O būna kartais taip, kad net negali pagalvot apie rytojų. Nes šiandien taip gera, kad norisi čia pasilikti amžinai. Ar bent jau truputį ilgiau nei tos skurdžios valandos, prabėgančios kaip trumputė akimirka.
Besotystė, bet dvylikos dienų kitur – ten, kur nuo ryto lig vakaro šviečia saulė; ten, kur jūra kartais, atrodo, žydresnė nei dangus; ten, kur, regis, pildosi mažutės svajonės, o šypsenos nereikia suvaidinti – man nepakako. Jos prabėgo greitai. Per greitai. Ir laiko sustabdyti, kad ir kaip norėjosi, nepavyko – liūdnais veidais krovėmės lagaminus, bandėm sutalpinti paskutinę akimirką nupirktas lauktuves ir tyliai gurkšnojom paskutinę taurę vaisių vyno. Tuomet dangų užklojo aklina tamsa (labai anksti, vos pusę devynių – prie to niekaip neišėjo priprasti per visas beveik dvi savaites), o vos užmerkus akis, skambėjo paskutinis žadintuvas. Autobusas, oro uostas, lėktuvas… namai.
Laiko sustabdyti neįmanoma.
Bet. Nepaisant visko, laikas dovanoja prisiminimus. Ilgai neišblėsiančius įspūdžius ir emocijas. Leidžia mintimis nusikelti atgal ir dar kartą prisėsti ant mažučio suolelio jaukiame parke. Panerti kojas į šiltas bangas. Pasigrožėti vidury plačių vandenų plaukiančiu vėžliuku. Skuosti vingiuotas kalnų keliais, o paskui – į tuos pačius kalnus kopti savom kojom, kol batus po kelionės telieka išmesti. Gaudyti saulės spindulius ir skardžiai juoktis, net alpėjant iš nenusakomo karščio.
Ragauti tikrus bananus (užaugusius čia pat) ar apelsinus; paliūdėti, kad ant medžių kabandys granatai dar žali; šlamšti arbūzą ir skaisčiai raudonas vyšnias, ir trešnes iki negaliu ir kas vakarą spėlioti, „iš kokios čia mėsos (?) jie, po perkūnėliais, gamina tuos „kotliet”?”. Pagaliau šurmuliuojančioje centrinės miesto dalies gatvelėje atrasti parduotuvėje, kurios languose guli ir vilioja ta nepakartojama, nepamirštama ir abejingų nepaliekanti baklava. Čiupti keletą kvadratėlių vienos rūšies, keletą kitos ir… gal dar porą. O tada skanauti, iš malonumo užmerkus akis, čepsėti ir norėti dar, dar, dar. Kol pasidaro taip saldu, kad saldžiau nebūna ir… prisiminti apie šaldytuve besiilsintį iš Lietuvos atsigabentą gabalėlį kumpelio.
Ir taip po truputį, pamažu, o tuo pačiu ir stulbinančiu greičiu – viskas sukasi ratu. Akimirkos ir dienos keičia viena kitą, kol štai – sėdi namuose ir svajoji, kaip nori atgal.
Ir tyliai primeni sau, kad kai labai nori, įmanoma viskas. Viskas. Net tai, kad neįmanoma.
Nusišypsai ir, aplink skrajojant dar tokiams artimiems prisiminimams, kabini dar šaukštelį pyrago (torto?). Pyrago, kurio per dvylika dienų galima dar ir kaip pasiilgti.
Skonis: 10/10. Švelnaus skonio, su vos juntamu citrinos dvelksmu… Varškės mylėtojams neabejotinai patiks.
Sudėtingumas: yra ką nuveikti.
Kur radau? Pagal žurnalą „Virtuvė. Nuo… Iki…”, 2011 m., Nr.4 (23)
Citrininis varškės pyragas
Atsispausdinti
INGREDIENTAI
Pagrindui:
160 g lydyto sviesto
270 g sausainių, smulkiai sutrupintų (pavyzdžiui, „Selga”)
Varškės sluoksniui:
500 g varškės*
50 g cukraus
4 kiaušiniai
3 valg.š. miltų
2 arb.š. vanilės
1 arb.š. tarkuotos citrinos žievelės
4 valg.š. citrinų sulčių
Šokoladiniam glaistui:
100 g pieniško šokolado
40 g baltojo šokolado
1/3 puodelio pieno
spalvoti pabarstukai
GAMINIMO EIGA
1. Įkaitinti orkaitę iki 180 °C temperatūros.
2. Paruošti torto pagrindą: sumaišyti sausainių trupinius su lydytu sviestu taip, kad neliktų sausų trupinių.
3. Šia gauta mase iškloti kepimo indo (22 cm. skersmens), ištiesto kepimo popieriumi, dugną ir sieneles.
4. Trupinius gerai apspaudyti pirštais, kad nenutrupėtų. Kepti apie 10 minučių.
5. Varškės kremui dideliame dubenyje varškę ištrinti iki visiškai vientisos, lygios masės.
6. Suberti cukrų ir gerai išmaišyti.
7. Po vieną įmušti kiaušinius ir po kiekvieno masę gerai išplakti.
8. Suberti miltus, vanilę, citrinų žieveles ir citrinų sultis.
9. Paruoštą varškės masę sukrėsti ant apkepusio pagrindo. Paviršių išlyginti.
10. Kepti apie 45 – 60 minučių arba kol pyragas gražiai parus.
11. Pyragą atvėsinti ir papuošti šokoladiniu glajumi: pienišką, baltąjį šokoladą ir pieną pakaitinti ant garų vonelės, kol šokoladas ištirps ir gausime vientisą masę.
12. Supilti šokoladą ant torto viršaus ir gražiai išlyginti.
13. Šokoladui pradėjus stingti, apibarstyti spalvotais pabarstukais ir visiškai atvėsinti.
14. Bent kelias valandas palaikyti šaldytuve, o tuomet pjaustyti gabalėliais ir gardžiuotis. Skanaus!
* aš naudojau plombyro skonio saldžią varškę. Jei naudosite paprastą, padidinkite cukraus kiekį.
26 komentarai
Matosi, kad smagios buvo atostogos. Et – aš šiemet tik ilgaisiais savaitgaliais džiaugsiuos.
O pyragas atrodo puikiai. Labai mėgstu varškės ir citrinos derinį. Šis tikrai vertas dėmesio.
Indre, o taip, atostogos buvo fantastiškai puikios 🙂 Liūdna tik, kad jų niekad negana, o dar tas faktas, kad iki kitų atostogų – visi metai.. Bet draudžiu sau bumbėti, ne ne, negalima :))
Pyragas tikrai skanus. Jei mėgsti šį derinį, labai rekomenduoju išbandyti 🙂
Sveika sugrizus, labai malonu matyti tave sugrizusia po puikiu atostogu 🙂 ir su naujais namuciais, kuriuose apsigyvens nuostabus tavo kepiniai 🙂 sis lauks savo eiles, ir turbut labai skanussssssss bus!
Grazios ir sauletos vasareles, echhh manoji itin lietinga, nes as gyvenu Airjoje 🙂 taciau ismokau su tuo sugyventi, ir tada labai vertini sauletassssssss dienas, begalo ju laukiu….ir ji visad sviecia mano virtuveje 🙂
Rūta, ačiū už tokį šiltą sutikimą sugrįžus 🙂 Ir dėkui už kitus gražius žodžius 🙂 Tikiu ir tikiuosi, kad šie namučiai pamažu taps vis jaukesniais ir apsigyvens čia ne tik kepiniai, bet ir skaitytojai 🙂
O su lietinga vasara, tikiu, kad susigyventi nelengva. Bent jau man, taip mylinčiai vasarą, tai atrodo beprotiškai sunku. Bet be galo žaviuosi žmonėmis, kurie visur mato džiaugsmo spindulėlį – šaunuolė! 🙂
Oi, kokie gražūs pasikeitimai 🙂 Ir atostogos… mmm… kaip norėčiau 🙂
Ačiū, Jurga 🙂 O atostogų tikriausiai niekas ir niekada neatsisakytų. Linkiu tau jų sulaukti kuo greičiau! 🙂
Labai gražiai atsinaujinai, Asta! 🙂 Ir nuotraukos iš atostogų – fantastiškos 🙂
Ačiū, Rūta 🙂
Gražu gražu, pagaliau susitvarkei 🙂
Ai, atostogų tai niekad negana. Nors kai mečiau darbą ir tris mėnesius tingėjau, atrodė, kiek gi galima, bet po pirmos darbo dienos, žinai, nusprendžiau, kad visaaai norėčiau tęsinio :))
Jurgita, tikrai, pagaliaaaau 🙂 Ir ačiū 🙂
Dėl atostogų – visiškai pritariu 🙂 Neatsivalgomas malonumas :))
Kaip smagu, kad grįžai. Jau pasiilgau tavo virtualių pyragų.
O pasikeitimai tikrai puikūs. Tokia gaiva, švara ir nuotraukos labai išryškėja.
Kotryna, ačiū 🙂 Aš irgi viso šito pasiilgau – rašymo, nuotraukų, komentarų… visko 🙂
Ir už gerus žodžius apie pasikeitimus labai dėkoju, man tikrai daug reiškia 🙂
Su įkurtuvėmis naujuose virtualiuose namučiuose! Lauksim pyragų ir ne tik!
Asta, ačiū 🙂 Bus! 🙂
Ech, atostogos… pamiršau ką šitas žodis iš tikrųjų reiškia.
Trupučiuką pavydžių tingių katino dienų. Tikrai.
beje, kur buvo išvykę, nes nuotraukose vaizdelis tai pasakiškai atrodo!
E.
Egle, truputį pavydėti yra labai žmogiška. Atostogų – tuo labiau 🙂 O ar tau nepavyks greitu metu prisiminti, ką tai reiškia? Gal šviečias kažkur jau saulės spindulėlis? 🙂
O išvykę buvome į Turkiją, Alaniją 🙂 Vaizdų ten tikrai yra labai pasakiškų.. 🙂
Kokie gražūs nauji namai!
Ir pasakojimas koks… palieki beveik atspėjęs, kur buvot, bet gal patikslinsi? tas begalinis smalsumas
Egle, ačiū 🙂 Iš tiesų toks palaikymas man pakeitus namus laaaabai reikalingas 🙂 Tikiuosi, kas skaitytojai nenusivils ir nepabėgs vien dėl dizaino kitokio, bet juk visko šiam pasauly būna 🙂
O buvom, kaip jau sakiau kitai Eglei, Turkijoje, Alanijoje – bene pats populiariausias kurortas tarp lietuvių :))
Asta, šaunuoliai, kad išvykot! man taip norisi pailsėti, nes įsisukau į darbų karuselę, kad nieko asmeniško nebespėju daryt. Atostogų nenusimato, bent jau tokių tikrų, neskaitant nuo 4dienio prasidėsiančio 4 dienų išnykimo iš pasaulio 🙂 Sodyboj be tv ir kompiuterių 🙂
paskui nusimato šiokia tokia pramoginė kelionė stokholman ir po dviejų dienų – italijon.
bet tikrosios ir užtarnautos atostogos – tik rugsėjo pabaigoje arba spalį. ir tai, tik dvi savaites. dar nenusprendėm kur trauksim, bet ko gero Portigalijon. arba ne 😉
bet jūs matau šauniai pailsėjot
Taip, tikrai šauniai, gaila tik vieno – kad tos atostogos taip greitai pralekia. Bet bandau keisti savo mąstymą – nedejuot, kad baigėsi, o džiaugtis, jog buvo 🙂
Na, o tavo darbų karuselė bent jau pavydėtinai smagi atrodo – jei tu man pavydi atostogų, tai aš tau darbo drąsiai galiu pavydėt 🙂 Bet štai – Stokholmas, Italija, Portugalija – gi turiningas laikas nusimato! Kad ir neilgam, bet toks atitrūkimas nuo lietuviškos realybės ir rutinos labai prapučia protą ir padeda atgimti iš naujo. Todėl labai linkiu, kad dienos bėgtų sklandžiai ir greitai, o kelionės būtų vis arčiau! 😉
Labas 🙂
Bandžiau šiandien daryti šį gėrį. Viskas kaip ir gerai, bet tikriausiai kažką su padu netaip padariau. Gal galėtum detaliau paaiškinti, kaip jį padaryti? Ar sausainiai turi būti tik trupinukai, ar gali būti ir stambesnių sausainio dalių? Kaip su sviestu? Ar jis turi būti kątik ištirpdytas, ar kitaip padarytas?
Ačiū 🙂
Vyšnia, o kas su pagrindu nepavyko?
Aš sausainius visada trupinu iki labai labai smulkių trupinukų, tokių beveik kaip miltai. O sviestą į juos pilu iš karto ištirpintą. Ir išmaišau. Gaunasi tokia lipni masė, lengvai formuojama rankomis 🙂
Vakar gaminau šį pyragą. Skonis puikus, gan saldus 🙂 tik varškė įtartinai pakilo, todėl paskui kai išėmiau iš orkaitės – nukrito, ir paviršius gavosi nelygus. Todėl ir glajus lygiai negalėjo pasiskirstyti. Bet šiaip puikiai 🙂
Julija, pas mane viduriukas irgi šiek tiek įdubęs, net iš nuotraukos matosi. Bet nei vaizdui, nei skoniui tai nė trupučio nepakenkė 🙂
Džiaugiuosi, kad patiko 😉
Sakykite o sausainiai pagrindui šokoladiniai? Ar paprasti ir kepant paruduoja?:)
Justina, naudojau šokoladinius sausainius 🙂