Aš netikiu tais, kurie sportuoja septynias dienas per savaitę ištisus metus. Netikiu tais, kurie valgo sveikai kiekvieną mielą dieną, dvidešimt keturias valandas per parą, be jokio suklupimo ar nuolaidžiavimo savo…
Liko tiek nedaug, jau tiek nedaug. Į kalendorių kasdien žiūriu ne po vieną ir ne po tris kartus. Laikas bėga taip greitai ir taip lėtai tuo pačiu metu; ir gyvenimas…
Keksas yra toks fantastiškas kepinys – net jei virtuvėje neturite praktiškai nieko, didelė tikimybė, kad keksiukus tikrai galite iškepti. Ir ne bet kokius, o labai skanius! Juk keletą kiaušinių, truputį…
Keistos tos moterys, dievaži. Užvakar pasijaučiau nepatogiai – vos įtilpau į pėdkelnes, o einant šlaunys nepatogiai trynėsi viena į kitą. Anksčiau tai visada būdavo lemtingas ženklas (Asta, susiimk!), o dabar?…
Gimtadienio dieną sulaukiau viso šūsnies nuostabių sveikinimų. Nuoširdžių, tikrų ir nebanalių linkėjimų. Viena po kitos mane stebino draugės – jų žodžiai krito į širdį, džiugino ir graudino tuo pat metu.…
Kepiau šį trupiniuotį birželio pradžioje, Tėčio dienai. Skanių šviežių braškių tądien rasti nepavyko, todėl traukiau atsargas iš šaldiklio – bet dabar, kai braškių sezonas jau įsibėgėjo, drąsiai kepkite su šviežiomis.…
Vasara! Ji įsibėgėja, apsuka galvą, užima kvapą, sujaukia mintis ir primena, kad ir kiek metų mums bebūtų, kaip gera kartais į viską pažvelgti pro rožinius akinius. Kai dangumi ridinėjasi saulė,…
Ką gi dabar veiki per dienas? – klausia manęs sutikti žmonės, tikiu, šiek tiek baltai pavydėdami ilgų saulėtų atostogų. Storėju, – atsakau nuoširdžiai, šiuo žodžiu iš esmės apibendrindama tai, kas…
Dar šiek tiek apie sveikesnius pasirinkimus. Aš tikiu, kad naminis tortas visada yra kur kas sveikesnis nei tas, iš parduotuvės. Tikiu, kad keksiukai, kurie kyla jūsų pačių orkaitėje, net į…
Ir štai, atėjo. Man tikrai atrodo, kad dar ką tik visi gyvenome Kalėdų laukimu, o šiandien norėdami galėtume skaičiuoti paskutines valandas iki Velykų ryto. Tas pačiu bjauriausiu dažnai tituluojamas laikas…
Kai vis dar kartais sulaukiau klausimų, kodėl aš neberašau tinklaraščio, nori nenori kyla klausimas – gal tokių, vis įsijungiančių ir patikrinančių, yra daugiau? Galbūt tik aš viena galvoju, kad kai…
Iššokau parašiutu iš keturių kilometrų aukščio. Apsilankiau požiūrio plėtimo seminare. Leidausi į 35 kilometrų žygį pėstute per rudens nuspalvintą Nemuno vingių parką. Vis bandau save atrasti iš naujo: nueituose kilometruose,…
Kaip čia taip yra, klausiu savęs, už žando jausdama maloniai tirpstantį šokolado gabalėlį, kad mintys apie sveikos gyvensenos ir sveikos mitybos naudą aplanko būtent tokiomis akimirkomis? Pavyzdžiui, kai jau esu…
Nors mano atmintį vargiai pavadintum bent pusėtina, kartais iš tolimiausių užkaborių ima ir iškyla koks netikėtas prisiminimas. Štai šiandien kažkodėl prisiminiau paauglystę ir savo tvirtus planus ateityje turėti namą su…
Retkarčiais manęs paklausia, kas nutiko „Saulėtai virtuvei“? Kodėl aš nerašau? Aš gūžteliu pečiais. Nežinau. Kartais taip ateina pabaigos, tyliai ir lėtai. O kartais pasirodo, kad tai tebuvo pauzė, po kurios…
Tai tikriausiai nėra taip jau nuostabu: kai vieną dieną garsiai ir viešai paskelbi, kad laikas pradėti gyventi kitaip, nereikia ilgai laukti bumerangu grįžtančio klausimo: o kaip gi sekasi? O kaip…
Jau kažkada rašiau apie tai, apie ką susimąstau vis dažniau. Apie tai, kad kiekvienos moters gyvenime išaušta ta pragaištinga (o gal tiesiog lemtinga?) diena, kai supranti: viskas jau nebe taip…
Kai prieš kurį laiką užsiminiau apie du didelius savo gyvenimo džiaugsmus, mano žodžiai buvo interpretuoti šiek tiek ne taip, kaip galėjau tikėtis. Nors tikslo klaidinti tikrai neturėjau; gal dėl to,…
Ruduo – tai ilgi vakarai ir šilti megztiniai, arbata su medumi ir geros knygos, saldžiai kvepiantys pyragai ir ilgi pasivaikščiojimai pageltusiais lapais nuklotais takais, kaklą apsivyniojus storiausiu šaliku. Ruduo –…
Visą gyvenimą žinojau ir jaučiau, jog esu namų žmogus. Galbūt kartais perfekcionistė, o kartais šiek tiek darboholikė, bet visada po darbų labiausiai trokštanti vykti namo. Ir kai artėjant savaitgaliui visi…