Šeštadienį nusipirkau baisiai neskanaus vyno. Nors buvo baltas ir atseit pusiau saldus, jokio saldumo nejutau – vien tik keista rūgštelė ir… neaiškūs vos ne burbuliukai? Vynas „su namukais“ tikrai geresnis, žymiai.
Ir gerdama tą vyną aš galvojau apie tai, kaip liūdna yra nerasti savo vietos gyvenime. Blaškytis, ieškoti ir vėl grįžti ten, kur pradėjai. Įstrigti rate ir nerasti išėjimo – juk tai baisu. O kiek save prisimenu, aš pati visada buvau ir esu linkusi pasiklysti savyje. Ko aš noriu? Kas man patinka? Kodėl? Kaip pakeisti kažką, kas man nepatinka, jei aš net dorai pati nesuprantu, kas yra tas kažkas? Ir, galiausiai, šimto balų vertas klausimas – kur yra mano gyvenimo kelias, kuris man suteiktų neišmatuojamą laimę kasdien?
Atsakymų į tuos visus klausimus aš, žinoma, nežinau. Norėčiau tikėti, kad vieną dieną sužinosiu, bet… neperšokęs griovio, nesakyk „op“. Ir geriau nelauk parimęs prie lango, kol tavo gyvenimo sprendimai įvažiuos į kiemą juodu limuzinu, nes jei štai taip rymosi, tikrai neatvažiuos. Man, atrodo, kad jie kaip kokia meilė – na, žinot, ateina netikėtai. Kaip žaibas – blykst, ir supranti. O apie žaibų trinktelėjimus niekas paprastai iš anksto nepraneša (tie, apie kuriuos kalba žinių mergaitės ir berniukai, yra visai kiti ir visai ne magiški). Todėl geriau belaukiant imti ir gyventi. O užvis geriausia, kai leidi sau tuo gyvenimu ir mėgautis. Kaip geru vynu, puikia draugija, gerais filmais ir skaniais pietumis…
Skonis: 9/10. Kaip tikra lietuvė, esu ne tik duonos, bet ir bulvių mėgėja, o įdarytos bulvės – viena iš mano mažų silpnybių. Tai super dėkingas patiekalas, kai turite tik kelias bulves ir po truputį šio bei to šaldytuve. Tą „šį bei tą” sukrovus į išskobtas bulves ant Jūsų pietų stalo garuos vis kitokie, bet visada puikūs patiekalai. Taigi, įdaras – absoliutus Jūsų fantazijos ir šaldytuvo turinio reikalas. Šį kartą mano bulvės itin paprastos ir neįmantrios, tačiau tikriausiai tuo ir labiausiai žavios.
Sudėtingumas: nieko labai sudėtingo.
Įdarytos bulvės
AtsispausdintiINGREDIENTAI
9 vidutinio dydžio bulvės
150 g vištos kumpelio
160 g tarkuoto fermentinio sūrio
1 svogūnas
2 valg.š. natūralaus jogurto
žiupsnis džiovinto raudonėlio
1 arb.š. džiovintų svogūnų granulių
žiupsnis druskos ir juodųjų pipirų
kelios saujos fermentinio sūrio apibarstymui
GAMINIMO EIGA
1. Bulves nuskuskite, sudėkite į puodą su pasūdytu vandeniu ir virkite ant vidutinės ugnies, kol išvirs. Nepervirkite – bulvės neturi tapti birios.
2. Kol bulvės verda, susipjaustykite vištos kumpelį nedideliais gabalėliais, sutarkuokite fermentinį sūrį, supjaustykite svogūną mažais gabalėliais.
3. Visus supjaustytus produkrus sumaišykite su natūraliu jogurtu ir prieskoniais.
4. Išvirus bulvėms, išimkite jas iš vandens ir šiek tiek atvėsinkite. Tuomet kiekvieną perpjaukite per pusę ir išskobkite viduriukus.
5. Pusę iš bulvių išskobtos masės pertrinkite, sudėkite į bulvių įdarą ir išmaišykite.
6. Išskobtas bulvių puseles sudėkite ant kepimo popieriumi ištiestos skardos.
7. Bulves užpildykite paruoštu įdaru, kiekvienos bulvės viršų apibarstykite tarkuotu fermentiniu sūriu.
8. Kepkite iki 180 °C temperatūros įkaitintoje orkaitėje apie 20 minučių, kol sūris gražiai apskrus.
9. Patiekite su daržovėmis ar mėgstamu padažu. Skanaus!
18 komentarai
Tas palyginimas su vynu ” su namukais” toks pažįstamas 😀 Kaip ir meilė bulvėms ir bandymai mėgautis gyvenimu. 🙂
Patricija, bendramintės! Super! 🙂
o koks ten vynas buvo tas nepatikes , gal maximoj vykstancios akcijos vokiskas balats pusiau saldus vynelis. jei tas as vakar buvau nupirkus sito , ir man visai patiko. tiesa silpnas 8.5 beoc laipsnio.
Tiesa receptas geras , reiks isbandyti !
In, vynas tikrai iš „Maximos” ir tikrai su akcija.. berods, juoda etiketė buvo. Nepamenu tiksliai 🙂
O bulves prašom išbandyti, labai nekaprizingas patiekalas, manau, kad patikti turėtų daugeliui 🙂
Beveik visą savo gyvenimą ir aš sau uždavinėjau lygiai tokius pačius klausimus. Galvojau, tai kaip gi surasti tą laimę? Kur jos ieškoti? O jei ji ateina pati, tai kada jos sulauksiu? Kol netikėtai internete aptikau Torsunovo knygą „Dienos režimas”. Pabandžiau laikytis aprašytų principų ir… kiekvieną dieną jaučiuosi vis laimingesnė ir laimingesnė. Būtinai pabandyk, kad ir kaip keistai visi ten aprašomi dalykai beskambėtų. Beje, šiandien žurnale perskaičiau prajuokinusį anekdotą: „Ko žmogui reikia iki pilnos laimės? Tik dvigubai daugiau, nei jis turi.”. Dabar drąsiai galiu perfrazuoti: „Tik dvigubai mažiau, nei jis turi.”
Būk laiminga!
Saule, ačiū labai už komentarą ir rekomendaciją. Būtinai paieškosiu tos knygos ir pažiūrėsiu, kokie stebuklai ten rašomi 🙂 Nors paprastai, turiu pripažinti, žiūriu skeptiškai į įvairias savęs ugdymo knygas, netikiu jomis… o toks nusistatymas irgi tikrai nepadeda, ar ne? Ech 🙂
Bet kokiu atveju dėkoju. Ir labai gera skaityti žodžius žmonių, atradusių tą tikrąją, nesuvaidintą laimę 🙂
Aš irgi skeptiškai žiūrėjau, bet šita kažkuo kitokia. Ten viskas taip konkrečiai nurodyta, maždaug: jei nori būti laimingas, turi gulti 10-ą. Ir taškas.
Asta, taip pažįstamai parašei viską, kad net ik ik ik. Atrodo aplink visi tokie apsisprendę, žino, ką daro, sekasi jiems, visi vartai durys langai atdari jiems, o tu žmogelis keiki savo darbą, kuris absoliučiai tave žlugdo (o mintimis nekęsdamas jo dar labiau save žudai…), negali nusipirkti/pirktis indų, kurie mieli, nes butas nuomuojamas, nežinai kur vėliau dėsies, iš vis atrodo perspektyvų jokių bet kurioj srity… kažkokia antžmogiška nemeilė sau..kai užplaukia, net nuo savės ir klausimų sau pavargsti, nuo reikalavimų sau, nuo lyginimo save su kitais (kas dideliausia blogybė prieš patį save!)…
Taip tobulėt yra kur… draugaut su savim.. Pasiieškosiu kaip tik tos knygos, kur parekomendavo Saulė.
Indre, būtinai būtinai pagooglink! Užtenka į laukelį įvesti „Dienos režimas”. Neprarask ryžto, užsispyrimo, optimizmo ir laimė tikrai pas tave atkeliaus 🙂
Indre, prisidėsiu prie Saulės linkėjimų.
O gal kartais reikia tiesiog mažiau klausimų uždavinėti, mažiau ieškoti prasmių ir tiesų?… Tiesiog gyventi. Ir leisti tai laimei tyliai ir netikėtai įžengti į mūsų gyvenimus 🙂
Labas! Ar pagooglinot „Dienos režimą”?
Saule, taip, pagooglinau. Bet, jei sąžiningai, skaitymą dar atidėlioju. Ech, nepradėsiu teisintis, neverta… bet aš savimi tikiu – vieną dieną imsiu ir perskaitysiu. Būtinai. Va, dabar ir šitas komentaras nemenkai ant sąžinės tryptelėjo 🙂
O aš tai atsidariau, paskaitinėjau, o kitą dieną atsispausdinau – taip man įdomu buvo. Perskaitysi ir Tu, aš tikiu 🙂
Ačiū, Saule 🙂
Laaabai skanu! Puikus receptas 🙂
Ieva, džiugu, kad patiko 😉
JEZUS yra gyvenimo kelias, kuris suteikia neismatuojama laime kasdien. Labai tiksliai pasakyta – neismatuojama laime. Taip ir yra. Jezus Kristus yra kelias, tiesa ir gyvenimas. Kai i Ji atsigrezi, Jis suteikia toki gyvenima.