Man atrodo, kad kartais žmonės labai neteisingai įsivaizduoja maisto tinklaraštininkų kasdienybę. Jie galvoja, kad maisto tinklaraštininkas tikrai kasdien gamina ir valgo kažką įdomaus, netikėto, neragauto, nuostabaus. Dar jie galvoja, kad maisto tinklaraštininko šeimos nariai yra patys laimingiausi, nes jie valgo taip skaniai, kaip niekas kitas, ir jų vakarienės lėkštės visada pilnutėlės.
Tuo tarpu aš pati galvoju, kad tai yra… tokia netiesa, šypt. O gal pas kitus viskas kitaip? Gal tik mano pačios kieme – t.y. virtuvėje – žolė tikrai ne visada tokia žalia kaip kažkas įsivaizduoja?
Tiesa ta, kad būna dienų ir net savaičių, kai galėčiau net neišeiti iš virtuvės – receptus tiesiog sapnuoju, o ryte veržiuosi į virtuvę, kad kuo greičiau išbandyčiau ir tą, ir aną. Pietums, vakarienėms, desertams – tomis dienomis šildymas mūsų namuose turbūt nė neįsijungia, nes orkaitė, dar nespėjusi atvėsti, kaitinama ir vėl. Taip, tokių skanių ir sočių savaičių išties būna. Kaip ir švenčių, kurioms kepu daugiasluoksnius tortus ir dar bent tris desertus greta jų, nes juk desertų nebūna per daug, ar ne? Bet būna ir kitokių dienų – dienų, kai aš nenoriu į virtuvę, nenoriu gaminti, tingiu net keptuvę ištraukti iš apatinio spintelės stalčiaus. Būna dienų, kai ramia širdimi sau leidžiu užkaisti puodą pasūdyto vandens ir beriu į jį koldūnus; būna švenčių, prieš kurias važiuoju į parduotuvę ir iš šaldytuvo lentynos čiumpu atšildytą šaldytą „Lietuvos kepėjo“ medutį. Ką jau čia, tegyvuoja atvirumas, – tikrai žinau, koks yra greitai paruošiamų makaronų (tų, iš pakelio) skonis. Juk niekada nesakiau, kad esu tobula!
Kas galėtų patikėti, kad štai toks yra maisto tinklaraštininko gyvenimas, m? Aš tikrai galėčiau, aš jį tokį gyvenu!
O ką jau bekalbėti apie tuos laiminguosius maisto tinklaraštininko šeimynykščius! Jie, be kita ko, neretai valgo atvėsusį maistą, nes šiuose namuose maistas nėra tiesiog maistas – maistas dar yra ir fotomodelis. Jie verčiami ragauti viską iš eilės, mėgsta ar nemėgsta, nes maisto tinklaraštininkui reikia vertinimų, įspūdžių, nuomonės, verdikto. Todėl, taip, net valgyti jie dažniausiai ramiai negali, nes yra kamantinėjami tai šio, tai ano. Ir dar! Tada, kai jie viltingai paprašo iškepti tą patį paprasčiausią obuolių pyragą, dažniau nei „gerai“ išgirsta kažką panašaus į „neee, verčiau išbandysiu naują receptą, tą jau daug kartų kepėm, o šitas, pažiūrėk, turėtų būti labai geras!“. Nes maisto tinklaraštininkas – bent jau toks kaip aš – visada turi sąrašą laukiančių receptų, ir tas sąrašas niekada netrumpėja.
Vis tik per dešimt tinklaraščio rašymo metų net ir čia dalykai šiek tiek nusišlifuoja. Pavyzdžiui, atleidi sau už tai, kad kartais norisi tylos ir pauzės – jų turėjau ne vieną ir kiekviena iš jų buvo tik į gera. Dar imi ir supranti, kad nereikia lenktyniauti su savimi, bandant išbandyti visus įmanomus obuolių pyragų receptus – jei norisi to pačio paprasčiausio, imi ir kepi jį. Jei ne dėl savęs, tai dėl kartu gyvenančių ir prašančių; nes jie jau ir taip seniai nebepyksta ir nesistebi, kad maistas vakarienės lėkštėse gali būti atvėsęs, tai gal už tą kantrybę verta atlyginti?
Nuostabiausia tada, kai namų virtuvėje sutelpa ir seni geri skoniai, kupini nostalgijos ir istorijų, ir visai nauji valgiai, kurie savo istoriją šiuose namuose dar tik sukurs. Arba ne; nes tikrai ne visi receptai maisto tinklaraštininkams pavyksta taip puikiai, kad tos istorijos būtų verti.
Šie falafeliai man pasirodė verti ne tik pietų dėžutės, bet ir recepto užrašymo tinklaraštyje. Labiausiai galbūt dėl to, kad aš pati labai ilgai falafelių be jokios rimtos priežasties šiek tiek baidžiausi (kaip ir humuso, beje, kuris pasirodė esantis tiesiog tobulas dalykas!), o štai dabar žinau: paruošti juos itin paprasta, o valgyti – gardu. Be to, šie metai skirti sveikesniems pasirinkimams – su falafeliais mano akimis jie net labai puikiai dera.
O jūs ar jau kepėt falafelius? Išsikepkit, viskas paprasta kaip dukart du!
Falafeliai su Tahini padažu
Atsispausdinti
INGREDIENTAI
Falafeliams:
250 g avinžirnių
1 raudonojo svogūno
2 skiltelių česnako
ryšelio šviežių petražolių
ryšelio šviežios kalendros
½ valg. š. alyvuogių aliejaus
½ valg. š. citrinų sulčių
1 arb. š. malto kumino
1 arb. š. druskos
Morkoms:
5-7 morkų
2 valg.š. alyvuogių aliejaus
1 arb. š. džiovintų prieskoninių žolelių
druskos
pipirų
Padažui:
¼ stiklinės (55 g) sezamų pastos (Tahini)
2 valg. š. citrinų sulčių
2-3 valg. š. vandens
druskos
pipirų
GAMINIMO EIGA
1. Avinžirnius suberkite į dubenį, užpilkite vandeniu ir palikite išbrinkti per naktį.
2. Paruoškite morkas. Morkas nuskuskite ir supjaustykite lazdelėmis. Suberkite į dubenį, apšlakstykite alyvuogių aliejumi, suberkite kuminą, druską ir pipirus. Gerai išmaišykite, kad visos morkų lazdelės pasidengtų aliejumi ir prieskoniais. Atidėkite į šalį.
3. Paruoškite falafelius. Išbrinkintus avinžirnius, pasmulkintą raudonąjį svogūną, česnakus, petražoles ir kalendras sudėkite į maisto smulkintuvo indą. Smulkinkite iki smulkių gabalėlių, bet nesutrinkite iki tyrės.
4. Perdėkite susmulkintą masę į dubenį. Supilkite alyvuogių aliejų, citrinų sultis, suberkite kuminą ir druską. Gerai išmaišykite.
5. Drėgnais delnais imkite po nedidelį gabalėlį masės ir formuokite mažus ir storus paplotėlius. Sudėkite juos ant plokščios lėkštės ar padėklo, uždenkite maistine plėvele ir palaikykite valandą laiko šaldytuve.
6. Įkaitinkite orkaitę iki 180 ᵒC temperatūros. Išklokite kepimo skardą kepimo popieriumi, apšlakstykite ją trupučiu aliejaus ir atsargiai perkelkite ant jo paplotėlius. Šalia suberkite kepimui paruoštas morkas.
7. Kepkite įkaitintoje orkaitėje 15 min., tuomet paplotėlius labai atsargiai apverskite. Jei paplotėlis šiek tiek pabyra, atsargiai, mentele švelniai paspausdami, „suklijuokite“ jį atgal. Paplotėliai sutvirtės tik visiškai iškepę.
8. Apvertę, kepkite dar 10-15 minučių, kol paplotėliai sutvirtės ir bus gražiai apskrudę.
9. Kol paplotėliai kepa, paruoškite padažą. Stiklainėlyje sumaišykite visus padažui skirtus ingredientus ir suplakite iki vientisos masės. Jei padažas per tirštas, pridėkite dar šaukštą vandens.
10. Patiekite falafelius su padažu ir keptomis morkomis.
Recepto šaltinis: Family food on the table
