Labas! Ar Tu skaitai? Vis dar? Aš noriu paklausti, nors klausti kuklu, kažkaip truputį nesmagu… Kur Tu? Ar išbandei kurį nors receptą, kuriuo pasidalinau? Ar Tau patiko? O gal kuriame nors tekste radai šį tą sau artimo?
Aš žinau, kad Tu skaitai; matau tą šaltuose statistikos skaičiuose. Bet pasiilgstu bendravimo. Šilto, priešingai nei tie skaičiai. Vieno kito komentaro, pasidalijimo mintimis ar įspūdžiais, visada įkvepiančio atgalinio ryšio. Aš noriu žinoti, ar Tau patiko. Ar pavyko. Aš noriu atsakyti į Tavo klausimus, išgirsti Tavo mintis. Noriu kalbėtis. Galbūt dažniausiai savo tekstuose rašau lyg sau, per savo asmeninę prizmę, bet… o gal savo žodžiais pasiekiu ir Tave?
Pasiilgau lašelio dėmesio ir komentarų, kuriais seniau mane kartais palepindavai. Meluoja tie, kurie sako rašantys vien sau ir dėl savęs. Aš jau daug metų rašau mums – sau ir Tau. Man be proto gera žinoti, kad Tavo virtuvėje kepa pyragas, kurio receptą surašiau. Man smalsu, kokį tortą kepsi Kalėdoms. Man būtų daugiau nei malonu išgirsti, kad galbūt mes gyvename panašiomis mintimis ir džiaugsmais ar nerimu. Norėčiau išgirsti, ką randi „Saulėtoje virtuvėje“, kai čia užsuki.
Žinoma, kad aš rašysiu; net tada, jei kitapus ekrano skaitysi tyliai. Tiesiog, žinok, kad pasiilgau. Pasiilgau žinoti, kad Tu tikrai esi, tikrai skaitai ir tikrai čia randi kažką sau. Receptą ar žodžius, ar vieną kitą saulės spindulį.
Spanguolės – žiemos ir Kalėdų uoga. Nors įprastai nesu didelė jų gerbėja, jau ne pirmus metus Kūčioms maišysiu salotas su džiovintomis spanguolėmis, o Kalėdų laukimui pagardinti prieš kurį laiką iškepiau keksą su šiomis raudonomis saldžiarūgštėmis uogomis. Pats keksas puikus – minkštas, purus, ne per lengvas ir ne per sunkus. Uogos čia tinka daugiau nei puikiai, o glaistas sudėlioja visus taškelius ant i – saldžių ir rūgščių skonių balansas mano galva čia tikrai pats tas. Jei mėgstate keksus (o juk kas nemėgsta keksų, tiesa?), šį labai rekomenduoju skanioms, saldžioms Kalėdoms.
Graikiško jogurto keksas su spanguolėmis
Atsispausdinti
INGREDIENTAI
115 g minkšto sviesto
1 stiklinė (200 g) cukraus
3 dideli kiaušiniai
½ puodelio (125 g) graikiško jogurto
2 stiklinės (280 g) miltų
2 arb. š. kepimo miltelių
½ arb. š. druskos
1 arb. š. vanilinio cukraus
1 stiklinė (250 g) trintų spanguolių
½ stiklinė (100 g) cukraus
Glaistui:
žaliosios citrinos sulčių
miltelinio cukraus
Papuošti:
šviežių spanguolių
miltelinio cukraus
GAMINIMO EIGA
1. Orkaitę įkaitinkite iki 180 °C temperatūros. Pasiruoškite kekso kepimo formą (25×11 cm dydžio), išklokite kepimo popieriumi.
2. Minkštą sviestą išplakite su cukrumi iki purumo. Po vieną įmuškite kiaušinius ir išplakite. Sudėkite graikišką jogurtą ir dar kartą išplakite.
3. Kitame dubenyje sumaišykite miltus, kepimo miltelius, druską ir vanilinį cukrų. Mišinį suberkite į plakinį ir lengvai šaukštu išmaišykite, kol neliks sausų miltų.
4. Trečdalį paruoštos tešlos supilkite į kepimo indą. Tolygiai per visą paviršių (tik paliekant po 1 cm iš visų kepinio pusių) paskirstykite pusę su cukrumi sutrintų spanguolių. Paskirstykite antrą trečdalį tešlos, tuomet – antrą pusę trintų spanguolių. Galiausiai ant viršaus tolygiai paskleiskite paskutinį trečdalį tešlos.
5. Kepkite įkaitintoje orkaitėje apie 50 – 60 minučių, kol paviršius gražiai parus, o medinis pagaliukas, įkištas ir ištrauktas iš kepinio centro, bus švarus.
6. Kol keksas vėsta, paruoškite glaistą. Miltelinį cukrų ir žaliosios citrinos sultis gerai išplakite iki vientisos tirštos masės. Jei glaistas per skystas, pridėkite dar šiek tiek miltelinio cukraus.
7. Atvėsusį keksą apliekite paruoštu glaistu. Papuoškite spanguolėmis, apibarstykite milteliniu cukrumi.
20 komentarai
Sveiki, Jūsų receptai puikūs! Iškilo klausimėlis, kelias dienas galima laikyt iškeptą keksą? 😉
Inga, ačiū! 🙂 Keksas skaniausias, žinoma, tą pačią dieną, vos atvėsęs, tačiau jei atvėsusį suvyniosite į maistinę plėvelę (kad neapdžiūtų ir liktų minkštas), skanus jis bus dar porą dienų 😉 Aš ruošiuose iškepti Kūčių rytą, o skanausime per Kalėdas 🙂
Ačiū už pačius geriausius, skaniausius ir patikimiausius receptus 🙂 Net važiuojant į svečius ar pas uošvę nebaisu nusivežti pirmą kartą iš šio puslapio gamintą pyragą – jie visad pavyksta! Nors visi visada nori tik vieno – Jūsų Apelsininio kekso 🙂 O šiais metais būtent šis spanguolinis tikrai papuoš mūsų šeimos šv. Kūčių stalą. Ačiū!
Ačiū, Giedre, kaip nuostabu žinoti! 🙂 Apelsininis keksas ir mūsų šeimoje ilgą laiką buvo vienas iš favoritų, beje, labai puikiai tinkančiu žiemai ir Kalėdoms. Bet juk taip smagu išbandyti ir ką nors naujo! 🙂 Būtų labai smalsu sužinoti, kaip šeimai patiko naujasis keksas – su spanguolėmis 😉
Aciu, kad esate, kad rasote ir delinates savimi… Jusu receptais kartas nuo karto naudojuosi jau daug metu, turbut nuo tada dar kai tik pradejote rasyti savo si dienorasti.
Nukirpo mano puse teksto:) Tikekite tuo ka darote, Jums puikiai tai sekasi ir tikrai sie Jusu irasai bei receptai praskaidrina daugelio kasdienybe. Dziugiu, graziu ir jaukiu artejanciu svenciu!
Akvile, ačiū Jums, kad skaitote tiek daug metų ir vis randate čia kažką sau! Man labai gera tai žinoti 🙂 Jums taip pat nuostabių, jaukių, meilės kupinų artėjančių didžiųjų metų švenčių!
ŠŠŠššššššš skaitau…. ir mėgaujuosi… per ekraną slaptai ragauju keksą, slaptai, nes namie dieta miltiniams ir saldiems, bet žinau, kad vėl grįš šventės ir vėl galėsiu suvalgyti kąsnelį kekso, o jogurto keksai ypač gardūs, o jei dar su spanguolėmis… mmmm įkvepiu to gardaus aromato ir… begu toliau prie šventinių darbų 🙂
Dovile, o kodėl dieta miltams ir saldumynams? 🙁 Kas be jo, tokia ir man labai praverstų, nes tie plius keli kilogramai, likę po nėštumo, atrodo, apsistojo ant mano kūno ilgam 😀 Bet… taip liūdna gyventi be saldžių pasilepinimų, tiesiog per liūdna 🙂
O taip, skaitau:-) Ir kartais pagaminu:-) Bet daugiau pagal senesnius receptus, nes man vis tiktai laaabai trūksta to buvusio Saulėtos virtuvės skiriamo bruožo: viską, kas svarbiausia apie gaminį patogiai sudėti į vieną sakinį, kurį labai lengva išskirti žodžių lietuje, ir įvertinti skonį balais:-) Nesustok!:-)
Ar tikrai taip smarkiai trūksta ir tas sakinukas tokią didelę įtaką turėjo? 🙂 Jeigu tikrai taip, jau susvyravau – gal vis tik grįžti nuo naujųjų prie senojo standarto 🙂
Miela Asta, jau keletą metų skaitau jūsų puslapį, tyliai, bet ištikimai 🙂 Iš visų internetinių svetainių, jūsų receptais pasitikiu labiausiai, visada viskas pavyksta. Taip pat man labai patinka puslapio estetika, nuotraukos labai profesionalios.
Ir gyvename mes labai panašiais, o kartu ir labai skirtingais džiaugsmais ir rūpesčiais. Aš sünelio susilaukiau turbūt mėnesiu ar dviem anksčiau nei jūs savojo. O kai judu su vyru šventėte penkiolikos metų draugystę, aš su savo vyru švenčiau penkerių metų jubiliejų. Bet kartu mūsų išgyvenimai ir labai skirtingi. Skaitant jūsų tekstus susidaro įspūdis, kad jums ta motinystė kažkaip daug daug lengvesnė nei man. O ir gyvenimas jūsų daug skanesnis ir saldesnis. Mano mažylis alegiškas (beveik viskam), o kadangi aš jį žindau, turiu laikytis labai griežtos dietos. Dabar jūsų receptus skaitau matyt tik dėl didelio ilgesio gaminti skanų maistą. Skaitau su viltimi, kad kažkada vėl galėsiu su malonumu suktis virtuvėje ir išbandyti visus tuos viliojančius receptus 🙂
Lina, labai ačiū už komentarą ir už visus gražius, širdį neabejotinai glostančius žodžius 🙂 Kaip smagu, kad gyvename, kaip ir sakote, labai panašiais, o tuo pačiu ir kiek skirtingais dalykais.
Tik man labai norisi pasakyti – motinystė ir man nėra nei labai paprasta, nei labai lengva. Visokių būna dienų, visokių akimirkų – kaskart nauji iššūkiai, baimės, nerimas… o lygiagrečiai – visada didelis, sunkiai nupasakojamas džiaugsmas. Net tada, jau stogas važiuoja iš nevilties ir nuovargio, – tas džiaugsmas net tada yra šalia. Tiesą sakant, visos mano motinystės patirtys yra dar tokios naujos, kad jas labai sunku sudėti į rišlų tekstą. Kada nors tam ateis laikas 🙂
Tiesa, galiu sau tik pavydėti, kad mano mažylis nėra alergiškas – paragauju ir citrusinių vaisių, ir riešutų, ir šokolado, ir šviežių daržovių. Griežta dieta – didelis iššūkis, kurį man sunku net įsivaizduoti. Bet dėl savo mažylių viską juk padarytume, tiesa? Labai linkiu, kad šis etapas kuo greičiau (ir lengviau!) praeitų; ir kad dienos vėl taptų gardžios, pilnos naujų skonių 🙂
Keksas atrodo nuostabiai! Aš Kalėdoms planuoju kepti tradicinį medutį, tik puošti jį šįkart norėčiau neįprastai – aplieti jį tokiu šokoladiniu glaistu, kaip ,,nuogi” tortai kartais kad būna aplieti. Tačiau niekaip nerandu tokio recepto, kad tas glajus nebūtų per skystas, o gražiai šonuose nuvarvėtų. Asta, gal ką patartumėte? Gražių, šiltų švenčių ir neišsenkančių idėjų kitais metais!
Renata, ačiū! 🙂 Jūsų medučio planas šventėms skamba puikiai. Aš šokoladinį glaistą tortas/pyragams darau iš juodojo šokolado, sviesto ir grietinėlės (proporcijos daugmaž: 150 g juodojo šokolado + 80 ml riebios grietinėlės + 2-3 valg. š. tikro sviesto). Ištirpinu virš garų vonelės ir aptepu viršų, šaukštu „nustumdama” šiek tiek glaisto ir prie kraštų, kad ant jų nuvarvėtų gražiai 🙂
Jums taip pat puikių, šiltų ir stebuklingų artėjančių švenčių! 🙂
Sveiki, Asta,
nuoširdžiai ačiū Jums už Jūsų puslapį. Aš čia užsuku, nes man miela ir smagu paskaityti Jūsų mintis, nes mane kaip magnetas traukia fantastiškos nuotraukos ir puikūs receptai. Tikrai labai vertinu, kiek įdedate į tai darbo. Labai džiaugiuosi Jūsų knygomis. Mėgstu jas dovanoti 🙂
Linkiu Jums nuostabių švenčių, be galo laimingų ir džiaugsmingų 2018 metų.
Nika
Labai ačiū, Nika! Labai gera žinoti; jums taip pat nuostabių jau ant kulnų lipančių ir tuoj ateisiančių 2018-ųjų! 🙂
Perskaičiau, ir net susigraudinau… Lygiai lygiai tokios pačios mintys ateina stebint savo puslapio skaitliuką, nors skaičiai žymiai mažesni nei jūsų ir puslapis ne toks gyvas 🙂
Mokyklos laikais žiūrinėdavau jūsų keptus pyragus, keksiukus, tortus (pastarieji man – aukštasis pilotažas). Mmm, kaip skanu ir jauku! Atsimenu, prieš keletą metų, gruodžio rytą mokyklos bibliotekoje atėjau į jūsų psl. O jis toks šviesus! Ir su Rafaelo tortu! Kaip tik tėčio gimtadieniui sausio 1-ą. Susižiūrėjau produktus, atsispausdinau receptą ir kepiau. 🙂
Saule, kaip smagu, kad tąkart atradote „Saulėtą virtuvę” ir iškepėte tortą! 🙂 O jei tai tapo pirmuoju žingsniu link dabartinio pomėgio (ir tinklaraščio taip pat!) – man tai didžiulis netikėtas džiaugsmas. Ačiū! Didelės sėkmės ir visada tik pirmyn! 😉
Skaitau 🙂 vis dar skaitau ir visuomet žinau, kad čia rasiu receptą, kai norisi kažko naujo 🙂