LENGVI KĄSNELIAI

Kiek prisimenu, visada mėgau duoną. O iš visų duonų, juoda buvo ir yra mano mėgstamiausia. Atminty saugau net vieną ypač ryškų prisiminimą – apie vasarą, kai dirbau vietinėje rajono parduotuvėlėje.…

Ar gi ne likimo ironija, kad tada, kai, rodos, norėtum papasakoti tiek daug, visi žodžiai ima ir išsilaksto, o surinkti juos į sklandžius sakinius pasidaro pernelyg sunku? Kartais man būna…

Nors mano atmintį vargiai pavadintum bent pusėtina, kartais iš tolimiausių užkaborių ima ir iškyla koks netikėtas prisiminimas. Štai šiandien kažkodėl prisiminiau paauglystę ir savo tvirtus planus ateityje turėti namą su…

Tai tikriausiai nėra taip jau nuostabu: kai vieną dieną garsiai ir viešai paskelbi, kad laikas pradėti gyventi kitaip, nereikia ilgai laukti bumerangu grįžtančio klausimo: o kaip gi sekasi? O kaip…

Persikrausčius į naujuosius mūsų namus, kartais vis dar save nustebinu. Pavyzdžiui, tuo, kad kiekvieną vakarą, po darbų grįžus namo, kad ir kaip vėlu bebūtų ar kad ir kaip pavargusi tądien…

Ir kas galėjo pagalvoti? Išaušus šeštadienio rytui, aš išlipau iš lovos, persiliejau veidą vėsiu vandeniu, dar stiklinę vandens išgėriau, nieko nelaukdama šokau į sportinius batelius ir išbėgau. Pirmąkart po šitiek…

Prieš gerą savaitę sulaukiau pasiūlymo ir progos išbandyti dar palyginti naują paslaugą, pavadinimu „Vakarienės prenumerata“. Sulaukusi pilno maišo produktų ir sukrausčiusi juos į šaldytuvo lentynėles, ėmiausi gaminti. Nei planuoti, nei…

Atrodo, paskutinis mano įrašas bus suklaidinęs ne vieną žmogų; sulaukiau ne vieno klausimo, kodėl aš taip jaudinuosi dėl savo amžiaus (ir dar: ar nusprendžiau laikytis dietos ir visiškai atsisakyti saldumynų?).…

„Žinai, tau tikrai reikėtų kažką parašyti į „Saulėtą virtuvę“, nes ten esantis Kalėdų sveikinimas jau atrodo labai nekaip…“, – prieš kelias dienas man pusiau su šypsena išdėstė mano žmogus ir…

Visą gyvenimą žinojau ir jaučiau, jog esu namų žmogus. Galbūt kartais perfekcionistė, o kartais šiek tiek darboholikė, bet visada po darbų labiausiai trokštanti vykti namo. Ir kai artėjant savaitgaliui visi…

Geros dienos prasideda skaniais ir teisingais pusryčiais. Niekam ne paslaptis, kad per dvidešimt septynerius metus mano ryšys su maistu buvo visoks: buvau ir susipykus su juo, ir jį įsimylėjus; buvau…

Tikriausiai pirmą kartą gyvenime lyg pamišusi laukiu rudens. Puikiai prisimenu savo liūdnus šniurkščiojimus kiekvienąkart, vasarai besibaigiant; bet tik ne šiemet. Nes, pasirodo, dalykai ima ir įvyksta, nepriklausomai nuo metų laiko.…

Labai mėgstu lašišą. Nevalgau jos kasdien, tačiau artėjant kokiai nors šventei, progai ar pasisėdėjimui, į pirkinių krepšelį dedu ir ją, dažniausiai – porą pakuočių rūkytos lašišos. Neprisimenu tokio stebuklo, kad…

Vos tik orai atšyla, mūsų gyvenimo ritmas pasikeičia iš esmės. Greitesnis, įdomesnis ir saldesnis – štai koks tampa mūsų šeimos gyvenimas, mūsų pavasario ir vasaros dienos. Bityne prasidėjus darbams, siaučia…

Prie to priprasti tikriausiai neįmanoma. Vakar pirmąkart į rankas paėmiau savo trečiąją knygą; ir štai vėl tas jausmas – nutvilkantis iki pirštų galiukų. Akimirkai apsukantis galvą ir atimantis amą. Mano…

Nelaukti savaitgalių tiesiog neįmanoma. Ypač, kai jie tokie šilti ir saulėti, lepinantys vasarišku oru, gaiviu plaukus veliančiu vėju ir mėlynu dangumi. Viliojantys galimybe nusispirti batus ir basomis kojomis pajausti kvepiančią…

Kai per Pusryčių knygos pristatymą R. manęs paklausė, kokį įsimintiną skonį parsivežiau iš paskutinės kelionės po Kiprą, man nereikėjo ilgai galvoti – atsakymą žinojau akimirksniu. Tas skonis turi vardą –…

Pavasaris! Vakar, plėšdama kalendoriaus lapus, pagalvojau – tikriausiai šią dieną labiausiai džiaugiuosi tą darydama. Kai pagaliau galiu atsisveikinti su paskutiniu žiemos mėnesiu, keliskart pamirksėjus užmiegotomis akimis atidaryti virtuvės langą ir…

Raudonų ir visų jos atspalvių širdelių aplink nepastebėti pastarosiomis dienomis tiesiog neįmanoma. Einu į parduotuvę, akis įsmeigusi į kilometrinį reikalingų produktų sąrašą, laikomą rankoje, bet vis tiek akių kampučiai mato…

Laikas lekia neįsivaizduojamai greitai. Jaučiate? Pirmadienius keičia ketvirtadieniai, o tame viltingame darbų sąraše, kurį susidariau dar sekmadienį, trūksta tiek pliusų… Man truputį ramiau, jei darbo kalendorių laikau užvertusi. Būtų dar…