Duonos lazdelės

Kai buvau dar maža ir kvaila, visiems sakiau, kad užaugusi būsiu pradinių klasių mokytoja. Net neįsivaizduoju kodėl, bet didelė dalis aplinkinių mergaičių taip pat, pamenu, norėjo būti pradinių klasių mokytojomis. Baigusi pradines klases, kažkokios beprotybės vedina, pradėjau aiškinti, kad būsiu advokatė. Kadangi tada buvau vos penktokė, tokias kvailas kalbas sau atleisiu (Aš? Advokatė?! Tik košmare!). Tada buvo kitas etapas. Ilgas, daugiau nei penkis metus trukęs etapas “užaugus būsiu psichologė”. O tada mus visus, prieš renkantis modulius, vedė pas psichologą, kuris mane visiškai „subalamūtino „ir nusprendžiau, kad velniop, psichologė nebūsiu. Tada, nuo vienuoliktos klasės iki pat stojimų dienos, nežinojau, kuria kryptimi eisiu. Žinojau, kuriomis tikrai neisiu – teisės ir ekonomikos. Tvirtai žinojau. Ir visiems tai kartojau, kartojau, kartojau… Tada atėjo stojimų diena, paėmiau į rankas lapą ir pirmoje vietoje įrašiau… ekonomiką (kąąą???). Štai taip, mano brangūs skaitytojai, yra priimami neapgalvoti, nepasverti, neprotingi ir sveiku protu nepaaiškinami sprendimai.

Negaliu pakęsti ekonomikos. Na, gerai, nebuvo taip klaikiai blogai, bet nepatiko. Nepatinka ir dabar, todėl mano laimė, kad trečiais studijų metais galėjome rinktis specializacijas. Finansai, apskaita, marketingas, verslo ekonomika, tarptautiniai santykiai… Ir čia pagaliau (!) nuėjau geriausia linkme iš visų galimų ne pačių geriausių. Pasirinkau marketingą. Praeitą savaitę apsigyniau bakalauro darbą, kitą savaitę gausiu diplomą. Keturi metai ir štai.

Štai ir viskas. Baigta.
Baigtas dar vienas gyvenimo etapas. Bet kad ir kokie skambūs šie žodžiai, realybė daug paprastesnė. Ir be jokių abejonių – apsigynus savo pusmečio darbą, realybė akimirksniu tampa daug žavesnė.

Nors ir čia truputį meluoju – ne visiškai akimirksniu. Tikriausiai tai ne toks įvykis, kuris turėtų sudrebinti žemę po kojomis. Tiesiog po truputį imi suprasti, kad dabar nereikia taip labai skubėti. Kad per pietų pertraukas darbe nebūtina pulti koreguoti grafikų, o po darbo važiuoti namo galima su šypsena, nes grįžus nereikės sėsti atgal prie darbo. Galima atrasti valandą mylimam serialui, įpusėtai ir pamirštai knygai, apleistiems pomėgiams. Ir virtuvei. Saulėtai virtuvei.

Net nežinau, kaip ilgai – bet pakankamai ilgai – mintyse (ir ne tik) dėlioju planą, kaip matau saulėtą virtuvę ateityje. Su mažučiais pakeitimais, su šiokiais bei tokiais patobulinimais (tikiuosi, kad ne atvirkščiai), su dar dosnesniu žiupsniu meilės. Taigi, turiu visą kalną idėjų, kurias braižau ant popieriaus, surašau punktais juodu ant balto ir tikiuosi, kad išpildysiu. Noriu išpildyti, todėl kalbu apie tai garsiai. Sako, kad kartais padeda. O aš būsiu optimistė ir tikiu, kad šis kartas yra tas kartas. Šypt.

Ir dar truputį apie maistą, ir apie praeitame įraše minėtą D. Stevens knygą „Naminė duona”. Žinia, tai dar tik antras receptas iš knygos, kurios puslapiuose jų galima rasti daug daugiau, tačiau jau dabar apie knygą, manau, galėčiau tarti gerą žodį.
Visų pirma todėl, jog ši knyga ne šiaip koks eilinis duonos receptų rinkinys „sudėk tą, sumaišyk aną, minkyk tiek, kepk aniek”. Be trumputės duonos istorijos pirmame ir išsamaus pasiruošimo duonos kepimui aprašymo antrame skyriuje, trečiame knygos skyriuje skaitytojui detaliau aiškinama, „kaip kepti duoną”. Beveik nuo miltų išėmimo iš spintelės iki sviesto tepimo ant kvapnios, naminės duonos riekės. Detalus, išsamus aprašymas tikrai tiek padės pradžiamoksliui, tiek praturtins šiek tiek patyrusio duonos kepėjo žinias. O toliau? O toliau duona! Ir jos receptai, daugelis su autoriaus komentarais, patarimais ar alternatyvų pasiūlymais – kad kiekvienas atrastų tai, kas pakerėtų.
Beje, gera naujiena norintiems improvizuoti, tačiau kartais nedrįstantiems – su lentele, pateikta knygoje, galėsite drąsiai leistis į improvizacijų šalį ir vis tiek būti tikras, kad po kelių valandų iš orkaitės trauksite gardžią naminę duonelę.
Be receptų, kurių čia pakankamai daug ir įvairių – paprastų, sudėtingesnių, duonos su raugu ar bemielės duonos, saldžių bandelių, sausainių ir skystos tešlos kepinių – (ne)taupuoliai bus pamokyti, kaip panaudoti duonos likučius (ak, kaip skaniai atrodo juodos duonos ledai!).
Ir galiausiai… galiausiai iššūkis, kurį tikriausiai įveiks nedaugelis. Ne duona, ne receptas, o… instrukcija, kaip susimūryti molinę orkaitę. Ar įsivaizduojate naminės duonos, keptos tikroje krosnyje, skonį? Mmm…

Skonis: 9/10. Puikus užkandis, kai norisi kažką pakramsnot. Jei kepsite be priedų, skonis, kaip galima numanyti, bus paprastutis ir niekuo neišskirtinis, tačiau pagardinus mėgstamais prieskoniais, duonos lazdelės atskleidžia savo žavesį ir kramsnojasi greitai bei skaniai.

Sudėtingumas: nieko labai sudėtingo.

Kur radau? D. Stevens “Naminė duona”

Duonos lazdelės

Atsispausdinti

Porcijos: apie 30 duonos lazdelių Paruošimo laikas: 45 min. + tešlos kildinimas Gaminimo laikas: 20 min.

INGREDIENTAI

125 g baltų pirmos rūšies miltų
125 g baltų aukščiausios rūšies miltų
3 g sausų mielių
5 g smulkios druskos
165 g šilto vandens
šiek tiek alyvuogių ar saulėgrąžų aliejaus

Aptepti:
aliejaus

Apibarstyti:
rupios jūros druskos
juodųjų pipirų
aguonų
rūkytos paprikos
pjaustytų rozmarino lapelių
smulkiai tarkuoto permazano
ar kitų prieskonių pagal skonį

GAMINIMO EIGA

Minkant rankomis: sumaišykite miltus, mieles, druską ir vandenį dubenyje, turi susidaryti lipni tešla. Supilkite aliejų, išmaišykite, tada iškrėskite tešlą ant švaraus darbinio paviršiaus. Minkykite, kol tešla bus vienalyte ir glotni.
Jeigu naudosite plakiklį: uždėkite tinkamą antgalį ir suberkite į plakiklio indą miltus, mieles, druską, supilkite vandenį. Lėtai sukite, kad jie susimaišytų, tada įpilkite aliejaus ir dar sukite maždaug 10 minučių, kol tešla bus vienalytė ir glotni.
Suminkykite tešlos rutulį, aptepkite aliejumi ir dėkite į švarų dubenį. Palikite tešlą pakilti, uždengę plastikiniu maišeliu, kol jos padvigubės.
Tešlą perdėkite ant darbinio paviršiaus ir gausiai apibarstę miltais iškočiokite, kad būtų 0,5 – 1 cm. storio. Visą tešlą tolygiai apibarstykite miltais, apverskite ir apibarstykite kitą pusę*.
Dabar supjaustykite maždaug 1 cm. pločio ir norimo ilgio juostomis. Jeigu norite paskaninti, patepkite lazdeles aliejumi ir apibarstykite pasirinktais prieskoniais. Patepkite aliejumi skardą** ir sudėkite jas, kai kurias užriesdami, jeigu norite. Maždaug pusvalandžiui palikite, kad iškiltų, tada kepkite nustatę 200 °C temperatūrą maždaug 20 minučių, kol paruduos. Ataušinkite ant grotelių. Tiekite sudėję į ąsotėlius ar puodelius.