Kai prieš kurį laiką užsiminiau apie du didelius savo gyvenimo džiaugsmus, mano žodžiai buvo interpretuoti šiek tiek ne taip, kaip galėjau tikėtis. Nors tikslo klaidinti tikrai neturėjau; gal dėl to, kad mintyse tiksliai žinojau, apie ką galvoju ir kalbu, net nesupratau, kad užuominos gali būti suprastos visai kitaip. Iš tiesų viskas yra paprasčiau nei paprasta. Antroji mažo džiaugsmo priežastis yra… darbas. Taip, tikrai. Darbas.
Prieš kiek daugiau nei pusę metų sulaukiau pasiūlymo, visiškai išmušusio mane iš komforto zonos. Tos, kurioje jaučiausi labai patogiai ir saugiai; tos, kurioje rytais manęs visiškai negąsdino skambantis žadintuvas, o visi maži iššūkiai buvo lengvai įveikiami. Naujas darbo pasiūlymas, kurio tikrai nesitikėjau, tąkart tikrai išjudino žemę po kojomis. Aš prašiau laiko, kad galėčiau apsispręsti, nemiegojau naktimis, išūžiau galvą savo žmogui ir geriausioms draugėms, dėliojau pliusus ir minusus, piešiau įvairiausius scenarijus… O tada pasakiau TAIP ir supratau, jog žinojau savo atsakymą nuo pat pirmos akimirkos, kai tik išgirdau kvietimą prisijungti prie naujosios komandos. Ar galėtų būti kitaip, jei tas pasiūlymas labai jau priminė lyg iš dangaus nukritusį dar vienos svajonės išsipildymą?
Šiandien į savo naująjį darbo kabinetą penktame aukšte kas rytą lipu jau daugiau nei pusmetį. Laikas prabėgo akimirksniu ir, tiesą sakant, tas akimirksnis buvo kur kas trumpesnis nei daugelis kitų akimirksnių. Pradėjusi labai lėtais ir nedrąsiais žingsneliais, šiandien į penktą aukštą kiekvieną dieną skrieju tvirtu žingsniu. Pagaliau prisijaukinusi aplinką ir pažinusi žmones, drąsiai galiu sakyti, kad aš tikrai myliu savo darbą. Kaip toje P!nk dainoje apie tikrą meilę, – būna retų trumpų akimirkų, kai keikiuosi ir sakau, kaip aš jo nekenčiu; bet juk tokia ir yra ta tikroji meilė, ar ne?
Į naująjį darbą mane atvedė knygos. Tąkart, kai ėjau išklausyti pasiūlymo parašyti pirmąją knygą, lygiai taip pat lipau į tą patį penktą aukštą. Po to lipau dar ir dar kartą: aptarti naujų idėjų, naujų knygų, pasirašyti naujų sutarčių, pasidžiaugti įkvepiančiais rezultatais. Praėjus metams nuo pirmojo apsilankymo, įveikusi laiptų pakopas dar kartą, išgirdau pasiūlymą prisijungti prie kulinarinių knygų leidybos – prie veiksmo, kuris vyksta užkulisiuose; ten, kur žingsnis po žingsnio gimsta puikiausios knygos, pilnos gardžiausių receptų.
Nuo tada aš esu kuo tikriausiai smagurė; kaip dar kitaip galiu save vadinti, dirbdama su prekės ženklu SMAGURIS. Puikiai tinka ir juoko lydimiems pasiteisinimams, kai ranka vis tiesias ir tiesias link šokolado – juk smagurės vardą reikia pateisinti! Maisto ir knygų mano gyvenime dar tikrai niekada nebuvo tiek daug, o aš dar niekada nebuvau tokia laiminga dėl to, ką veikiu gyvenime; dar niekada taip plačiai nesišypsojau, kalbėdama apie savo darbą; dar niekada, pasakodama apie darbą, nebuvau tokia emocinga. Viskas tikriausiai dėl to paties: aš iš tiesų myliu savo darbą.
Per tuos pusę metų aš spėjau ne tik apšilti kojas leidybinės veiklos užkulisiuose, tačiau lygiai taip pat nuo pirmojo žingsnio ėmiausi visiškai naujo projekto SMAGURIS.lt. Dabar, žvelgdama į tuos praėjusius mėnesius, galiu pasakyti: augau ir keičiausi kartu su šiuo projektu kiekvieną dieną, kiekvieną savaitę ir mėnesį. Per pusę metų aš pati užaugau tiek daug, kiek tikrai nesitikėjau. Patyriau ir išmokau tiek daug, kad galiu sau tik pavydėti. Buvo tiek daug visko: naujų pažinčių, vertingų patirčių, įvairiausių situacijų ir jų analizavimo, įpareigojančios didelės atsakomybės, nesibaigiančių ieškojimų ir atradimų. Taip pat ir galvos skausmo, ir nemiegotų naktų, ir baimių, kurias palaikančių kolegų dėka imu išmokti vadinti iššūkiais. Jų, iššūkių, buvo labai daug. Ir vis dar yra, kiekvieną dieną. Jų dėka suprantu, kad esu stipresnė, kantresnė ir drąsesnė nei maniau, nei galėjau iš savęs tikėtis. Dar suprantu, kokie svarbūs yra žmonės, esantys šalia – tiek darbe, tiek laukiantys namie. Koks svarbus yra palaikymas, išreikštas šypsena, padrąsinančiais žodžiais ar paplekšnojimu per petį. Kokia visa galinti jėga yra tikėjimas ir pasitikėjimas, kurio man kartais vis dar stinga. SMAGURIS.lt man leido įsitikinti, kad aš galiu labai daug, o taip pat leido prisiminti, kad tobulėjimui ribų nėra – kad kiekvieną rytą, geriant puodelį kavos, reikia įkvėpti save naujai dienai, naujiems dalykams ir vis naujiems iššūkiams. Šis projektas kas dieną man leidžia suprasti, kad įkvėpimas – visa galinti jėga, kiekvieną dieną vedanti pirmyn.
SMAGURIS.lt – internetinė tikro, kokybiško, Lietuvoje pagaminto ir Lietuvos ūkininkų užauginto maisto parduotuvė. Nuo rankomis rinktų džiovintų baravykų iki veganiško rankų darbo šokolado, nuo natūralios beržų sulos iki aukščiausios kokybės vytintos jautienos. Tai parduotuvė visiems, kurie vertina kokybišką ir lietuvišką maistą, kurie vertina į maisto ruošimą sudėtą dėmesingumą, rūpestį ir meilę. Tai vieta, kur kiekvienas gali išsirinkti tiek gardžius maisto produktus kasdieniam savo pietų stalui, tiek išskirtinio skonio produktus ypatingam pasilepinimui. Man teko didelis džiaugsmas kiekvieną iš tų produktų (ir kiekvieną tų produktų gamintoją) pažinti asmeniškai ir tas pažintis aš vertinu labai stipriai. Didžiuojuosi tais žmonėmis ir jų kuriamais produktais. Be galo džiaugiuosi tuo, kad galiu būti tokio puikaus projekto dalis.
Pažinti žmones, kurie visa širdimi myli tai, ką daro, yra begalinis malonumas. Žmones, kurie patys savo rankomis išlieja kiekvieną šokolado plytelę. Mala miltus. Renka ir džiovina įvairiausias žoleles, kurios vėliau jų rankose virsta fantastiškai aromatingomis arbatomis ir prieskonių mišiniais. Suka savuose bitynuose bičių surinktą medų. Verda puikiausius džemus ir mala nuostabius riešutų sviestus. Spaudžia aliejų. Maišo neįtikėtiniausių skonių saldžius bei pikantiškus pagardus. Pagal autentiškus mūsų senolių receptus kepa pyragus ir sausainius. Džiovina traškučius ir spragina kukurūzus! Spaudžia sultis ir lipdo nuotaikingiausius ledinukus. Tų žmonių daug, jie įvairūs, jie talentingi, jie nuostabūs. Kaip ir jų gaminami unikalūs maisto produktai – labai kviečiu užsukti ir tuo įsitikinti. Džiaugiuosi kiekvienu SMAGURIS.lt lankytoju: pirkėju ar tiesiog užsukusiu pasidairyti po virtualias lentynas, o gal paskaityti idėjų ar išsirinkti gardų receptą savaitgaliui. Labai tikiuosi, kad pamažu su jais visais atrasime tą brangų abipusį ryšį. Tokį patį stiprų, kokį jaučiu su visais „Saulėtos virtuvės“ skaitytojais.
Tuoj pat ir vėl metų pabaiga, ir vėl, kaip įprasta, mintimis keliausiu per metus, stengdamasi suprasti, kokie jie buvo. Jau dabar žinau: davė jie man labai daug; o gal tai aš labai daug iš jų pasiėmiau. Kaip ten bebūtų, kaip ir rašiau – jaučiu, kad dabar išgyvenu vieną laimingiausių savo gyvenimo tarpsnių. Kartais pradedu bėgti per dienas taip greitai, kad pamirštu tuo pasidžiaugti; bet vis primenu sau kasdien stabtelėti bent porai minučių. Kad galėčiau įžnybti sau į ranką ir įsitikinti, kad visa tai – ne sapnas, o mano pačios gyvenimas.
Šių sausainių receptą galite rasti ir mano pirmojoje knygoje, tarp daugiau nei šimto gardžiausių saldumynų receptų. Šiuos sausainius kepiau jau tiek kartų, kad suskaičiuoti būtų sunku ar net neįmanoma – vos tik orai atvėsta, o širdyje apsigyvena gražiausių metų švenčių laukimas, aš puolu maišyti tešlą burnoje tirpstantiems ir nuostabiai aromatingiems imbieriniams sausainiams. Patiems skaniausiems!
Skonis: 10/10. Gardūs, tirpstantys burnoje, nuostabiai aromatingi, kvepiantys Kalėdomis! Puikiai tinkantys ne tik saldžiam pasilepinimui, bet ir skanioms šventinėms dovanoms.
Sudėtingumas: paprasta kaip du kart du.
Kur radau? Pagal Ambitious Kitchen
Imbieriniai sausainiai
AtsispausdintiINGREDIENTAI
200 g sviesto
1 puodelis (200 g) cukraus
1 kiaušinis
¼ puodelio (85 g) šviežio skysto medaus
2 puodeliai (280 g) miltų
1 arb. š. kepimo miltelių
1 arb. š. sodos
2 arb. š. malto imbiero
1 arb. š. malto cinamono
½ arb. š. malto muskato
½ arb. š. maltų gvazdikėlių
¼ arb. š. druskos
½ puodelio (100 g) cukraus
GAMINIMO EIGA
1. Sviestą ir cukrų elektriniu plaktuvu išplakite iki purios masės. Įmuškite kiaušinį, supilkite medų ir dar kartą gerai išplakite. Atidėkite į šalį.
2. Kitame dubenyje sumaišykite miltus, kepimo miltelius, sodą, maltą imbierą, cinamoną, muskatą, gvazdikėlius ir druską. Suberkite miltų mišinį į plakinį ir išmaišykite, kol neliks sausų miltų.
3. Paruoštą tešlą suvyniokite į maistinę plėvelę ir palaikykite šaldytuve mažiausiai 1-2 valandas ar per naktį.
4. Orkaitę įkaitinkite iki 180ºC temperatūros. Pasiruoškite ir kepimo popieriumi išklokite kepimo skardas.
5. Cukrų suberkite į didelę plokščią lėkštę.
6. Iš šaldytuvo išimtą tešlą padalinkite į maždaug 30 lygių dalių. Iš kiekvieno tešlos gabalėlio tarp delnų suformuokite apvalų kamuoliuką. Apvoliokite cukruje iš visų pusių. Cukruje apvoliotus tešlos kamuoliukus išdėliokite ant kepimo skardų, palikdami tarp jų apie 5 cm tarpus.
7. Kepkite įkaitintoje orkaitėje apie 10-15 minučių, kol sausainiai suplokštės, o jų paviršius ims šiek tiek trūkinėti. Iškepę sausainiai bus labai minkšti, todėl kelias minutes atvėsinkite juos kepimo skardose, o tuomet perkelkite ant grotelių ir visiškai atvėsinkite.
8. Patiekite.
26 komentarai
Labai skaniai atrodo!! Tik ar nėra labai saldūs? Nes norėčiau pagaminti juos, bet nelabai mėgstu labai saldžių sausainių:))
Saldūs, bet tikrai nuostabiai skanūs 🙂
Seku Jusu bloga jau senokai ir labai dziaugiuos ji atradus. Taip pat noriu nuosirdziai uz Jus pasidziaugti, kad darote tai kas Jums taip patinka. Koks puikus tas virtualus pasaulis! Kad ir netiesiogiai, bet galima pazinti tokiu nuostabiu ir ikvepianciu zmoniu kaip Jus! Jaukaus ir silto svenciu laukimo! 🙂
Labai skaniai sukomponuota ir užfiksuota! Fotografui „įskaita” vienareikšmiškai 🙂
Išbandyta!Patobulinta – labai tinka ir perlinis ir rudasis cukrai, skanu ir apvoliota cukatuose. Šeimyna sužavėta. Ačiū 🙂
Sviestas minkštas ar ištirpdytas?
Akvile, minkštas 😉
Sveiki,
ka tik issikepiau. Miltu pasirode mazoka, tai siek tiek daugiau idejau. Nu bet saldumas tai kosminis, atrodo viena cukru valgai. Mazinciau perpus cukraus kieki ir ant virsaus nebarstyciau.
Ar būtų įmanoma šiuos sausainėlius kepti naudojant įvairias KAlėdines formeles? Gal kvailas klausimas, bet būna tokių tešlų, kurios kepdaos praranda tą gražiąją formą 🙁
Akvile, šie sausainiai nėra tinkami forminiams sausainiams, deja.
Kaip puiku 🙂 Žmogus, mylintis savo darba šviečia lyg saulė 😉
Dėl medaus. Visada trikdo skystas medus receptuose. Kiek esu pirkus medų, jis galiausiai sustingsta. Gal negerą perku? O žiemos metu švižio nebūna. Gal galima jį pašildyti ir suskystinti?
Natalija, žinoma, žiemą medus paprastai jau būna sustingęs 🙂 Tiesiog pašildykite ant garų vonelės ir jis taps skystas 😉
Šiandien kepėm ir buvom sužavėti – NUOSTABŪS. Labai ačiū – už receptą, puikų blogą ir už įkvėpimą 🙂 Gražių ir jaukių Jums švenčių.
Tobuli sausainiai 🙂 labai jums ačiū už nuostabius receptus 🙂
Labai skanūs,tik cukraus aš jau nebedėjau į tešlą,užtenka pilnai medaus ir apvoliojimo.Ir tai saldoka…kam to cukraus tiek visur reikia,kai puikiausiai žinome,kad mažinti,mažinti,kiek tik įmanoma…na net skonis sausainių prapuola nuo to saldumo,kepiau tris kartus ir kaskart dar vis mažinau normą(pirmą kart dėjau tik trečdalį),kol buvo pats tas į tešlą dėti tik medų,kiek duota recepte.
Padariau tesla sausainiams ir palikau nakciai saldytuve. Ji man gavosi labai lipni… Taip turi buti? Ar vis gi reikia dadeti miltu? Spendziant is to, jog laikyti saldytuve, ji turetu sukieteti:)
Deimante, ji tikrai neturėtų būti skystesnė nei prieš įdedant į šaldytuvą. Bet kuriuo atveju pridėti daugiau miltų nerekomenduočiau, kad sausainiai nebūtų kieti. Tiesiog formuoti sausainius būtų paprasčiau šiek tiek vandeniu sudrėkintomis rankomis 🙂
Sveiki:) Šiandien kepiau, labai patiko:) Tik cukraus apvolioti ėmiau 50 g. Šiek tiek susiliejo, bet juk ne išvaizdoj esmė:)
Turiu prieskoniu meduoliams, kad jereiktu atskiru prieskoniu.Kiek ju galima butu deti?
Nuostabiai skanūs sausainiai! Tiesiog akimirksiu visas jų kalnas dingo 🙂
Viskas, ką dariau kitaip, tai dėjau į tešlą tik 50g cukraus.
Sausainiai tobuli! Tik dėjau 100g vietoj 200g. Tikrai kepsiu ir kitais metais! 🙂 ačiū!!!
Jolita, labai džiaugiuosi! Ačiū, kad užsukote pasidalinti įspūdžiais 🙂
Klausimas bus keistas, bet gal butu galima kuo nors pakeisti sviesta? Siuo metu maitinu kudiki, ir del alergijos negaliu valgyti jokiu pieno produktu. Gal yra koks stebuklas kuris galetu pakeisti sviesta? 🙂
Dekoju uz ivairius pasiulymus 🙂
Sveiki, deja, bet į šį klausimą atsakymo neturiu, nors labai norėčiau pagelbėti 🙁 Jeigu kūdikis netoleruoja laktozės, žinau, kad yra sviesto be laktozės, bet jei kitų pieno sudėtinio dalių, tuomet, atsiprašau, bet nežinau, kuo pakeisti, kad rezultatas būtų toks pats.
Sveiki, o ant kokios programos reikia kepti? Su vėjeliu ar be?
Aš kepu su vėjeliu.