Šaukit garsiai, jei klystu, tačiau kiekviena(s) iš mūsų puikiai žinome, ką reiškia beaugantys kalnai lapelių su laukiančiais receptais, bedidėjančios apimties Word‘o failai su pavadinimu „būtina išbandyti“, galbūt ir sparčiai besikaupiantis skaičius skirtukų kulinariniuose žurnaluose, knygose… Ir dar nuostabioji internetinė „Favorites“ funkcija, kuri tiesiog plyšta per siūles nuo tokios gausybės favoritų.
Taigi taigi… Artimas vaizdelis?
Aš nemoku su tuo tvarkytis, labai nuoširdžiai nemoku. Žinau, ką pasakytų daugelis aplinkui – „taigi tiesiog nerink daugiau tų receptų, kol visus išbandysi“. Arba: „nu ir problemų randi…“. Lyg aplinkui nebūtų mokslų įkarštis, tris kartus atkelti susitikimai su vaikystės draugėmis ar – aha, taip, mhm…- ką ir bekalbėt ekonominę krizę. Ar tikrai tai problema?!
Atsakau, kad gal ir ne. Bet aš, kaip kartais šiek tiek perfekcionistė (?), norėčiau ir šitą reikalą tvarkingai sudėliot į lentynėles ir įvesti tvarką. Sistemą. Pavyzdžiui, pagalvojau sau šiandien, kodėl nemetus sau iššūkio ir nepabandžius susidaryti sąrašiuko artimiausiai savaitei ar mėnesiui? Ar neapibrėžtam laikotarpiui, bet, tarkim – pirmieji dešimt ant mano stalo bus šie. Ir taškas.
Šitaip tarus, kodėl gi ir nepadarius? Vaišinu jus jau prieš savaitę keptais be galo traškiais cinamoniniais biskočiais, kad įrašas neprailgtų, ir pradedu rašyti sąrašiuką, Penki rimti ir penki saldūs:
- Tarta su pievagrybiais;
- Lašiša, kepta folijoje (nes šaldiklyje jau gyvena per ilgai);
- Ryžių ir obuolių apkepas;
- Avižiniai blynai;
- Citrininiai ryžiai.
- Tortas (nežinau dar koks, bet jis tikrai šį savaitgalį privalės būti – gal kažkas patikrintų pasiūlymų turit, m?);
- Kukurūzų miltų pyragas
- Apelsinų pyragas;
- Bandelės su cinamonu;
- Sausainiukai su riešutų sviestu.
Nepavyks tai nepavyks, ai, gi ne pasaulio pabaiga. Apsimesim, kad nieko nebuvo ir toliau ramiai gyvensim. Bet pabandyti – kodėl gi ne? Smagu. O gal dar kas ir prisijungs? 🙂
Ak, tiesa, žadėtieji biscotti! Prašom, čiupkit.
Skonis: 9,5/10. Labai aromatingi ir be galo traškūs, trapūs biscotti.
Sudėtingumas: nieko labai sudėtingo.
Kur radau? Canela and Comino
Cinamoniniai biscotti
Atsispausdinti
INGREDIENTAI
2 puodeliai (260 g) miltų
2 arb.š. cinamono
1 arb.š. kepimo miltelių
¼ arb.š. druskos
1 puodelis (200 g) cukraus
6 valg.š. (85 g) sviesto, kambario temperatūros
2 dideli kiaušiniai
1 didelis kiaušinio trynys
1 arb.š. vanilės esencijos
1 kiaušinio baltymas, lengvai išplaktas
GAMINIMO EIGA
1. Įkaitinti orkaitę iki 170 ºC temperatūros.
2. Sumaišyti miltus, cinamoną, kepimo miltelius ir druską.
3. Kitame dubenyje suplakti cukrų ir sviestą iki purios masės. Sudėti du kiaušinius ir vieno kiaušinio trynį. Gerai išplakti. Įmaišyti vanilės esenciją, tuomet sausų produktų mišinį.
4. Padalinti gautą masę į dvi dalis. Iš kiekvienos dalies ant kepimo popieriumi ištiestos skardos suformuoti 22 cm. ilgio ir 4 cm. pločio „kepaliukus“ – lengviau tai padaryti yra su drėgnomis rankomis. Lengvai patepti kiaušinio baltymu. Kepti orkaitėje, kol pagels, apie 30 minučių. Atvėsinti apie 10 minučių.
5. Naudojantis aštriu peiliu, supjaustyti „kepaliukus“ nestoromis riekelėmis. Riekeles suguldyti ant kepimo popieriaus pjovimo puse į apačią ir kepti apie 10 minučių. Tuomet riekeles apversti ir kepti dar 10 minučių.
6. Atvėsinti ant grotelių ir patiekti.
27 komentarai
Atrodo aš gyvenu taip pat, su nesibaigiančiais sąrašais ką išbandyti. Gaila, kad jų daugiau nei laisvų dienų. Neseniai parakupau, kai mano atrodo visai neseniai susikurta Favorites byla „Kuo geičiau išbandyti” turi jau virš 900 receptų 🙂 čia jau porai metų užtektų, o kur dar šimtai lipdukų receptų knygose? Pasiguodžiu, kad po kelių metų kai pagalbininkė bus didesnė, dvigubai spėriau viską kepsim 😀
O dabar va užsimaniau ir biscotti, būtent cinamoninių, tokių dar nekepus
Ech, pagalbininkė yra gerai, labai gerai 😀 Aš tokių neturiu.
Bet, kita vertus, o jei malonumą teikia ne tik valgymas, bet ir gaminimo procesas? 🙂 Ir bandai viską spėti čia ir dabar, arba bent jau per artimiausius dešimt metų, ania 🙂
Biskočiai šie tikrai labai vykę, man itin patiko, kad jie kieti, bet labai traškūs, o tie sutraškėjimai labai skaniai tirpsta burnoj 🙂
Tebūnie tai tavasis 901 – asis receptas 😀
Ką gi, įtraukėm tavuosius biskočius į 901 vietą. Neįsivaizduoju kada ateis eilė. Dabar pagal planą gaminu tik iš savo biblioekos lobyno, o ten knygų tiek, kad galėčiau biblioteką atidaryti. Šiandien planuose du receptai, žiūrėsim kaip seksis, visgi laisvą dieną turiu namie.
O su pagalbininkais yra sunkiau, reikia prie jų skonio derintis, vadinasi galimybės yra labai apribotos 🙁 Dar kai kasdien vis kukuliukus gamini, tai pradeda stogas važiuot, norisi kažko normalaus, bet tada tik pats būsi sotus, o vaikas numirs badu. Ech… sunku derintis prie išrankiųjų
Cha, pasirodo yra ir geroji kulinarinės bibliotekos neturėjimo pusė 😀
… ir blogoji pagalbininkų turėjimo pusė. Jeigu jie išrankūs tokie labai labai. Aš pažįstu tokį žmogų, labai gerai pažįstu, kuris valgo… oi, beveik nieko, tikrai. Vargas, neįsivaizduoju, kaip jam reiktų gamint kažką kiekvieną mielą dieną 😀 O kadangi čia kalba apie vaikutį, įsivaizduoju, kad situacija tik dar labiau tau pasunkėja.
Kas keisčiausia, bet ir nevalgūs vaikai užauga 😀 Turim tokių net porą pavyzdžių (gerai, kad jie ne mano).
Yra atskiras dokumentas, kuriame 3 artimiausi receptai. Ir aš laaabai sėkmingai to dokumento laikausi. Jei išbandžiau vieną, trinam/išsisaugom, bet jo vietą užima kitas.
Taip ir stumiuosi į priekį.
Ir taip, yra ir skirtukų. 😀
O dėl to ‘nebeišsisaugoti’ receptų. How is that possible?
Aš šito padaryti tiesiog negaliu :D.
Sekmės, Asta. Ir beje, man labai patinka tas tavo sąrašiukas ką gaminti ( šneka mano smalsumas ))
It’s really impossible, Diana. Net stengtis neverta 🙂
Žaviuos tavo kantrybe tiksliai laikytis plano. Pas mane būna visada toks totalus bardakas – šiandien planuoju gamint vieną, po valandos pamatau kitą, aną jau pamirštu, bet kitą dieną prisimenu dar kažką, o aniems dviems pirmiems teks laukti kokius 2 metus, kol dabar sulauks eilės. Va kokia perspektyva 😀
Ir čiumpu linkėtą sėkmę, tikiuos neapleis ji manęs 🙂 Kol kas aš vis dar pasirįžusi laikytis plano, bet negalima sakyti op, dar griovio neperšokus 😀
Pas mane irgi kaupiasi sąrašai sąrašėliai… ir tiesą pasakius ne tik maisto: knygų, kurias būtinai turiu perskaityti, muzikos albumų, kuriuos būtinai turiu perklausyti…
Žinai, turbūt reik daryti kaip Julie (ta, kuri gamino iš Julia Child knygos) – nusistatyti terminą ir dar turėti pašonėje žmogų, kuris galėtų viską suvalgyti 🙂
Oi, kaip pažįstama… Knygų ir pas mane sąrašas galvoj tupi, bet va… planai planai… 🙂
Kaip Julie daryti vargiai ar galėčiau, ech, juk skubant gaminti arba stabdant save jokio malonumo neliktų… O ir šiaip, jei pradėčiau dar daugiau gaminti (kad pasivyčiau sąrašus, sakykim), namiškiai tikrai pradėtų šaukt, kad bankrutuot ir juos nutukint noriu 😀
va va, reikėtų vieną dieną tarti STOP ir neberinkti kol… bent šimtuko neišbandysi. 🙂 aš puikiai žinau, kad mano kompiuteryje (knygos, tfu tfu, namie) gyvena tiek receptų, kad TIKRAI ką nors surasčiau tinkamo nuotaikai ir šaldytuvo turiniui. bet ne…. vis tas pats.
hm, o gal man vasarai nesiieškoti jokių praktikų ir darbų, nesivoliot pliaže, o verčiau pramokt programuot ir….? šypt šypt.
beje, kai sąrašas viešai paskelbtas, gal lengviau laikytis būsią 🙂
Oi, negąsdink. Nepatinka man STOP’ai tokie 😀 Nes gi paskui, po to šimtuko, tieeek visko reiktų peržiūrėt, ir tieeeek visko saugotis, kad tas pats gautųs 😛
Ir – ne ne ne, Jule, vasara yra vasara, vasarom prie kompo sėdėti reikia minimaliai, o žemuoges nuo smilgų valgyt maksimaliai, todėl štiš tas mintis iš galvos 🙂 Pasilik geriau kokiai niūriai žiemai kaip užklasinę veiklą 😀
Man lygiai taip pat kaip ir tau ypatingai pavasarį norisi viską tvarkytis. Ir pati jau kurį laiką galvoju kaip įgyvendinti nusižiūrėtų receptų įgyvendinimo planą. Kol kas pasiekiau tik tiek, kad iš vienos knygos išsirenku tik vieną receptą, kuri norėčiau pagaminti ir šią dalį visai sėkmingai įgyvendinu 🙂 Kai neturi žmogaus pašonėj, kuris tave skatintų įgyvendinti tavo planus, manau internetas visai nebloga mintis 😉 Tikiuosi tas sąrašiukas greitai pasikeis ir bus jame jau įrašyti nauji receptai.
Yra pašonėj tų žmonių, bet jiems, žinai, svarbu maistas ir svarbu skanu 🙂 O ar jau ten višta, ar varškė; ar pyragas su apelsinais, ar su obuoliais… kaip devintas vanduo nuo kisieliaus 😀 Todėl tokie vieši pasiskelbimai, tikiu, ir padėti gali. Kartais. Galbūt.
Ir aš viliuos, kad sąrašiukas keisis. Galiu pasigirt, kad po vieną punktą iš abiejų penketukų šiandien realizavau, o rytojui numačius dar vieną. Taip kad… gera pradžia – pusė darbo 🙂
Kaupiu kaupiu, kaupiu kaupiu, bet kaskart galvodama KĄ valgysim šiandien, vel naršau interneto platybėse 😀 Žiauru, ką? Ir taip kaupiasi dar 1000-čiai receptų 🙂
Nors nusprendžiau, kad kol kas gaminsiu iš receptuose ir turimuose žurnaluose (o jų – krūvos) patikusių receptų, vistiek nuolat mirkstu foodgawker’y, tastespotting’e ar savo reader’y. Klaiku, a? Aš beviltiška 🙂
Egle, tu lygiai tiek pat beviltiška kaip ir aš 😀 Nes papasakojai tikrai gryn gryn mano istoriją ir situaciją – ramiai, tu ne viena 🙂
Nebūtų juokinga, tai būtų graudu 😀 Priklausomybė nuo naujų receptų, va kaip čia.. 🙂
Asta, kokie grazuoliai, o kaip kvepia isivaizduoju…. ciumpu
O as gaminu is knygu, zurnalu, savo uzrasu 😛
Ačiū ačiū, tikrai kvepia labai gardžiai 🙂 Čiupk ir skanaus! 🙂
Taip taip, visi mes gaminam, bet štai kaip įveikt tą dėsnį „pagaminau du, naujų norimų atsirado penkiolika”? Štai kur klausimas 😀
Ak, tas raginimas „čiupkit” laaabai vilioja. :DDD O dar kai esti „priklausomybė nuo cinamono”? Kas tada? 😀 Turbūt belieka sukaupti jėgas ir išbandyti šitą beprotiškai skanų receptą. <3
Turbūt tikrai taip, Kamii 😀 O man tada belieka entuziastingai palinkėti skanaus! 🙂
Beje, priklausimybę cinamonui lengvesnės ar sunkesnės formos turiu ir aš… 🙂
Laaabai pažįstama situacija su besikaupiančiais receptų kalnais 🙂 Ir, kaip Eglė sakė, paklausus „Ką šiandien valgysim?” pasigirsta tik nevalingi „Ammm… Hmmm…” ir panašūs garsai 😀 Tada puolu naršyti tarp knygų, ten neradusi „kažko kažko” – į internetą, o neradusi ten… Nebežinau 🙂 Reikia vieną dieną susiimt 🙂
Va va, nerandi niekur – blogai, randi per daug – irgi blogai. Grynas vargas, ką 😀
Susiimti nėra lengva – šiandien jau iš patirties kalba Asta 😀 Bet viskas įmanoma, todėl… į kovą! 😀
O, taip…. pasirašau po visai komentarais ir įrašu 😀 Biscoti yra įtrauktas į gaminamų sąrašą jau seniai… Tas pats yra ir su triufeliais.
Receptų prikaišiota visur, pilnas segtuvas iškarpų, knygose/žurnaluose sužymėti receptai, Favorite – užkišti greit gaminsiu, Google reader’yje – žvaigždučių pridėliota krūvos, o ką jau šnekėt apie foodgawker’io ir tastespotting’o favoritus 😀 … ir vis tiek NĖRA KĄ GAMINT :)))
Nekaltai džiugu, kad gi tikrai tikrai ne man vienai taip 😀 „Profesinė” liga 🙂
O, žinoki, tiek biskočiams, tiek triufeliams linkiu kuo greičiau pasiekti sąrašo pradžią – skanumynai! 🙂
Pirmieji mano biscočiai :))) super skanūs, traškūs, tirpstantys burnoje 😀 o jau kvapas, kol kepė…. galvojau, apsalsiu 😀 tik va, spalva nuotraukose gražesnė, nes maniškiai realybėj, bet skonio tai juk visai nekeičia 🙂
Agne, kaip smagu, kad pirmieji biskočiai paliko gerą įspūdį ir buvo skanūs 🙂 Linkiu išbandyti ir kitų – jų yra išties begalė rūšių ir variacijų! – ir atsasti tikruosius tobuluosius savo biskočius 🙂
Ar tiktu kepinių margarinas?
Aš, žinoma, būčiau linkusi naudoti sviestą, tačiau galima kepti ir su margarinu. Skanaus! 🙂