal senąjį receptą, papildomai į tešlą pridėdamas vanilės ir romo. Būtent šiais prieskoniais ir šiandien yra gardinami klasikiniai prancūziški pyragėliai, populiarūs visame pasaulyje.
Prancūzijos virtuvės klasika tapęs desertas – Canelés (Cannelés) de Bordeaux – tai nedideli saldūs pyragėliai, išsiskiriantys tiek unikalia savo forma, tiek skoniu. Išorėje jie yra tamsiai auksinės spalvos, su traškia plutele, o viduje – netikėtai šviesūs, drėgni ir gausiai korėti. Šie pyragėliai pelnytai ir sąžiningai gali būti vadinami tiesiog tirpstančiais burnoje, nes po karamelizuota plutele slepiasi minkštas, purus ir saldus kremas.
Prancūzijoje Canelés (Cannelés) de Bordeaux yra valgomi pusryčiams, desertui arba tiesiog kaip užkandis. Atsižvelgiant į dydį, mažesni pyragėliai paprastai yra patiekiami su kokteiliais, o didesni – kaip desertas. Iš tiesų nesvarbu, ar dailius prancūziškus pyragėlius patieksite su taure šampano, ar su puodeliu kvapnios arbatos – bet kokiu atveju jie neabejotinai atkleis savo skonio žavesį.
Šiandien Canelés (Cannelés) de Bordeaux yra tokie populiarūs, jog galite jų įsigyti kiekvienoje kepyklėlėje ne tik Prancūzijoje, bet ir visame plačiame pasaulyje. Tačiau taip pat šiuos pyragėlius galite išsikepti ir namuose – tai nėra taip sudėtinga, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, o skonis atpirks visas Jūsų pastangas.
Skonis: 10/10. Tobula!
Sudėtingumas: yra ką nuveikti.
Tekstas ir receptas publikuotas internetiniame portale Ji24.lt
Canelés (Cannelés) de Bordeaux
Atsispausdinti
INGREDIENTAI
500 ml pieno
50 g sviesto
100 g miltų
250 g cukraus pudros
1 arb. š. druskos
2 dideli kiaušiniai
2 didelių kiaušinių tryniai
1-2 valg. š. romo
2-3 arb. š. vanilės ekstrakto
gabalėlis sviesto formelių ištepimui
pora šaukštų rudojo cukraus formelių apibarstymui
GAMINIMO EIGA
TEŠLOS PARUOŠIMAS
Iš pradžių paruoškite tešlą. Ją paruošti rekomenduojama likus 24 – 48 valandoms iki kepimo.
Į nedidelį prikaistuvį supilkite pieną ir sudėkite sviestą. Kaitinkite ant vidutinio dydžio ugnies, kol užvirs. Nuimkite nuo ugnies ir leiskite šiek tiek atvėsti.
Kol pienas su sviestu vėsta, į dubenį išsijokite miltus, cukraus pudrą ir druską. Išmaišykite.
Nedideliame dubenėlyje lengvai išplakite kiaušinius ir kiaušinių trynius. Supilkite juos į miltų mišinį ir išmaišykite.
Kai pieno ir sviesto mišinys atvės iki maždaug 50°C temperatūros (jis turi būti šiltas, tačiau ne karštas; į tokios temperatūros mišinį galima įkišti pirštą ir nenusideginus palaikyti kelias sekundes), supilkite jį į dubenį su miltais. Lengvai išmaišykite. Nekreipkite dėmesio į tai, kad masė nėra vientisa – normalu, jog joje yra likę daug nedidelių tešlos gabalėlių. Tam, kad jų neliktų, neplakite tešlos plaktuvu, o perkoškite ją į kitą dubenį per smulkų sietelį, kol visiškai neliks miltų gumuliukų (gaminant šį desertą yra labai svarbu, kad į tešlą nepatektų daug oro, o jis patenka, kai masę plakate plakikliu).
Galiausiai į paruoštą tešlą lengvai įmaišykite romą (galite jo nenaudoti, jei nenorite, tačiau romas šiems pyragėliams suteikia puikų skonį) ir vanilės ekstraktą. Nenustebkite, jeigu tešla bus labai skysta, nes tokia ji ir turi būti.
Dubenį su paruošta tešla uždenkite maistine plėvele. Dėkite į šaldytuvą ir palaikykite 24-48 valandas. Per šį laiką tešla subręs. Jei tešlą pasiryžote išlaikyti 48 valandas, po pirmų 24 valandų išimkite ją iš šaldytuvo išmaišykite, vėl uždenkite maistine plėvele ir padėkite atgal į šaldytuvą.
PYRAGAIČIŲ KEPIMAS
Ruošdamiesi kepti pyragėlius, atkreipkite dėmesį į tai, kad iškepti juos turite likus ne ilgiau kaip kelioms valandoms iki patiekimo. Vėliau jie nebus tokie skanūs.
Šiuos pyragėlius galite kepti specialiose metalinėse arba silikoninėse formelėse. Iš pradžių ištepkite jas sviestu ir pabarstykite ruduoju cukrumi. Jei naudojate silikoninę kepimo formą, iš karto ją padėkite ant grotelių, ant kurių kepsite, nes tešla pripildytą formą perkelti į kitą vietą bus pernelyg sudėtinga.
Norėdami idealiai iškepti pyragėlius, turite didelį dėmesį skirti temperatūrai. Ypač svarbu tai, kad pyragėliai iš karto būtų dedami į iki reikiamos temperatūros (230°C) įkaitintą orkaitę, todėl geriausia bus, jei įkaitinsite ją, prieš išimdami tešlą iš šaldytuvo.
Kai orkaitė bus įkaitusi iki 230°C temperatūros, išimkite dubenį su tešla iš šaldytuvo ir išmaišykite. Paruoštą tešlą supilstykite į pyragėlių formeles taip, kad liktų apie 1 cm iki formelės viršaus. Tai reikalinga, kadangi kepdami pyragėliai išsipūs ir tuomet užpildys visą formelės aukštį. Kadangi tešla yra pakankamai skysta, ją į formeles supilsyti daug lengviau bus tuo atveju, jei prieš tai ją supilsite į indą su piltuvėliu („snapeliu“).
Supilsčius tešlą, iš karto groteles su pyragėliais dėkite į įkaitusią orkaitę, į vidurinę jos pakopą. Kepkite 15 minučių. Šiuo metu turite matyti, kaip kepimo formelėse tešla kunkuliuoja ir verda.
Praėjus 15 minučių, sumažinkite orkaitės temperatūrą iki 190°C. Kepkite apie 45 minutes. Praėjus pusei kepimo laiko, perkelkite groteles su pyragėliais į žemesnę orkaitės pakopą ir kepkite toliau. Šiame, antrame kepimo etape, kai temperatūra yra sumažinta, tešla jau nebeturi kunkuliuoti. Šiuo metu ji turi gražiai pakilti, tačiau ne per daug, pyragėliai neturi stipriai „išlipti“ iš kepimo formelių. Jei matote, kad taip atsitiko, reiškia, kad ruošdami tešlą, į ją įmaišėte per daug oro. Nenusiminkite: iš karto išimkite groteles su kepimo formelėmis iš orkaitės ir palaikykite kelias minutes, kol tešla nusileis, „sugrįš“ atgal į formeles. Tuomet dėkite atgal į orkaitę ir kepkite likusį laiką.
Atsižvelgiant į skirtingas orkaičių kepimo savybes, nuolat stebėkite kepančius pyragėlius. Po 45 minučių jie turi būti tamsiai auksinės spalvos, jų paviršius turi būti karamelizuotas ir traškus. Patikrinkite: išimkite vieną pyragėlį ir pažiūrėkite, ar toks yra visas jo paviršius. Perlaužkite pyragėlį per pusę. Jo vidus turi būti korėtas, minkštas ir drėgnos kreminės konsistencijos. Jei taip, pyragėliai turi būti iškepę.
Išimkite groteles su pyragėliais iš orkaitės. Palaukite kelias minutes ir tuomet kepimo formą apverskite apačia aukštyn. Pyragėliai turėtų lengvai iškristi iš formelių. Sudėkite iš formos išimtus pyragėlius ant grotelių ir leiskite jiems atvėsti.
Skaniausi šie pyragėliai yra pirmąsias kelias valandas po išėmimo iš orkaitės, todėl nesistenkite jų „sutaupyti“ rytojaus desertui – ragaukite, vaišinkite ir mėgaukitės puikiu prancūzišku desertu jau šiandien!
101 komentarai
seniai brandinu minti, kad reiktu susirasti recepta ir issikepti 🙂 o cia kaip tik jau ir isbandytas receptas su daug naudingu patarimu!
Matyt, reikia suprasti kaip ženklą 😀 Skanaus! 😉
Tobulai atrodo 🙂 vis neprisiruošiu jų išbandyti.
Ačiū. Tikrai labai nuoširdžiai rekomenduoju išbandyti. Pati atidėliojau keletą metų, bet dabar suprantu, kad veltui. Nėra labai sudėtinga, bet kaip skanu! Man labai patiko, o jau kaip mano vyrui labai-labai-labai patiko, tai aš nė žodžių nerandu 😀
o forma is kur? jei „praskaiciau”, tai atsiprasau, bet labai daug prirasyta 🙂
Jūrate, formą pirkau „Kepėjo” parduotuvėje Kaune (www.arevitosiranga.lt) 🙂
Aš ir juos dariau 🙂 man šilti jie kokie skanūūūs..
Ahaaaa, ir šilti skanūs, ir truputį atvėsę skanūs, o ilgiau nei valandą jie pas mane neišstovi 😀
O… aš dabar mirsiu iš smalsumo 😀 Cekava zosė, bet man įdomu, kokios svajonės pildosi 😀 bet kuriuo atveju džiaugiuosi, kad 2013 – geri metai saulėtai virtuvei 🙂
Ačiū, Vita, kad džiaugies kartu su manimi 🙂 O aš kol kas pasilaikysiu džiaugsmus sau – bijau išblaškyti 🙂
Man šių pyragėlių banga buvo prieš 3-4 metus – jie tobulybių tobulybė! Jau geras pusmetis vis galvoju,kad reikia vėl išsikepti, o po tokio įrašo tas noras dar stipresnis, nes sukilo prisiminimai 🙂 Atrodo nuostabiai!
Kokio dydžio šie pyragėliai? Galvoju, kokių formelių reikia… keksiukų ryškiai per didelės?
Raminta, šiems pyragėliams kepti yra specialios formos: jos mažesnės, bet aukštesnės nei įprastos keksiukų formelės; be to, banguotais krašteliais. Sakoma, kad norint iškepti tikras caneles, būtina kepti specialiose formelėse, nes jos turi įtakos galutiniam rezultatui 😉
Vilma, ačiū 🙂 Kepk, būtinai kepk! Gi jie tikrai nuostabūs labai 🙂
joa, šie pyragėliai – yra nerealūs !!! jau treti metai kepu juos karts nuo karto ir tuo džiaugiuosi. Vis tik geriausiai jie gaunasi metalinėse formelėse.
Pritariu! Tikrai nerealūs! Aš dar neatsidžiaugiu, kad pagaliau prisiruošiau juos išbandyti 🙂
O ar metalines formeles radai kažkur Lietuvoje? Ar siunteisi iš užsienio?
Taip, as labai seniai ruosiuosi kept, svajuju ir ieskau formeliu, del kuriu niekaip neapsisprendziu – kurias, gi, pirkti? Tos tradicines ir tikrosios toli grazu nera pigios! O juk vienu metu norisi issikepti daugiau, nes man dvieju neuzteks, o kur dar kiti seimos nariai, o jei dar sveciai namuose 🙂 Manau, kad teks bandyti is pradziu silikonines. Asta, o kokias Jus naudojote?
Indre, aš kepu silikoninėse. Pavyksta tikrai puikiai! 🙂
Mielai sukirsčiau visą kalną jų 🙂 kada nors pasiskolinsiu formą ir išbandysiu, gerai 😉 ?
Aišku, kad gerai! Tik tark žodį 😉
Asta, man Taviškės Canneles De Bourdeaux atrodo, kaip originalios, kurios Bordeauxe kainuoja beprotiškus pinigus, bet yra beprotiško ir skonio. Tikiu, kad skonis ir pas Tave toks pats, nes vaizdas tip top:)
Odeta, tiesiog apsąlau nuo tavo komentaro 🙂 Ačiū! 🙂
Skanu labai, bet…. kadangi neturejau specialios formos kepiau siuos skanestus metalineje formoje, kuri keksiukams tikrai mazoka. Skersmuo ir gylis rodos tinkamos kanelems. Gavosi tai gavosi, tik deja nevisiskai tai ko tikejausi. Traski plutele, nuostabaus skonio, bet vidus toks minkstokas liko, o ir kazkodel tusciaviduris……
nejaugi cia viskas del tos formos? 🙁
Erika, girdėjau ir skaičiau labai įvairių nuomonių – tarp jų buvo ir tvirtinimas, kad kanelių forma yra speciali ir duoda galutiniam rezultatui labai daug. Aš, kadangi nekepiau niekad kitokioje formoje, palyginti negaliu. Bet iš esmės kanelės tokios ir turi būti – plutelė kraški, o vidus labai minkštas, kreminis 🙂 Pas mane puikiai matosi, koks mano kanelės viduriukas – ne tuščiaviduris, bet korėtas 🙂
Išbandžiau vakar – tobulybė!
Labai džiaugiuosi tai girdėdama! 🙂
Sveiki!
Jau du kartus bandžiau kepti ir abu kartus jos išlipo iš formelių 🙂 Na ne iškilo, o išlipo. Gavosi kepurėlės formelėms 🙂 Tešlos pyliau tik vos daugiau nei pusę formelės. Skonio tai visiškai nesugadino, bet vaizdas neatrodė itin patrauklus. Kodėl galėjo taip nutikti?
Jūrate, atsakydama į klausimą, noriu pacituoti receptą: „Šiame, antrame kepimo etape, kai temperatūra yra sumažinta, tešla jau nebeturi kunkuliuoti. Šiuo metu ji turi gražiai pakilti, tačiau ne per daug, pyragėliai neturi stipriai „išlipti“ iš kepimo formelių. Jei matote, kad taip atsitiko, reiškia, kad ruošdami tešlą, į ją įmaišėte per daug oro. Nenusiminkite: iš karto išimkite groteles su kepimo formelėmis iš orkaitės ir palaikykite kelias minutes, kol tešla nusileis, „sugrįš“ atgal į formeles. Tuomet dėkite atgal į orkaitę ir kepkite likusį laiką.”
O kalbant apie oro patekimą į tešlą, štai dar viena citata: „Nekreipkite dėmesio į tai, kad masė nėra vientisa – normalu, jog joje yra likę daug nedidelių tešlos gabalėlių. Tam, kad jų neliktų, neplakite tešlos plaktuvu, o perkoškite ją į kitą dubenį per smulkų sietelį, kol visiškai neliks miltų gumuliukų (gaminant šį desertą yra labai svarbu, kad į tešlą nepatektų daug oro, o jis patenka, kai masę plakate plakikliu).”
Tikiuosi, kad šių recepto vietų akcentavimas padės ir kitas kepimas bus sėkmingesnis 😉 Sėkmės!
Sveiki,
Pasiruosiau tesla. Iskilo keletas klausimu.
Kodel tesla Jums gaunasi su gumuliukais? Lengvai plaktus kiausinius sakute imaisiau į miltus su cukrumi, gavosi labai tolygi mase be jokiu gumuliuku, teliko „praskiesti” pienu. Gal negerai, kad kiausinius taip stropiai imaisiau?
Kokio dydzio Jusu formeles? 3,5cm speju. Mano turimos yra 5cm. Ar reiketu ilginti kepimo laika?
Ar kepimo laikas yra 15+45 minutes ar is viso 45?
Iskepiau ir visi atsakymai atejo savaime.
Skonis 10 balu! Aciu uz recepta 🙂
Rita, labai atsiprašau, kad neturėjau galimybės atrašyti iš karto. Bet džiaugiuosi, kad kepant viskas paaiškėjo 🙂
Vis tik atrašysiu į iškilusius klausimus, nes ir kitiems galbūt iškils tokie patys:
1. Tešloje gumuliukai gali atsirasti, priklausomai nuo tešlos maišymo, bet tai nėra taisyklė; jų gali ir neatsirasti 🙂
2. Mano formelės yra 4,5 cm aukščio ir 4 cm pločio (atviroji dalis). Manau, kad kepant didesnėse formelėse, žinoma, šiek tiek keisis ir kepimo laikas – tiesiog reikia nuolat stebėti situaciją 🙂
3. Kepimo laikas yra 15+45 minutės.
Nesuprantu kodėl, bet mano kanelių vidus nėra korėtas, tiesiog minkšta, kreminė tešlytė.. Tas truputį man nepatinka. Aišku formelė guminė, bet kas gali būti ne taip? Per mažai oro tešloje? Kepiau 230 c 15min, paskui 50min 180 c.
Martynai, manau, kad čia viskas dėl temperatūrų, nes vis tik ne visose orkaitėse 230C yra tie patys 230C 🙂 Sakyk, ar kunkuliavo (virė) tešla pirmąsias 15 min? Įsivaizduoju, kad būtent šio virimo etapo dėka pyragėliai iškepę būna korėti. Tai, kad jie nekorėti, iš esmės reiškia, kad jie nėra pilnai iškepę 🙂 Matyt, reiktų pabandyti pažaisti su kepimo temperatūra ar laiku, pritaikant juos būtent savo orkaitei 🙂
Kunkuliavo, viskas tvarkoj. Taip pat vidurinės kanelės visuomet buvo mažiau apskrudusios išorėj, nei šoninės ištraukus iš formelės.. Kaltinu orkaitę, o ne save.. 😀 Bandžiau su kažkuria partija, lyg ir valandą ir penkioliką minučių kept, bet lyg ir same shit gavosi.. 🙁
Užbombinsiu komentarus, bet pasirodo keletas kanelių išėjo, taip, kaip ir turėjo. Yeey 😀
http://i.gyazo.com/f4d5b37fbcdf29e7f70872c1804eb40a.png
Martynai, džiaugiuosi, kad bent kelios pavyko sėkmingai! 🙂 Vadinasi, viskas įmanoma 🙂 Gal pastebėjai, kad, pavyzdžiui, gerai gavosi kanelės, kepusios kažkurioje vienoje skardos pusėje? Tokiu atveju būtų galima spėti, kad bėda – netolygiai kaistanti orkaitė.
Gerb. Asta,
nusipirkau mažųjų kanelių formą. 1 kanelės dydis: skersmuo – 3,5 cm, aukštis – 3,5 cm, formoje yra 18 kaneliu. Gal galėtumėte patarti, koks turėtų būti mano mažųjų kanelių kepimo laikas? Ar Kepimo laikas yra 15+45 minutės.nebus mano kanelėms per ilgas? Kokį orkaitės režimą naudojote: ventiliatorius ar „viršus apačia”? Iš anksto dėkoju už pagalbą. Niekada nesu kepusi šių pyragiukų, tad nenoriu nusivilti…
Aiste, labai bijau ką nors pasakyti ne taip, nes tokio dydžio formelėse kanelių nesu kepusi ir savo kailiu kepimo laiko nesu patikrinusi 🙂 Galiu tik garsiai pasvarstyti, ką daryčiau aš: iš pradžių kepčiau 15 minučių, o sumažinusi temperatūrą, stebėčiau kepančias kaneles. Patikrinčiau jas po maždaug 30 minučių, o jei dar būtų neiškepusios – kepčiau toliau, dar kelias ar keliolika minučių.
Naudoju orkaitės kaitinimą iš viršaus ir apačios, plius ventiliatorių 🙂
Sėkmės ir skanaus!
Sveiki,
Gal yra koks pyragas, skoniu bent truputi primenantis kaneles?:))
Inga, manau, kad kanelės – unikalaus skonio bei tekstūros kepinys. Tikrai nežinau pyrago, kuris būtų panašus į kaneles; jei toks yra, jo dar neatradau 🙂
Laba,nusipirkau silikonine caneliu formele,kur yra 15 vnt formeliu.Noriu paklausti ar tešlos kiekis ir yra būtent tam vienam formeliu padekliukui,bijau,kad liks tešlos.Ačiū
Iš nurodyto tešlos kiekio iškepsite apie 22 kaneles, t.y. apie pusantro padėkliuko 🙂
Ar tikrai arbatinis šaukštelis druskos???????????? 🙂 Manyčiau klaida 🙂
Ne, tikrai ne klaida 🙂
Aš neatsargiai mestelėjau dosnų žiupsnį druskos, ir man labai jautėsi druska. Jei būčiau šaukštelį dėjus, sūrumas dar intensyvesnis būtų. Hm….
Pagalvojau, kad tikriausiai štai kur yra atsakymas – juk ne visos druskos yra vienodai intensyviai. Aš naudoju jūros druską, kuri yra mažiau intensyvi nei įprasta stalo druska. Be to, tasai arbatinis šaukštelis – visuomet nubrauktas, be jokio kaupo. Manau, kad tai yra atsakymas, kodėl Jums kanelės gavosi sūrios, o man to sūrumo visiškai nesijaučia 🙂
Hm… naudoju tik jūros druską. Tai gal visgi šaukštelis šaukšteliui nelygu 🙂 Nors googlinau, radau ir žymiojo prancūzo receptą… ir druskos toks pats kiekis. Net susierzinau kodėl gi ne gramais rašo 😀 Googlinsiu toliau
Koks žavus užsispyrimas 😀 Linkiu sėkmės, ieškant teisybės ir savo tobulojo kanelių recepto! 😉
Neplakiau plakikliu, neilgai maisiau, kiausinius paplakiau vos vos, bet man jos „keberiojasi” is formos ir viskas. Laikiausi recepto tiksliai. Temperaturini rezimai palaikiau tiksliai pagal recepta. O istraukus jas ir „sukamsius” atgal i forma jos man vel ir vel islipa.
Aušra, viskas gerai, kanelės reikalauja dėmesio ir „pažaidimo” su jomis 🙂 Jei kepdamos lipa iš formos, vis „sukamšykite” jas atgal ir kepkite toliau. Neabejoju, kad iškeps puikiai 😉
Sveiki, jau kurį laiką norisi išbandyti pasigaminti namie šį desertuką, tad pagaliau prisiruošiau nusipirkti caneliu silikonine forma.Prieš gaminant Iškilo vienas gan paprastas klausimas. Ant ko padedate silikoninę formą dedant į orkaitę, ant metalinės skardos ar ant groteliu?
Lora, aš dedu ant grotelių, kaip ir paminėta recepte 😉
Praeitą savaitgalį kepėm šiuos skanumynus su mama. bet ji paskubėjo ir matyt netaip tešlą sumaišė.. formelių nepatepė sviestu.. neperdėjo į žemesnę orkaitės pakopą… o vakar kepiau aš… Dieviškas skonis… turiu silikonines formeles, kaip ir buvo rašyta recepte, nepyliau iki viršaus ir truputį pasigailėjau.. nes jos man neiškilo… antrą partiją kepiau pripildama iki pačio viršaus. trys žodžiai TO-BU-LA 😀 tik man jos šiandien daug skanesnės nei vakar :))
Sveiki, jau pribrendau ir as siam receptukui. Ar rudaji cukru galiu pakeisti paprastu ar i koki medu? cia formeliu aptepimui. Vienur recepte raso jog su medumi ir sviestu galima istepti, kitur su cukrum.
Aš esu išbandžiusi tik rudąjį cukrų 🙂
Prasčiausių receptų nr1 dar tokių kanelių nesu ragavusi. Siaubas!!!
Gal būtų galima išgirsti, kas nepavyko? Receptas yra klasikinis; toks, kokį rasite daugelyje vietų ir šaltinių 🙂
O kepimo formą galite įsigyti elektroninėje parduotuvėje http://kepu.greiciau.lt
Laba diena,
Kepiau kaneles pagal jūsų knygos receptą, kaip ir viskas gavosi, tik man jų paviršius gaunasi tvirtai traškus, jaučiasi sodrus karamelės skonis. Parduotuvėse nusipirkus būna visa kanelė minkšta. Ar man tiesiog nesigauna kažkas ( jau bandžiau kelis kartus) ar iš esmės kanelės plutelė ir turi būt kietesnė?
Jums pavyko puikiai 😉 viršus turi būti traškus, o parduotuvėse dėl laikymo jis būna minkštas 🙂
Aš irgi kepiau pagal knygos receptą, tiksliai pagal temperatūras ir visus kiekius, bet kanelės gavosi gerokai per saldžios ir per riebios. Plutelė gavosi traški, karamelinė, bet kietesnė palyginus su pirktinėmis, o vidus taip ir liko tešlinis – nors puikiai burbuliavo kepimo pradžioje. Nesuprantu, kur ne taip ką padariau…
Tai kad ir turi būti viršus traškus, o vidus tarsi pudingas ir su skylėmis. Jei jums patinka lipnus viršus – ataušusias sudėkite į uždarą indą ir palikite mažiausiai šaltoje šaldytuvo lentynoje, o prieš tiekdami palikite dar 2-3 valandas kambario temperatūroje. Tada paviršinė karamelė jau turėtų būti aptirpusi ir priminti pirktines (man deja nepatinka jūsų paminėtas variantas, bet jei siekiate tokio – turėtų išeiti pagal mano aprašą) 🙂
Tobulas receptas!!! Pavyko pirmą kartą, pavyko antrą kartą, o taip bijojau kept. Vidus gavosi gražus, korėtas 😀 Su Lietuvos kepyklėlių pyragaičiais nėra ką lygint, dabar supratau kuo visiem taip patinka caneles… Ačiū :*
Ačiū už tokį super duper receptą!!! Iškepiau ir visi mano svečiai buvo apsivaišinę iki padangių ir vis imdami kanelę, sakydavo, jog ši tikrai paskutinė :)) Skonis pasakiškas, kuris visiškai neprilygsta parduotuvės „ale kanelėm”.
Tešlą laikiau 2 paras ir tada iškepiau pirmąją formą – labai skanu! Trečiąją tešlos dieną – labai labai skanu, tobulos formos ir apskrudimo! Ketvirtąją dieną – tobulos! Darau išvadą, jog kuo ilgiau tešla laukia šaldytuve, tuo tobulesnės išeina kanelės 🙂
Sveiki 🙂 Man nepavyksta kanelių iškepti, viršus gaunasi apskrudes ir traškus, bet vidus nekorėtas ir per minkštas. Bet negaliu pasiduoti 😀 Ar po 15 min. kepimo laiko kanelės turi nustoti kunkuliuoti, ar tik sumažinus temperatūrą iki 190 C, jos nustoja kunkuliuoti? Nes man po 15 min. jos vis dar kunkuliuoja, gal aukštoje temperatūroje jas reiktų ilgiau pakepti, kol nustos kunkuliuoti?
hm..kokį kepimo būdą rekomenduotumėt, jei kanelės apskrunda, tačiau vidus lieka per minkštas. Kepiau 15 min. 230 laipsnių, 50 min. 180 laipsnių. Mano formelės didesnės – 55 cm. Na nenutuokiu ką daryt. Kodėl jos viduj neiškepa. Vidus sukrenta, nebūna porėtas.
Sveiki 🙂 kaip manot ar gautusi kaneles jei vietoj karves pieno naudociau kokosu piena?? Gal kas jau bandete?
Noriu pasiteirauti ar vietoj cukraus pudros galiu naudoti rudą cukrų?
Sveiki, norėjau paklausti ar kepant būtina naudoti ventiliatorių?
Aš taip sudeginau savo 30 kanelių! Naudoju tik viršus/apačia funkciją … 🙂
Aš pastaruoju metu pagal šį receptą kepu masiškai daug kanelių, tik dedu vietoj cukraus pudros – cukrų (nes taip pigiau) 🙂 ir druskos tiek nededu, kepimo formelių netepu sviestu, nes ir taip jo man ten daug būna ir riebios gaunasi. Tik turiu problemą, jau antra pora formelių baigia sudegt, kanelės neišsiima iš formelių, būna prikibusios, nors sviestas net bėga per kraštus, riebumo tikrai užtenka, o kanelių viršūnėlės būna prikibusios, kai išverčiu kanelių formeles matosi, jog karūnėlės pajuodusios, toks vaizdas kad silikonas būtų apdegęs, ar kam nors dar taip yra? Naudojau iš senukų pirktas formeles ir iš tupperware (šios man daug gražesnės), bet su abiem ta pati problema
Druskos per daug yra 1 arb.s. buvo neimanoma valgyti 🙂
Lijana, man labai gaila, o tuo pačiu ir didelė mįslė – aš visada kepu su tuo šaukšteliu druskos, ir visada skonis puikus. Tik, žinoma, šaukštelis nedidelis, arbatinis, ir nubrauktas, be kaupo. Gal netyčia mūsų arbatinių šaukštelių dydžiai ženkliai skiriasi? 🙂
Sveiki, kol saldytuve stovi tesla, sviestas virsuje indelio sukieteja 🙁 Kaip ji ismaisyti nenaudojant blenderio?
Erika, nė karto nesusidūriau su tokia situacija 🙁 Ar visa kita, iki tešlos šaldymo, darote tiksliai pagal receptą?
Sveiki, taip tiksliai taip kaip parasyta
Sviesto pluta susidaro
Erika, labai sunku pasakyti, nežinau, ką patarti 🙁 Taip, stovėdama šaldytuve tešla šiek tiek susisluoksniuoja, bet labai lengvais judesiais ją galima išmaišyti iki vientisos masės. Kieta sviesto pluta ant viršaus tikrai niekada man nėra susidariusi 🙁
Sveiki, ar galima vietoj romo naudoti amaretto???? Achiu!!!
Sveiki, ar galima vietoj romo naudoti amaretto??? Aciu!
Ina, žinoma! 🙂
Achiu!!!
Ina, nėra už ką! 🙂
Ačiū Jums už receptą! Gavosi iš pirmo karto! 😉
Justina, labai džiaugiuosi, nėra už ką! 🙂
Kepiau jau gal 10 kartų, nei karto nepavyko. :/ išlipa vis visai. Ir neapskrunda. Turiu kept dvigubai ilgiau. O orkaitė nauja. :/
Evelina, man labai gaila, kad nepavyksta iškepti kanelių, tačiau nebežinau, kaip dar detaliau nupasakoti jų kepimo procesą, nei esu tą padariusi recepte 🙁 Kaip ir rašiau, išlipanti tešla yra požymis, kad į ją yra įmaišyta per daug oro; o dėl orkaitės – esu įsitikinusi, kad jos visos, naujos ir nenaujos, yra su savais charakteriais 🙂 Bet vis tik svarbiausias čia tikriausiai yra pačios tešlos paruošimas. Labai norėčiau, kad Jums pavyktų, labai linkiu didelės sėkmės įveikiant šį iššūkį! 🙂
Sveiki,
Kepiau ir aš šį savaitgalį – gavosi beveik puikiai 😀 nepavyko tik išgauti tokios gražios rudos spalvos, gavosi šviesesnės, bet skoniui netrukdė 🙂
Ačiū už receptuką!
Viktorija, labai ačiū už komentarą! Nuostabiai džiaugiuosi girdėdama, kad kanelės pavyko puikiai 🙂
Labas, ar galima joms naudoti Speltos miltus?
Silvija, labai abejoju, bet tiksliai atsakyti, deja, negaliu. Bet net jei techniškai ir pavyktų iškepti gaminį, neabejoju, kad jo tekstūra, kuri yra išskirtinė kanelių savybė, būtų visai kitokia.
Asta, o nebandete kepti veganisko varianto?
Mes su draugu ‘atsiverteme’ po paskutinio kepimo, ale ju baisiai norisi:) radau internete variantu, bet Jusu receptas labai pavyko, taigi noretusi, kad ir veganiska versija nenuviltu:)
Sveiki, Rūta, deja, tačiau su veganiška versija tikrai negaliu padėti. Tikiuosi, kad atrasite ir tobulą veganišką variantą, didelės sėkmės! 🙂
Sveiki,
kepu kaneles pagal Jūsų receptą. Kepiau jau ne kartą ir ne du. Pirmą kartą “blynas prisvilo”, o nuo antro karto jau gavosi puikiai, bet vis pakoreguodavau kaskart temperatūrą, kad išgaut sau tobulą variantą. Kai išgavau tą tobulumą, po kelių kepimų, nesuprantu kas pasidarė, lyg ir nieko nekeičiau, bet kanelės bekepdamos išsigaubia, tiksliau išsigaubia jų dugniukai, ne tiesus dugnas būna, o toks kaip apvalainas, ko pasekoje jos iškeptos negražiai stovi. Va paskutinį kartą kai kepiau, tai iš 13 kanelių su lygiu dugniuku išsikepė tik 1???? Beja, nuo pradžių kepu metalinėse formelėse.
Gal turit kokių minčių?
Sveiki, Virginija, labai norėčiau padėti, bet net neįsivaizduoju, kur galėtų būti problema, man taip nebuvo nutikę. Kita vertus, kanelių kepimas yra toks magiškas, kad turbūt net mėnulio fazė gali joms turėti įtakos 😀 Žinoma, kad juokauju, bet iš tiesų net menkiausi pakeitimai tešlos ruošime, šaldyme ar kepime turi daug įtakos galutiniam rezultatui – gal reikėtų tiesiog labai atidžiai pergalvoti kiekvieną žingsnį, ar kažką darote bent truputėlį kitaip nei anksčiau?
O kokia priežastis, jei kanelės neiškilo? Per mažai oro tešloje? Ne pirmą kartą kepu pagal šį receptą, visada iškildavo ir išlipdavo iš formos. O šį kart tešlos pyliau kaip visada, burbuliuodama ji pradėjo bėgti iš formos, nesulaukusi antros kepimo pusės…
Sveiki, o kokia priežastis, jei kanelės neiškilo? Per mažai oro tešloje? Ne pirmą kartą kepu pagal šį receptą, visada iškildavo ir išlipdavo iš formos. O šį kart tešlos pyliau kaip visada, burbuliuodama ji pradėjo bėgti iš formos, nesulaukusi antros kepimo pusės…
Sveiki, kokį romą naudojate ?
Kristina, tiesą sakant, niekada neatkreipiau dėmesio į gamintoją, pavadinimą, prekės ženklą – tiesiog tokį, kurį tuo metu turime arba kokį pavyksta nusipirkti 🙂
Sveiki! Kai tik į svečius neštis, tai vis neišeina man jų iškepti. Kai savo malonumui, visada gaunasi 😀 Na, bet nepasiskusti atėjau, o paklausti, kaip jūs visos darot, kai tešla išlipa, ištraukus palaikau, kol sukrenta ir vėl įdėjus ji vistiek išlipa ir taip kokius 3 kartus. Man jų vidus šlapokas ir skystokas gaunasi, nors laiko daugiau pridedu… ką tokiu atveju daryti, kepti 190 laipsnių viduryje ar apačioje.. dar kokias 15 min? šįkart manau nepasisekė, nes tešlos per daug pripyliau, kad tik trečios formos nereiktų naudoti .. 😀
Justina, tikrai būna, kad ir man suveikia toks kvailystės dėsnis, kaip mano mama vadina, – ir jei tik kepu progai, tai vis su nuotykiais 😀 Aš, kai tešla išlipa smarkokai, ištraukiu, sukrenta, ir vėl grąžinu. Ir būna, kad tai pakartoju tikrai ir tris, ir net keturis kartus per visą kepimo. Kol galiausiai nebelipa ir iškepa. Kanelių vidus neturi būti skystas, bet jis turi būti laba minkštas, šlapias, korėtas, lyg tiršto kremo konsistencijos 🙂