ŽODŽIŲ LIETUS

Rytai vis dar tamsūs, o gatvių pakraščiukais vis dar pūpso balto sniego kalneliai… Šaltukas vis dar gnaibo nosies galiuką ir pirštus, pamiršusius šiltas pirštinaites. Vis dar žiema. Bet pavasaris dar…

Jau kadaise, vardindama savo virtuvės (ir ne tik) tiesas, sakiau, kad prijuostę užsirišu retai. Pasirodo, kad languotą prijuostę – taip pat. Bet kadangi šįkart laiko daugiau nei prieš šventes, o…

Tiesiog neįmanoma nepastebėti sąrašų sąrašėlių, staiga užplūdusių lietuviškuosius blog’us. Skelbiančių, ką jie skaito, kur užsuka dažniausiai ir kur sugrįžti nekantrauja labiausiai. Ačiū už tai Rokiškiui! Prisipažinsiu, kad daugelis mano mylimiausių…

Metams po truputį baigiantis ir į namus įsėlinant baltoms žiemoms šventėms, norisi padėkoti. Pasakyti ačiū praėjusiems metams, o gal tiesiog gyvenimui. Ačiū. Už viską. Už laukimą, kurio džiaugsmą man šiemet…

Šiandien saulėta virtuvė švenčia savo 1 metukų ir 2 mėnesių gimtadienį. Labai norėjau tokį šventinį įrašą paskelbti lygiai vienerių metų proga, bet… pražiopsojau. O laukti antrų metų kažkaip ilgoka. Bet…

Aš nuoširdžiai nežinau, kaip reikėtų pradėti įrašą apie save. Bet juk bloger’is irgi žmogus, pasakė Insolente, ir taip užrišo mums – žmogiškiems bloger’iams – šių dviejų savaičių languotą prijuostę. Taigi.…

Sunku grįžti iš Pasakos. Tada realybė atrodo tokia pilka, niūri ir… lietinga. Tokia svetima ir tokia tolima. Įsimylėjau Paryžių. Susižavėjau Briuseliu. Nusistebėjau Berlynu. Ir supykau ant lietaus, kad sugadino Amsterdamo…

1. Iki gal 15-16 metų virtuvė man buvo kažkas baisaus, o pirmą kartą nusprendusi iškepti pyragą, suvokiau, kad nemoku įjungti orkaitės. 2. Prieš septynis metus su draugėmis sudarėm rašytinę sutartį…

Jei jau „keltis uodegą”, tai iki pat padangių, ar ne? 🙂 Taip ir padarysiu. Na gerai, esu kukli, o ir nesinori neperšokus griovo sakyti „op!”, o bet tačiau kadangi… ……