Geros dienos prasideda skaniais ir teisingais pusryčiais. Niekam ne paslaptis, kad per dvidešimt septynerius metus mano ryšys su maistu buvo visoks: buvau ir susipykus su juo, ir jį įsimylėjus; buvau…
Op, ir praėjo beveik mėnuo nuo paskutinio mano pašeimininkavimo „Saulėtoje virtuvėje“. Apie citrininius lietinius blynelius, nubarstytus aguonomis ir šilauogėmis, svajojau ir rašiau dar paskutinėmis vasaros dienomis, o dabar už lango…
Visokių yra žmonių. Tokių, kurie mėgsta gaminti; tokių, kurie tai daro tik iš pareigos; ir tokių, kurie išvis negamina, nes negali to pakęsti. Pažįstu jų visokių, o ir pati tikriausiai…
Šiuos ledus gaminau jau senokai, prieš keletą mėnesių. Buvo pavasaris, pro virtuvės langus krito pirmieji nedrąsūs saulės spinduliai. Išsitraukusi labai seną ir gerokai apdulkėjusią vaflių keptuvę, maišiau jiems tešlą ir…
Kada gi daugiau, jei ne gimtadienio dieną, be jokios sąžinės graužaties galima suvalgyti penkis gabalėlius torto? Paskutinį iš jų – velniškai saldų ir nepadoriai skanų naminio „Reese‘s“ gabalėlį (jei tiksliau,…
Prie to priprasti tikriausiai neįmanoma. Vakar pirmąkart į rankas paėmiau savo trečiąją knygą; ir štai vėl tas jausmas – nutvilkantis iki pirštų galiukų. Akimirkai apsukantis galvą ir atimantis amą. Mano…
Gegužės mėnesis šiais metais man prasidėjo su trenksmu. Atsisveikinimas su senuoju darbu, atšoktas nuostabios draugės gimtadienis, trys tortai per trijų dienų savaitgalį, skirtą brangiosioms Mamoms, o pirmadienį – pirmoji diena…
Buvau pamiršusi vieną auksinę tiesą – koks gėris yra dvi savaitės atostogų! Kai praeito sekmadienio vakarą pagalvojau, jog tai galėtų būti ir paskutinė mano atostogų diena, mintyse sau tyliai padėkojau…
Kai pagalvoju, mano gyvenime vienas po kito vyksta puikūs dalykai. Pavasaris. Pokyčiai. Pusryčių knyga, kuri jau pasiekė beveik visas prekybos vietas. Ir vakarai ilgesni, o saulė pro debesį apdovanoja vis…
Kaip aš kartais noriu būti Tobula Moteris. Na, žinot. Linksma, sąmojinga, žavinga, protinga, stipri, ryžtinga. Graži, spindinti ir saulėta. Viena iš tų, į kurią pažiūrėjus, jauti paširdžiuose dilgtelint baltą pavydą,…
Jaučiu pavasarį. Jis įsisuko man į mintis, į plaukus, į vėjyje aplink kojas besiplaikstančią suknelę. Jaučiu jį rytais, kai gerdama kavą su pienu pro langą stebiu auštančią dieną. Jaučiu jį,…
Jau sakiau: pažadėjau sau šiais metais, kad kiekvieną mėnesį nuveiksiu kažką, ko dar niekad gyvenime nedariau. Pažadėjau sau kiekvieną mėnesį po pirmą kartą, šypt. Ir, ką gi, šį savaitgalį dalyvavau…
Metų pabaigoje sakiau – naujuosius metus pasitinku su gera nuojauta širdyje. Su tikėjimu, kad įvyks kažkas gero. Kad bus daug gerų, linksmų, laimingų akimirkų. Žinau, kad neperšokus griovio jokiu būdu…
Dažnai pagalvoju, kad laikas – bene pats didžiausias mūsų turtas. Kad ir kiek žmogus turėtų darbų, reikalų, vaikų ar pramogų, laiko jis vis tiek turi lygiai tiek pat. 24 valandas…
Mūsų virtuvėje, ant spintelės, netoli mano virtuvinių svarstyklių ir didelio stiklinio indo su avižiniais dribsniais, skirtais gardžioms pusryčių košėms, visuomet stovi ir kibirėlis medaus. Gardiname juo kavą ar arbatą, vaikome…
Mano naujieji metai prasidėjo lėtai ir niekur neskubant. Truputį tingiai ir truputį aktyviai. Su gerais filmais, stalo žaidimais, išvykomis į Vilnių, saldžiais desertais, o galiausiai – jau aktyvuotu metiniu abonementu…
2014-ieji baigiasi. Laikrodžiai skaičiuoja paskutines šių metų valandas, o aš mintyse bandau sudėlioti viską į stalčiukus: kokie tai buvo metai, ką jie atnešė, ką atėmė. Kiek kartų laimėjau ir kiek…
Sunku patikėti, kaip greitai prabėga šventės, kurioms ruoštasi buvo taip ilgai. Kaip greitai iš šiugždančio ir blizgančio dovanų popieriaus išpakuojamos dovanos Kalėdų rytą. Kaip greitai sudega žvakės, taupytos švenčių stalui…
Iš namų rytais pajudu anksti; būna taip tamsu, nors į akį durk. Apgaubta tos juodos tamsos važiuoju į darbą, o automobilyje plyšauja radijas. Įvažiavus į greitkelį, keliskart sumirksiu nuo šviesų:…
Kaip ir sau pažadėjau, šį neseniai pralėkusį savaitgalį bandžiau prisijaukinti šventinę dvasią ir atpūsti į savo gyvenimą Kalėdinę nuotaiką. Lūpose žaidžiant šypsenai, galiu tyliai pašnibždėti: atrodo, man pavyko. O ar…