Desertas „Damų piršteliai”

Atitrūkau. Kartais save vis dar pagaunu mintyse stebinčią saulėtekį Didžiąjame Kanjone. Ar plyštančiais sportbačiais keliaujančią dvidešimt keturis kilometrus per vis kylančius ir besileidžiančius kalnus, akmenukams sprūstant iš po maloniai pavargusių kojų. Sėdinčią ant vieno iš tų kalnų viršūnės ir žvelgiančią į neaprėpiamą pasaulį. Šokinėjančią per švelniai nuogas kojas geliančias Ramiojo vandenyno bangeles. Ar šmirinėjančią po didžiulių didmiesčių gatves, kur dangoraižiai didesni nei sapnavai… Lygiai kaip ir tos penkios savaitės – tokių net nesapnavau. O jos ėmė ir… įvyko.

Mūsų 2012-ieji buvo tikrai įsimintini.

O grįžti atgal į realybę tikrai keista. Nusileidom tiesiai į Kalėdas, į patį jų šurmulį; sėdom tiesiai prie gausiai nukrautų šventinių stalų, šypsojomės kiek pavargusiomis akimis ir sunkiai tegalėjom save įtikinti, kad tarp „ten“ ir „čia“ tėra vienuolika valandų tarp debesų. Ir vėl esam čia, kur mūsų namai.

Greitai teko suprasti ir dar vieną akivaizdų dalyką. Pasirodo, laikas čia, realybėje, nebuvo sustojęs ir mūsų nelaukė. Lenkiu rankos pirštus ir skaičiuoju, ką praleidau. Šiais metais man neteko kelias savaites laužyti galvos, ką gi skanaus pagaminti didžiosioms šventėms. Neteko statyti meduolinių namelių, kepti ir dekoruoti mielų imbierinių meduoliukų, valandų valandas stebėti už orkaitės durelių dailiai kylančių purių pyragų, tepti daugiasluoksnių tortų. Neteko visą mėnesį, o gal net daugiau, džiaugtis dovanėlių planavimu ir pakavimu. Šįkart Kalėdos ištiko kaip niekad staiga. O mums teliko jomis nuoširdžiai džiaugtis.

Dar gi atitrūkau ir nuo „Saulėtos virtuvės“. Ir nuo „Debesų“. Ir nuo „Kepėjų be stabdžių“. Iš tiesų, atitrūkau net nuo pačios virtuvės, ir net labai stipriai. Tarp švenčių viens-du-trys greičiu sumeistravusi porą lėkščių triufelių, daugiau rankų nei prie puodų, nei prie kepimo indų nekišau. Visi mano apsilankymai virtuvėje apsiribojo šaldytuvo atidarymu, baltos mišrainės sužvejojimu ir padų pasipustymu. Turėtų būti gėda, ar ne? Ir yra.

Tiesa, taip buvo iki užvakar. Tądien vėl bandžiau prisijaukinti šaukštus ir dubenis, virtuvės spintelėse tyliai laukiančius miltus ir cukraus pudrą. Idėjos Naujųjų Metų desertui ieškojau knygoje, kurią grįžusi namo, radau prieš porą savaičių atkeliavusiame siuntinyje. „Gyventi skanu“ jos pavadinimas, o jei pažiūrėtumėte į mažesnes raides, perskaitytumėte: „Geriausi tinklaraštininkų receptai“. Apie šią knygą tikriausiai jau rašė daugelis ar net visi tinklaraštininkai, bet aš, vis atitrūkusi nuo tų dalykų, tą darau tik dabar. Ir jūs jau tikriausiai žinote, bet aš pakartosiu, kad ši knyga yra puikus projektas, kurio puslapiuose galite rasti ne vienos dešimties Lietuvos maisto tinklaraštininkų pačius pačiausius, geriausius ir fantastiškiausius receptus. Tuos, kurie nuolat džiugina ir paskanina kasdienybę. Tuos, už kuriuos, kaip sakoma, galima net ranką duoti nukirsti. Ir ne tik receptus čia galite rasti – galite pažvelgti į kiekvieno tinklaraštininko gyvenimą pro mažą rakto skylutę… Gal nepamatysite visko nuo-iki, bet juk net ir tuos trupinėlius surankioti yra taip smalsu ir smagu, m? Visi 268 knygos puslapiai yra gardūs, kvapnūs, dailūs ir… įkvepiantys.

Už galimybę dalyvauti šiame projekte, už šansą tapti maža knygos dalimi noriu padėkoti leidyklai „Alma litera“ ir, žinoma, knygos sudarytojai Eglei. Nežinau, ar kada anksčiau drįsau pasvajoti, kad vieną dieną „Saulėtos virtuvės“ vardas bus išspausdintas popieriuje. Juolab tame popieriuje, kurį galite rasti knygynuose. Ačiū!

Taigi, grįžkim prie Naujųjų Metų deserto. Jo receptą radau 145 knygos puslapyje, ir tai yra Redos iš „Laisvalaikio virtuvėje“ tortas „Damų piršteliai“. Man, kaip plikytų sausainių ir pyragėlių mylėtojai, šis pyragas per ketvirtį sekundės krito į akį ir širdį, ir neliko nieko kito, kaip ruošti šį skanumyną Naujųjų stalui. Tiesa, mano virtuvėje visai netyčia šis tortas pavirto desertu, bet esmės tai nekeičia – ką aš begaliu pasakyti… jis tikrai labai gardus!

O šiandien… šiandien – pirmoji naujų metų diena. Diena, puikiai tinkanti naujai pradžiai, naujiems tikslams, naujiems iššūkiams ir… žinoma, naujiems Naujametiniams pažadams. Manau, kad daugelis mūsų tikrai, jei ne popieriuje, tai bent mintyse surašė jų nemenką sąrašą. Nepamirškit, kad šiandien toji diena, kai juos reikia pradėti pildyti, šypt. O aš linkiu, kad tų pažadų pildymas šiemet eitųsi kaip per sviestą! Be didelių sunkumų, be kliūčių, o tik su šypsena ir džiaugsmu.

Su Naujaisiais!

Skonis: 9/10. Įsivaizduokite plikytus pyragėlius su grietinės kremo įdaru. Skanu? Aha. O čia viskas taip pat, tik atvirkščiai – plikyti pyragėliai švelniai saldžiarūgščiame kreme. Plius šokoladas. Skanu, tikrai labai skanu.

Sudėtingumas: nieko labai sudėtingo.

Kur radau? „Gyventi skanu. Geriausi tinklaraštininkų receptai”

Tortas "Damų piršteliai"

Atsispausdinti

Porcijos: 8 Paruošimo laikas: 1 val.

INGREDIENTAI

Plikytai tešlai:
200 ml vandens
110 g sviesto
1 stiklinė miltų
4 kiaušiniai

Kremui:
600 g riebios grietinės, geriausia naminės
100 g miltelinio cukraus
1 nedidelės citrinos sultys

Glaistui:
100 g pieninio arba juodojo šokolado
50 g sviesto

Tortui papuošti:
20 g migdolų drožlių*

GAMINIMO EIGA

Į puodą supilkite vandenį, dėkite sviestą ir kaitinkite, kol skystis užvirs. Nukelkite nuo ugnies. Iškart suberkite miltus ir greitais sukamaisiais judesiais maišykite, kol masė taps vienalytė. Padėkite, kad atvėstų.

Į pravėsusią masę muškite po vieną kiaušinį ir kaskart gerai išsukite tešlą. Plakite, kol sudėsite visus kiaušinius. Masę sukrėskite į konditerinį arba paprastą polietileninį maišelį, nukirpę jo kamputį, ir ant kepimo popieriumi išklotos skardos išspauskite 10-15 cm ilgio lazdeles, palikdami tarp jų apie 2 cm tarpelius. Pašaukite į orkaitę, įkaitintą iki 190 °C temperatūros (dėkite per vidurį) ir kepkite 10-15 min., kol lazdelės išsipūs ir švelniai paruduos.

Kremui grietinę su milteliniu cukrumi plakite iki standumo, įspauskite citrinos sulčių ir išmaišykite.

Plikytos tešlos lazdelėms nupjaukite vieną galiuką, merkite į kremą ir statykite nupjautu galu į apačią, vieną šalia kitos. Taip visas sustatykite apskritimu**.

Glaistui vandens vonelėje ištirpinkite šokoladą kartu su sviestu. Paruoštu glaistu apšlakstykite tortą ir pabarstykite migdolų drožlėmis.

Dėkite į šaldytuvą ir palaikykite per naktį.

* vietoje migdolų drožlių naudojau saldžius pabarstukus.
** kadangi kremo man nepavyko išplakti iki standumo (dėl to, manau, kalta grietinė), paruošiau ne tortą, tačiau desertus stiklinėse – į jas sustačiau į kremą pamerktas plikytos tešlos lazdeles.