SALDUMYNAI

Šiom dienom saulėta virtuvė kaip niekad saulėta. Liepos vidurys ir panelė Vasara pagaliau lepina saulute, šiluma ir bekrašte dangaus mėlyne. Aš myliu štai tokią vasarą. Myliu saulės spindulius, švelniai glostančius…

Pažaiskim. Devynios raidės. Jį mėgsta visi – maži ir dideli. Vieni gali suvalgyti vos trupinėlį, kiti – gal net puskilogramį, tačiau mažai kas jo atsisakytų prie puodelio kavos. Devynios velniškai…

Be nesibaigiančių kalbų ir be ilgų įžangų. Mažasis broliuk, čia tau 🙂 Skonis: 9,5/10. Nerastume mažutėje Lietuvėlėje žmogaus, kuris nežinotų tinginio, ar ne? Ar nebūtų jo ragavęs. O čia šiek…

Baru save už tai, kad nevykdau pažadų (nors anokia čia naujiena, kai pagalvoji?). Nespėju atrinkti gražiausių nuotraukų mūsų kambario sienoms, nespėju iškepti žadėtų sausainių, nespėju susitvarkyti baisingo bardakėlio va aname…

Mano gyvenimas telpa į vienuolika dėžių. Labai didelių ir šiek tiek mažesnių dėžių, į kurias prieš kelias dienas sutalpinau beveik dvidešimt dvejus savo gyvenimo metus. Kiek be proto daug ir…

Kai žemė slysta iš po kojų. Kai pasaulis, kuriame gyvenai šitiek metų, verčias aukštyn kojom. Kai jau pats nebesupranti, kurioje vietoje yra pabaiga, o kurioje – nauja pradžia. Kai širdis…

Kartais būna taip gerai, kad nelieka žodžių išreikšti tam jausmui. Norisi lyg ir šaukti visam pasauliui iš laimės, lyg ir šokinėti lig dangaus, lyg ir pasislėpt nuošaliam kamputy ir… apsiverkt…

Kartais tiesiog labai norisi tikėti. Paprastais dalykais. Ypatingomis akimirkomis. Mažais stebuklais. Netikėtomis staigmenomis. Šviesiu rytojumi. Nuoširdžiomis šypsenomis. Kartais be proto norisi patikėti tuo, kas neįmanoma. Ir įtikinti save, kad tai…

Geeerai. Pakalbėkim atvirai. Aš tikrai norėčiau maitintis absoliučiai sveikai. Nuolatos šaldytuve ir ant virtuvės stalo matyti tik sveikuoliškus apkepus, be riebalų ruoštus daržovių troškinius ir desertus, tik vaisinius ir beveik…

Tyliai slenka laikas, nepalikdamas pėdsakų ir pranykdamas taip, lyg jo niekad nebūtų buvę. Žiemas keičia pavasariai, o net nespėjus jais atsidžiaugt visa širdim, prisiuostyt vyšnių žiedų iki galvos apsvaigimo, į…

Paimsiu baltą lapą popieriaus ir nupiešiu vasarą. Nupiešiu didelę apvalią karštą saulę su spinduliais, storais ir ryškiausiai geltonais. Aplink išbarstyiu kelis mažus debesėlius, švelniai žydrus ir mielus bei tokius draugiškus.…

Mažais žingsneliais galima įveikti ilgiausius kelius, įkopti į aukščiausius kalnus ir pirštų galiukais paliesti minkštus dangaus patalus. Mažais žingsneliais galima pagauti svajonę, laikyti delne ir tikėti, kad ji neišsprūs pro…

Sako, kad mes – niūri tauta. Sako, lietaus šalis, šaltais lietaus lašais apraudojanti kiekvieną nesėkmę, liūdesį ar vargą. O gražios dienos, lyg tie patys lašeliai lietaus – nukrenta žemėn, ištykšta…

Tingėti negarbinga, tingėti negražu, Bet ėmė ir sutingo… Astutė pamažu. Nežinia, ar kaltas pavasaris (o gal – jo nebuvimas), ar nesibaigiantys kalnai darbų darbelių ant stalo ir mintyse. Ar kaltų…

Trys-du-vienas, ir baigės šventės. Vieniems jos padovanojo susitikimus su senai matytais veidais, kitiems – pasisėdėjimą prie vaišėmis nukrauto stalo, tretiems – bent porą dienų atsipalaidavimui. Ir visiems visiem šios Velykos…

Šiandien – nuostabi diena! Šiandien man taip norisi plačiai šypsotis, nepaliaujamai garsiai plepėti niekus ir krykštauti be priežasties, eiti gatve šokio žingsneliu ir niūniuoti melodiją ne tik mintyse. Šiandien tikras,…

Kaip jau garsiai, įnirtingai ir baisingai pritariamai linksėdama galva, pasiguodžiau pas Jurgą – kartais (galbūt ir dažniau nei kartais…) sukurptu įžangą man taip pat būna labai sunku. Kartais – būna…

Šaukit garsiai, jei klystu, tačiau kiekviena(s) iš mūsų puikiai žinome, ką reiškia beaugantys kalnai lapelių su laukiančiais receptais, bedidėjančios apimties Word‘o failai su pavadinimu „būtina išbandyti“, galbūt ir sparčiai besikaupiantis…

Sapnavau, sapnavau, kad Mėnulyje buvau. –  Ką gi tu matei Mėnuly? – Ten saldainių krūvos guli, Plaukia upės limonado, stovi kalnas šokolado. O ledų, o ledų – vos gali paeit…

Tiesiog need for speed, kaip šį pastarųjų dienų gyvenimo tempą aną dieną taikliai pavadino E. (šypt, mirkt 😉 ).  Staiga paroje ėmė trūkti valandų, o valandoje – minučių. Kartais tenka…